„Sutarėme dėl būtinybės reikšmingai švelninti priemones“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas (Adamas Voitechas), kurį citavo „Seznam“.

Nuo pirmadienio bus leista lankytis restoranuose ir kavinėse, bus atidaryti barai ir klubai. Vis dėlto ir toliau reikės laikytis griežtų taisyklių, svečių skaičius negalės viršyti sėdimų vietų skaičiaus.

Šalis nuo pirmadienio įsileis turistus iš tokių šalių kaip Vokietija, Austrija, Vengrija ir Lenkija.

Nuo pandemijos pradžios Čekijoje išaiškinta daugiau kaip 1,6 mln. COVID-19 atvejų, mirė per 30 tūkst. užsikrėtusiųjų.

I. Šimonytė sakė, kad karantino atlaisvinimo žingsnius, dėl kurių apsispręsta trečiadienį, nulėmė įvairūs niuansai, tarp jų ir susirgimo statistika.

„Buvo tam tikrų niuansų, kuriuos buvo verta suderinti vienoms veikloms esant atvertoms, kitoms vis dar esant apribotoms. Baseinų klausimas jau turbūt kelias savaites buvo gvildenamas ir dėl to didesnių prieštaravimų nebuvo, taip pat Galimybių paso infrastruktūra arba schema. Kai jis buvo sumanytas, pakeliui atsirado naujų minčių, kur galima galbūt išplėsti jo naudojimą arba šiek tiek modifikuoti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, prekybos apribojimai savaitgaliais, Vyriausybės nuomone, šiuo metu nėra pagrįsti.

„Prekybos apribojimai savaitgalį, kurie buvo nustatyti pradėjus veikti prekybos centrams, o vėliau ir turgavietėms, manome, kad dabar jau nebėra tiek pagrįsti ir galima būtų jų atsisakyti, taip pat paslaugų teikimo plotai. Žinoma, tai susiję ir su sergamumo statistika. (...) Kol kas atrodo, kad tendencijos yra palankios, ar jos išsilaikys, priklausys nuo to, kaip seksis skiepyti“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad pagal epidemiologinę situacija Lietuva vis dar išlieka juodojoje zonoje.

„Vis tiek epidemiologinė situacija išlieka tokia, kad Lietuva yra juodoje zonoje, ir laikytis saugumo reikalavimų privalome mes visi, net ir tie, kurie galvojame, kad esame visiškai saugūs, pavyzdžiui, būdami paskiepyti. To saugumo nebus per daug, tačiau kai kurie apribojimai arba turėjo būti priderinti prie anksčiau priimtų sprendimų, arba tiesiog Vyriausybė yra nusprendusi jų atsisakyti“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti viešojo maitinimo įstaigoms veikti iki 22 valandos, leisti veikti parduotuvėms prekybos centruose ir turgavietėse savaitgaliais. Taip pat priimti pakeitimai, susiję su baseinų, sporto klubų paslaugomis.

Premjerė: liepos pradžiai vakcinacija gali siekti 70 proc., bet tai nereikš imuniteto

Lietuvoje iki liepos pradžios gali būti paskiepyta 70 proc. gyventojų, tačiau tai nereiškia masinio imuniteto, sako premjerė I. Šimonytė.

„Klausimas, kas yra paskiepyti. Paskiepyti viena doze – netoli to tikslo būsim, bet pilnai paskiepyti tikrai nesugebėsim ir vertinti žmonių kaip pilnai įgijusių imunitetą, dar ir tą savaičių skaičių, kuris reikalingas, kad imunitetas pilnai susiformuotų, tai iki Mindauginių tikrai ne“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.

Taip pat Vyriausybės vadovė atsakė į klausimą, ar iki liepos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos išsakytas siekis iki vasaros vidurio įgyti kolektyvinį imunitetą.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“. Taip pat šalies vadovas yra pasisakęs, kad „galutinis tikslas yra masinis vakcinavimas arba kolektyvinis imunitetas iki vasaros vidurio“. Šiuos siekius šalies vadovas yra įvardinęs Europos Komisijai iškėlus tikslą iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. žmonių.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) balandį išreiškė viltį, kad šį tikslą pavyks pasiekti dar liepą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė trečiadienį per Seimo komiteto posėdį patvirtino, kad liepos pradžioje bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti paskiepyta iki 70 proc. populiacijos.

„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą. Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė J. Grebenkovienė.

Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 515 tūkst. 335 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 347 tūkst. 824 dozės.

Kol kas nepanaudota per 167 tūkst. dozių. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411.

Taip pat būtų leista savaitgaliais veikti prekybos centrams.

Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamuose Karantino nutarimo pakeitimuose, kurie Vyriausybei pritarus įsigaliotų nuo kitos savaitės, numatytos šios naujovės:

Asmenų bendravimas. Siūloma atsisakyti daugiau nei vienos šeimos artimų kontaktų ribojimo – būtų leidžiama susitikti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems skirtingų namų ūkių asmenims uždarose erdvėse, lauke leidžiama būriuotis iki 10 asmenų – dvigubai daugiau, nei iki šiol. Dabar vienos šeimos ir atskirų asmenų susitikimai leidžiami tik „socialinio burbulo“ principu. Siūloma visiškai atsisakyti asmenų skaičiaus ribojimų ir vykstant automobiliais.

Kavinės ir barai. Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų darbo laikas būtų ilginamas valanda – iki 22 valandos. Taip pat į vidų būtų leidžiami visi turintieji imunitetą ar jaunesni nei 16 metų. Švelninimai ir toliau negaliotų naktiniams klubams. Teikti maitinimo paslaugas būtų leista ir viešbučiuose.

Prekybos centrai. Siūloma atsisakyti draudimo savaitgaliais veikti prekybos centrams, paviljonams su dengtais stogais turgavietėse.

Paslaugos. Siūloma suvienodinti minimalaus ploto reikalavimus visoms paslaugų teikimo vietoms – nustatyti vienodą 10 kv. metrų paslaugos teikimo ploto reikalavimą vienam paslaugos gavėjui.

Baseinai ir pirtys. Siūloma pirčių paslaugas leisti teikti visose vietose ne daugiau nei dviem asmenims (iki šiol leista tik šeimai), o su jei paslaugos teikiamos turintiems galimybių pasą, asmenų skaičiaus siūloma neriboti. Baseinuose galėtų lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys. Baseinuose taip pat būtų neribojamas lankytojų su galimybių pasu skaičius.

Sporto klubai. Siūloma neriboti ploto vienam lankytojui sporto klubuose, kai juose lankosi turintys galimybių pasą.

Asmeninės šventės. Asmeninėse šventėse viduje leidžiama dalyvauti dviem šeimoms (iki šiol – vienai) arba ne daugiau nei penkiems asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti dešimčiai asmenų. Turintiems vadinamąjį galimybių pasą, kaip ir numatyta anksčiau, bus galima švęsti grupėmis po 10 viduje, o lauke tokių švenčių dalyvių skaičius neberibojamas.

Renginiai. Renginiuose atvirose erdvėse leidžiama dvigubinti žiūrovų skaičių iki 300, uždarose erdvėse renginius toliau būtų leidžiama organizuoti su 150 žiūrovų, užpildant ne daugiau nei 30 proc. sėdimų vietų. Gyvūnų parodose būtų leidžiama užimti ne tik sėdimas vietas.

Eksperimentiniai renginiai. Taip pat svarstoma galimybė leisti ir eksperimentinius renginius su 2000 dalyvių atvirose ir uždarose erdvėse, kai juose dalyvauja tik galimybių pasą turintys asmenys. Visi, išskyrus persirgusius koronavirusu, kai nuo ligos diagnozavimo praėjo ne daugiau nei trys mėnesiai, prieš renginį turi pateikti neigiamą PGR ar antigeno tyrimo rezultatą.

Švietimas. Profesinis ir aukštasis mokslas galėtų vykti ir kontaktiniu būdu atliekant studentų ir darbuotojų profilaktinius COVID-19 tyrimus. Būtų leistos pamokos ar paskaitos su ne daugiau nei 10 moksleivių ar studentų, išlaikant bent 2 metrų atstumus. Jei patalpos didesnės ir įmanoma vienam asmeniui užtikrinti 10 kv. metrų plotą, būtų leista dalyvauti 11-30 moksleivių ar studentų grupėms.

Neformalusis ugdymas. Neformaliojo ugdymo užsiėmimus lauke būtų leidžiama rengti iki 25 vaikų grupėms, viduje užsiėmimuose galėtų dalyvauti iki 10 vaikų, jei vienam jų užtikrinamas 10 kv. metrų plotas. Tokios pat sąlygos taikomos suaugusiųjų neformaliajam švietimui. Vaikų stovyklose vienoje grupėje galėtų dalyvauti ne daugiau nei 15 vaikų, užtikrinant 10 kv. metrų ploto reikalavimą.

Galimybių pasas. Numatyta, kad visos nutarime apibrėžtos darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos gali būti neribojamos arba ribojamos iš dalies turintiems galimybių pasą, t.y. persirgusiems COVID-19, pasiskiepijusiems, turintiems ne anksčiau nei prieš parą darytą COVID-19 neigiamą testą ir vaikams iki 16 metų. Siūloma numatyti darbdaviams galimybę patikrinti darbuotojų galimybių paso duomenis – iki šiol tokia galimybė buvo numatyta tik paslaugų teikėjams. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas ir užsieniečiams pasinaudoti galimybių pasu.

Ekskursijos. Siūloma leisti ekskursijas tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse dalyvaujant iki 25 asmenų, vykdant jų išankstinę registraciją.

Laidotuvės. Siūloma padidinti laidotuvėse ir laidotuvių apeigose galinčių dalyvauti asmenų skaičių iki 50.

Užsieniečiai. Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą, siūloma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką visiems užsieniečiams, pilnai paskiepytiems „Jonson & Jonson“, „Pfizer“, „Moderna“ ar „AstraZeneca“ vakcinomis.

Po kelių mėnesių griežto karantino Vyriausybė nuo balandžio 19-osios leido atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, nuo gegužės 3-iosios – ir turgavietėse bei kitose viešose vietose, bet parduotuvės vis dar negali veikti savaitgaliais.

Nuo balandžio 22-osios leista 7-21 valandomis veikti lauko kavinėms, barams ir restoranams, kai prie vieno staliuko lauke sėdi ne daugiau nei du asmenys, išskyrus šeimas.

„Mūsų didelis prašymas būtų (...) viešbučiuose (leisti) maitinti švediško stalo principu. Įsivaizduojate, Birštone viešbutis – ne miesto centre, žmonės neturi galimybės niekur pavalgyti ir 300 žmonių reikia tris kartus nešti maistą į kambarius. Pirmiausia, rajonuose nėra tiek darbuotojų, antras dalykas, tai daug nesaugiau nei tada, kai steriliai apsirengęs darbuotojas įdeda maistą, ir žmogus atsisėda saugiu atstumu prie staliuko“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu baseinų paslaugos viešbučiuose teikiamos tik vienam šeimos ūkiui.

„Kaip pasiruošęs saugos priemones verslas, turbūt niekas kitas taip nėra pasiruošęs, ir kodėl negalėtų pagal plotą į tuos nedidelius viešbučių baseinus eiti daugiau žmonių, nematome jokios priežasties“, – sakė E. Šiškauskienė.

Asociacijos prezidentė taip pat prašė leisti restoranams priimti klientus ir viduje bei darbo laiką pailginti iki 23 valandos.

„Dabar užplūsta žmonės lauko terasas po darbo nuo penkių iki devynių. Realiai dvi tris valandas. (...) Verslo prasme tai yra tragedija“, – sakė E. Šiškauskienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sakė, kad ministerija rengiasi trečiadienį dėl to pateikti siūlymus Vyriausybei.

„Ne visai taip, kaip norite, bet šiek tiek kitaip visi trys jūsų įvardyti aspektai šiandien yra iš Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti Vyriausybei“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Vilnius: matosi šviesa tunelio gale

Sostinės naktinio gyvenimo arterijose – Vilniaus ir Islandijos gatvėse – kavinės, restoranai ir barai aktyviai ruošiasi atsidarymui. Ryte lynojant lietui ir termometrui rodant vos apie 6 laipsnius šilumos, kavinėse sėdėjo vos vienas kitas klientas, bet kai kurie restoranai teigia, kad jų rezervacijų knygos – pilnos.

Vilniaus gatvėje veikiančio itališko maisto restorano „Da Antonio“ vadybininkė Karolina Kniukštaitė sako, kad visos vietos rezervuotos iki pat sekmadienio.

„Vienareikšmiškai džiaugiamės, kad ir blogas oras – rezervacijų knyga lūžta ir net ne visi gali papulti, nes neturime didelio ploto“, – BNS sakė K. Kniukštaitė.

Greta dirbančio burgerių baro „Dock“ vadovas Tautvydas taip pat džiaugiasi atsidarymu – anot jo, pagaliau „matosi šviesa tunelio gale“.

„Nuotaikos geros – pagaliau matosi šviesa tunelio gale. Galėjome truputį išlįsti iš kasdieninės rutinos, daugiau pasiruošimo, daugiau tvarkymosi, galvoji daugiau apie ateitį“, – BNS sakė jis.

Anot pašnekovo, baras šį savaitgalį rezervacijų nepriima ir daro gyvą eilę, tačiau teigė, kad skambinančių ir norinčių rezervuoti vietas buvo daug.

„Jeigu būtume priėmę, tai daugiau nei 50 proc. visko tikrai būtų rezervuota“, – pasakojo Tautvydas.

K. Kniukštaitės teigimu, „Da Antonio“ per karantiną išlaikė visus darbuotojus, kurie ketvirtadienį sugrįžo į darbą. Restoranas gamino maistą išsinešti, tačiau karantino metu apie pusė jo darbuotojų buvo prastovose.

„Aš pati nedirbau šešis mėnesius. Keistai jaučiuosi, bijau, kad nebelaikysiu padėklo“, – šypsojosi ji.

Palanga tikisi geresnių orų

Įprastai viena judriausių Palangos Basanavičiaus gatvė ketvirtadienio rytą buvo apytuštė. Vienas kitas praeivis, pravažiuojanti mašina, keli darbininkai. Nuo ryto klientų laukė tik maži maisto kioskeliai, tiekiantys maistą išsinešti, tačiau kavinės atidarymui taip pat ruošiasi, o klientus didžioji dalis priims nuo vidurdienio.

Palangos kavinių atstovai sako džiugiai sutinkantys galimybę po kelių mėnesių sugrįžti į darbus ir tikisi, kad lietingą orą netrukus pakeis saulė.

„Jaučiamės labai gerai, po pusės metų sugrįžome. Truputį oras nuvylė, bet tikimės, kad žmonių tai neišbaidys, nes esame po skėčiais, ir tikimės sulaukti savo klientų, kurie užsuktų kavos, arbatos, pyragaičio“, – BNS sakė kavinės „De Cuba“ vadovė Vilija Viskontienė.

Pasak jos, sugrįžti nebuvo sudėtinga, nes dirbti karantino sąlygomis jau teko, žinomi reikalavimai dėl atstumų, apsaugos priemonių. V. Viskontienės žodžiais, sugrįžo visi darbuotojai iš prastovų, be to, kavinė jau sulaukia ir norinčiųjų įsidarbinti laiškų.

„Esame pasikvietę tuos, kurie dirbo pernai, visi mielai grįžta. Turime ir daug naujų CV, bet jų mums reikės tik vasarą“, – sakė kavinės vadovė.

Tuo metu viešbučio ir restorano „Senoji Hansa“ vadovė Brigita Bružaitė teigė, kad pirmoji atsidarymo diena nėra lengva, tačiau visi grįžo geromis nuotaikomis.

„Pirma atsidarymo diena yra sunki, nes atsidarome su atsinaujinusiu meniu, bet tai mums padės įsivažiuoti į vasaros srautą, nes bet kuriuo atveju vasarą tikimės labai daug žmonių. Manau, viskas bus gerai ir vasara turėtų būti stipri“, – BNS sakė B. Bružaitė.

Jos teigimu, nors karantino reikalavimai vis dar riboja veiklą, tačiau restoranas turi didelę lauko terasą, kurią ir įprastai dažniausiai rinkdavosi restorano klientai.

Vyriausybės sprendimu nuo ketvirtadienio veiklą lauke nuo 7 iki 21 valandos gali atnaujinti viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės ir barai, prie vieno staliuko sėdint ne daugiau nei dviem asmenims, išskyrus vieno namų ūkio narius.

Taip pat gali veikti maitinimo įstaigos, esančios jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie staliukų.

„Ar ilginti laiką tarp „Pfizer-BioNTech“ skiepų dozių? Manau, kad taip. Kitų šalių patirtis jau rodo, kad taip galima paspartinti skiepijimų tempą – t. y. greičiau padidinti paskiepytų žmonių aprėptį, neprarandant vakcinos efektyvumo. Tai prisideda prie viruso plitimo mažinimo, hospitalizacijų ir mirčių sumažinimo ir greitesnio kolektyvinio imuniteto formavimo. Ar vakcinavimo tempas dabar yra svarbiausia? Ar skiepijimas pagal prioritetus?Svarbu ir tas ir tas. Spartinant tempą yra svarbu paskiepyti daug kontaktų turinčius žmones, t. y. tuos, kurie gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Skiepijimu pagal prioritetus pirmiausia siekiama paskiepyti tas žmonių grupes, kuriems liga yra pavojingiausia, nes jie rizikuoja susirgti sunkia ligos forma, būti hospitalizuoti ir neišgyventi“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas.

S. Čaplinsko nuomone, vakcinacijos procese savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau galios.„Ar reikia savivaldybėms duoti daugiau laisvių skiepijant gyventojus? Manau, kad taip. Jie geriau mato besikeičiančią situaciją vietoje ir gali į ją operatyviai reaguoti. Tikrai nemanau, kad iš Vilniaus geriau matyti, kas vyksta ir ką reikia daryti Klaipėdoje, Šiauliuose ir panašiai. Ar atlaisvinimų yra pakankamai ir daugiau atlaisvinimų sukeltų riziką? Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas. Tačiau, iš virusologinės pusės, neabejotinai virusui bus daugiau palankių sąlygų plisti, jeigu žmonės daugiau judės ir kontaktuos. Naujų užsikrėtimo atvejų gali daugėti“, – nuomone dalijosi S. Čaplinskas.

„Vertinant dabartinį visuomenės nuovargį ir požiūrį į ribojimus, ar galima tikėtis, kad visuomenė saugosis ir dar vieno karantino iki vasaros tikrai nereikės? Ilgas kalbėjimas apie tai, ką valdžia mums leis daryti ir ko neleis, kokius suvaržymus įves ar neįves, suformavo ydingą naratyvą, kad nuo žmonių niekas nepriklauso. Iš tikro reikia kalbėti ne apie suvaržymus, o apie gyvenimą naujoje realybėje. Svarbu, kad žmonės turėtų pakankamai įrankių valdyti savo asmeninę riziką, įskaitant ne tik skiepus, bet ir, pavyzdžiui, keturis nemokamus savikontrolės testus per mėnesį. Manau, kad prie tokio totalaus karantino daugiau neturėtų būti grįžtama“, – teigė profesorius.

Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas.

Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. Taigi, ar medicininės kaukės kino teatruose ir kitose uždarose patalpose užtikrins didesnį saugumą? „Vienareikšmiškai taip. Jau seniai moksliškai yra įrodyta, kad respiratoriai ir medicininės kaukės sumažina riziką užsikrėsti ir platinti virusą. Jų filtracinės savybės siekia 95 proc. Todėl rekomenduoju dėvėti tiktai medicinines kaukes arba respiratorius, ypač uždarose viešose patalpose. Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas: kaukė turi dengti du trečdalius nosies ir jos viršutinė dalis turi būti stipriai prigludusi prie veido. Prigludimą prie veido užtikrina kaukės viršutinėje dalyje esanti vielutė, kurią, užsidėjus kaukę, būtina stipriai prispausti prie nosies. Sudrėkusi meidicinė kaukė praranda savo filtracines savybes, todėl saugiau būtų ją pakeisti nauja“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

Freepik.com nuotr.

Primename, kad renginių organizatoriai įpareigojami užtikrinti, jog „žiūrovai ir dalyviai (išskyrus atlikėjus ar sportininkus) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną“. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgaliesiems, jeigu tai kenkia jų sveikatos būklei, bei vaikams. Organizatoriai turės užtikrinti, kad į renginio vietą nepatektų žmonės, neįsigiję bilietų internetu, o registracijos ar bilietų tikrinimą, esant galimybei, turės vykdyti lauke. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos.

Kaip jau anksčiau nusprendė Vyriausybė, žmonių skaičius renginiuose negalės viršyti 150. Jie galės laukti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis viduje ar penkių asmenų grupėmis lauke, nebent tai vienos šeimos nariai, bus privalu laikytis bent dviejų metrų atstumo. Į renginio vietą žiūrovai turės būti įleidžiami likus ne daugiau kaip pusvalandžiui, o į salę pradėti leisti ne anksčiau kaip likus penkiolikai minučių iki renginio pradžios.

Jeigu pastate vyks daugiau nei vienas renginys, jų lankytojų srautai negalės kirstis. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos. Gretimas sėdimas vietas gali užimti ne daugiau kaip du asmenys, kartu atėję į renginį. Tokiu atveju, pagal nustatytą tvarką, žiūrovai turėtų būti sodinami „2+2“ principu, kai vienoje eilėje dvi sėdimos vietos yra užimtos, dvi sėdimos vietos – laisvos. Be to, laisvos turės būti prieš žiūrovą ir už jo esančios vietos.

Renginio organizatoriai privalo užtikrinti atstumo tarp sėdimų vietų kontrolę viso renginio metu. Nuo scenos iki pirmos eilės, kurioje sodinami žiūrovai, turės būti išlaikytas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas. Be kitų reikalavimų, kokių kaip dezinfekcijos priemonių parūpinimas, draudimas dalyvauti jaučiantiems peršalimo ligų simptomus, taip pat numatytas įpareigojimas po kiekvieno seanso dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

Renginio vietose bus draudžiama prekiauti maistu, be to, organizatoriai turės stebėti, kad dalyviai renginio vietoje nevartotų maisto ir gėrimų. Rekomenduojama organizuoti periodinį profilaktinį darbuotojų testavimą bei organizuoti renginius be pertraukų, kad žiūrovai nesibūriuotų. Vyriausybė nedidelius renginius bei teatrų ir kino teatrų veiklą leido vykdyti nuo šio pirmadienio.

Vidurnaktį šalyje liovėsi galioti šešių mėnesių trukmės nepaprastoji padėtis, taip atšaukti judėjimo ribojimai, įskaitant naktinę komendanto valandą ir nebūtinųjų kelionių tarp rajonų draudimą.

Į ugdymo įstaigas sugrįžo ikimokyklinukai ir 1–5 klasių moksleiviai, tačiau švietimo procesas daugiausia vyks rotacijos principu: vieną savaitę bus mokomasi kontaktiniu, o kitą – nuotoliniu būdu. Moksleiviai privalės dukart per savaitę pasidaryti COVID-19 testus, ėminius imant iš nosies.

Šalies Sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį pranešė apie 976 naujus COVID-19 atvejus – tai žemiausias paros prieaugis nuo rugsėjo. Septynių dienų sergamumas nukrito žemiau 4 tūkst. ribos. Nors tai tebėra aukštas lygis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, jis yra smarkiai nukritęs, kai kovo pradžioje siekė 12 tūkst. Tuomet šalyje buvo įvestas griežčiausias įmanomas karantinas.

Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė, kad pasibaigus nepaprastajai padėčiai, patalpose ir lauke galiojantis draudimas susiburti daugiau nei 2 žmonėms bus pakeistas į draudimą viduje susiburti didesnėms nei 10, o lauke – didesnėms nei 20 žmonių grupėms.

10,7 mln. gyventojų turinti Čekija nuo pandemijos pradžios iš viso patvirtino 1,58 mln. COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos skaičius artėja prie 28 tūkst.

Pagal praėjusią savaitę Vyriausybės priimtus pakeitimus, švelnesni karantino reikalavimai taikomi ir Klaipėdos miesto, Neringos, Kupiškio bei Utenos rajonų teritorijose – iš viso 49 savivaldybėse.

Tai reiškia, kad šių savivaldybių pradinių klasių moksleiviai gali vėl lankyti mokyklą.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, į miesto mokyklas netestuojant mokinių ir pedagogų kaupinių metodu gali grįžti 7590 pradinių klasių moksleivių.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad švelnesnes karantino režimo priemones galima įvesti savivaldybėse, kur dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršija 300 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Iki tol nustatyta riba buvo 200 atvejų.

Nuo pirmadienio taip pat leidžiama laisviau vykdyti sporto, laisvalaikio ir pramogų veiklas, būrelius atvirose erdvėse.

Be to, visose šalies savivaldybėse bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos gali atnaujinti veiklą ir fiziškai aptarnauti lankytojus.

„Grįžimo į bibliotekų skaityklas lankytojai laukia su nekantrumu. Žinome, kad taip yra kitose šalies bibliotekose, nes ne visada žmonėms užtenka elektroninių išteklių. Mokslininkų bendruomenei ypač reikalingi reti dokumentai darbui specializuotose skaityklose“, – sakė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.

Bibliotekos ir archyvai turi užtikrinti, kad skaityklose lankytojai būtų aptarnaujami ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, o tarp asmenų skaityklose būtų laikomasi ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo, išskyrus vienos šeimos narius ar vieno namų ūkio narius. Vyresni nei 6 metų asmenys turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nustatytos kitos saugiai atsidarančių skaityklų veiklai būtinos sąlygos.

Kovo 8 d. buvo atidarytos mokyklos, o nuo „Džiugiojo pirmadienio“, kaip tai apibūdino spauda, Anglijoje lauke galės susiburti šeši žmonės ir daugiausia dviejų namų ūkių.

Nors aukščiausio lygio sporto varžybos vyko ir griežtesnio karantino metu, sušvelninus apribojimus galės vykti ir mėgėjų komandinio sporto varžybos.

Premjeras Borisas Johnsonas sakė besitikintis, kad pirmadienis „leis pradėti didžiąją britų sporto vasarą, per kurią įvairaus amžiaus žmonės vėl susitiks su komandos nariais ir galės atnaujinti savo mylimą veiklą“.

„Vis dėlto, turime išlikti atsargūs, nes Europoje augantys užsikrėtimų skaičiai ir naujos atmainos kelia grėsmę mūsų vakcinacijai“, – pridūrė jis, ragindamas visuomenę laikytis socialinio atstumo ir higienos reikalavimų.

Nuo balandžio 12 d. planuojama įgyvendinti trečiąjį karantino švelninimo etapą, kuomet bus leista barams priimti lankytojus lauke bei atsidarys nebūtinų prekių parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos.

Jungtinėje Karalystėje bendras COVID-19 atvejų skaičius siekia daugiau nei 4,33 mln., o mirčių nuo šios ligos skaičius – daugiau nei 126 tūkst.

Vis dėlto, šalis itin sparčiai skiepija savo gyventojus, o sekmadienį bent pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepytųjų skaičius viršijo 30 mln.

Problema yra ne tik naujos atmainos, bet ir tai, kad kai kurios valstijos per greitai švelnina apribojimus, CBS „Face the Nation“ teigė jis. Kai atvejų kreivė pradeda plokštėti, „kyla didelis pavojus, kad ji vėl pradės kilti“, tikino ekspertas.

„Matėme tai mūsų šalyje, būtent tai įvyko Europoje, keliose ES valstybėse, kur kreivė suplokštėjo ir vėl ėmė kilti į viršų“, – teigė A. Faucis.

Rudenį ir žiemą JAV COVID-19 atvejų kreivė kilo į viršų, naujų per parą fiksuojamų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo išaugęs iki šimtų tūkstančių. Dabar per parą naujų COVID-19 atvejų šalyje patvirtinama maždaug 50 tūkst.

Šeštadienį Prancūzija, Belgija, Lenkija sugriežtino dėl pandemijos įvestus apribojimus, COVID-19 atvejų skaičiui Europoje vėl augant. Prancūzija paskelbė, kad koronaviruso situacija šalyje yra „kritinė“.

„Tai beveik kaip varžybos, siekiant paskiepyti kuo daugiau žmonių, kol kreivė pradės kilti į viršų ligi piko, kurio visiškai nenorime“, – teigė A. Faucis.

Kai kurios JAV valstijos, tokios kaip Teksasas, Merilandas, Konektikutas, Misisipė, sušvelnino dėl COVID-19 įvestus apribojimus, kai kur atšaukta prievolė dėvėti kaukes, atnaujinta restoranų, parduotuvių ar kitų verslų veikla, jiems leista dirbti su mažiau ar be jokių apribojimų.

A. Faucis taip pat perspėjo, kad kelionės Velykų laikotarpiu taip pat gali lemti naują COVID-19 atvejų skaičiaus kilimą, kaip atsitiko po Kalėdų švenčių laikotarpio.