„Mes smerkiame Krymo okupaciją ir raginame Rusiją sustabdyti karą [Ukrainos] rytuose, sustabdyti... destabilizaciją Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos sienų, sustabdyti kibernetines atakas prieš JAV ir mūsų sąjungininkus bei partnerius“, – sakė Ll. Austinas spaudos konferencijoje, surengtoje po Kijeve įvykusių derybų su ukrainiečių gynybos ministru Andrijumi Taranu.

„Aiškiai sakykime, kad Rusija pradėjo šį karą, Rusija yra tas akmuo, trukdantis taikiai sureguliuoti [konfliktą]. Jie ėmė pažeidinėti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – kalbėjo Ll. Austinas.

Ll. Austinas Kijeve dalyvavo diskusijose dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje, remiantis rugsėjo pradžioje Vašingtone paskelbtu dvišalio gynybos ir politikos bendradarbiavimo planu.

Pentagono vadovas sakė, kad jo susitikimai su A. Taranu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra svarbūs kuriant bendradarbiavimą tarp Juodosios jūros šalių, įskaitant Sakartvelą ir Rumuniją, priešinantis augančiam Rusijos aktyvumui Juodojoje jūroje.

Su ukrainiečiais Ll. Austinas susitiko antrą kartą per trumpiau nei du mėnesius.

Reaguodamas į Europos susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos dabar daugiausia dėmesio saugumo srityje skiria Kinijai ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Ll. Austinas pabrėžė: „Šis regionas mums išlieka labai svarbus.“

„Man patinka šis ministras, – pridūrė jis, kalbėdamas su žurnalistais. – Todėl taip greitai sugrįžau su juo susitikti.“

Ukraina „neturi abejonių“

A. Taranas savo ruožtu teigė, kad Ukraina išlaiko pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis, nepaisant to, kad neseniai JAV pajėgos paliko Afganistaną po 20 metų trukusio karo prieš Talibaną.

„Neturime jokių abejonių dėl mūsų strateginio partnerio paramos“, – sakė jis.

„Jungtinės Valstijos supranta Ukrainos kovos už savo nepriklausomybę, už Rusijos agresijos sulaikymą svarbą. Jungtinės Valstijos puikiai supranta, kad Ukraina stovi kovos su Rusijos ekspansija, su Rusijos siekiu atkurti savo imperines ambicijas ir tokiu būdu sukelti grėsmę visam Europos žemynui priešakyje“, – sakė ukrainiečių ministras.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose verda konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Jis jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Vėliau antradienį su Ll. Austinu susitikęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pažymėjo, kad Amerika tebėra svarbiausia Ukrainos partnerė saugumo ir gynybos srityje, ir išreiškė dėkingumą amerikiečiams už materialinę techninę paramą.

„Noriu padėkoti jums už tai, kad atvažiavote, kaip ir tarėmės Jungtinėse Valstijose, su vizitu į Ukrainą. Ačiū ir prezidentui [Joe] Bidenui (Džo Baidenui) už nuolatinę paramą Ukrainai, mūsų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakė V. Zelenskis.

Vis dėlto Pentagono vadovas neatsakė į Ukrainos norą tapti strategine partnere NATO ir tapti visateise Aljanso nare.

Vašingtonas ir toliau laikosi analogiškos pozicijos su Vokietija ir Prancūzija, kurios Ukrainos priėmimą į Aljansą laiko didele rizika, atsižvelgiant į griežtą Maskvos prieštaravimą.

Pirmadienį Ll. Austinas lankėsi Sakartvele, o trečiadienį viešės Rumunijoje. Visus jo vizitus regione lydi ta pati solidarumo žinutė ir pasiūlymai tęsti gynybos paramą susiduriant su iššūkiais iš Rusijos pusės.

Pentagonas ne tik tiekė ginklus, pavyzdžiui, prieštankines raketas, Ukrainos kovai su prorusiškais separatistais Donbase, bet ir suteikė patrulinių laivų Ukrainos Juodosios jūros laivynui.

A. Taranas sakė, kad abi šalys aptarė „pasipriešinimą agresyviai Rusijos politikai, kuri kelia grėsmę laivybai, ekonominei veiklai ir provokuoja naujus konfliktus“ Juodojoje jūroje.

„Esu įsitikinęs, kad per mano kadenciją užbaigsime šį karą. Asmeniškai įsitikinęs. Sakiau, kad esu pasirengęs laukti vienerius metus, pasirengęs dirbti vienerius metus. Jei Minsko procesas neveiks, keisime taktiką. Esame tam pasiruošę – metai dar nepraėjo“, – kalbėjo jis filme „Prezidento Zelenskio metai“ (Rik Prezydenta Zelenskoho), kurį trečiadienį parodys televizija „Ukraina“.

V. Zelenskis nurodė, kad Trišalės kontaktinės grupės susitikimai vaizdo ryšiu vyks kas savaitę, o ne dukart per mėnesį kaip iki šiol.

„Tai reiškia, kad paspartinome šį procesą, ir bus rezultatų. Po kiekvieno Minsko (Trišalės kontaktinės grupės) susitikimo turi būti dokumentas, kad mes dėl kažko susitarėme ir žengėme žingsnį į priekį“, – teigė prezidentas.

Ukraina su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja nuo 2014 metų, po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Separatistus remia Rusija, kuriai Vakarai dėl jos vaidmens šiame konflikte įvedė griežtas sankcijas.

Nuo 2014-ųjų per kovas jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, nors 2015-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašyti taikos susitarimai.

Kapituliacijai – ne!

V.Zelenskis spalio 1 d. paskelbė pasirašęs vadinamąją "Steinmeierio formulę" – planą, kuris turėtų padėti baigti karą su prorusiškais separatistais rytinėje savo šalies dalyje. Procesas, kurį prižiūri Vokietija ir Prancūzija, kviečia surengti vietos rinkimus okupuotose Donbaso regiono srityse ir jei jie bus pripažinti laisvais, suteikti regionui ypatingą autonominį statusą.

Tuomečio Vokietijos užsienio reikalų ministro, o šiandien prezidento Franko Walterio Steinmeierio 2016 m. pasiūlytas planas išsamiai apibūdina laisvus ir sąžiningus rinkimus rytuose, laikantis Ukrainos įstatymų, ir po to einantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) patikrinimą, kuris nustatytų, ar minimi rinkimai tikrai buvo demokratiški. Plane nurodoma, kad pasirodžius, jog rinkimai vyko skaidriai, liktų savivaldos statuso suteikimas.

Sutikęs su šia schema V.Zelenskis sostinėje ir kitose šalies srityse sulaukė liūdno atgarsio, virtinės protestų ir ukrainiečių skanduočių "Kapituliacijai – ne!" Politinės paramos įgyvendinti šį planą jis nesulaukė.

Tūkstančiai žmonių ėjo akmenimis grįstomis Kijevo gatvėmis ir po susitarimo paskelbimo tvirtino, kad "Steinmeierio formulė" pažeidžia Ukrainos suverenitetą. Norint suteikti okupuotam Donbaso regionui autonominį statusą reikia pakeisti Ukrainos konstituciją, tačiau V.Zelenskio partijai "Liaudies tarnas" parlamente trūksta "superdaugumos", kad tai būtų galima įgyvendinti. Opozicijos partijos atmeta šį susitarimą.

"Autonomija nėra tai, ką mes palaikytume", – sakė parlamento opozicijos narė ir buvusi ministro pirmininko pavaduotoja Ivanna Klympush-Tsintsadze. Ji leidiniui "Foreign Policy" minėjo, kad opozicijos partijos norėtų tokių saugumo susitarimų kaip Rusijos pajėgų išvedimas, Ukrainos kontrolė per sieną ar tarptautinės taikos palaikymo operacijos iš Europos ar JAV.

Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas teigė, kad Ukraina turi padaryti nuolaidų, kad padėtų V.Putinui surasti atramą. Tai yra juokinga, nes būtent Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje.

Politinė nuolaida?

Nesulaukęs opozicijos partijų palaikymo V.Zelenskis praėjusią savaitę surengė 12 valandų trukmės spaudos konferenciją. Po jos Ukrainos prezidentui įteiktas sertifikatas, kuriame pažymima, kad jis pasiekė bendravimo su žurnalistais trukmės pasaulio rekordą.

Valstybės vadovas viename iš Kijevo restoranų nuo ryto pradėjo vadinamąjį žiniasklaidos maratoną. Jame buvo akredituoti 300 žurnalistų, kurie grupėmis po 7–10 žmonių gavo galimybę po 30 min. bendrauti su V.Zelenskiu, paeiliui sėdėdami su juo prie vieno stalo.

Prezidentas siekė ne tik rekordo, bet ir pelnyti daugiau paramos svarbiajam susitarimui. V.Zelenskis teigė, kad bijo konflikto Donbase "įšaldymo" ir sakė manąs, kad jei Rusija nenorės derėtis, nebus jokio susitarimo. V.Zelenskio aplinkos žmogus "Foreign Policy" teigė, kad prezidentas "Steinmeierio formulę" pasirašė kaip politinę nuolaidą Prancūzijai ir Vokietijai.

Tiek Maskva, tiek Kijevas pateikė skirtingas susitarimo interpretacijas, jose nėra oficialaus teksto, kuriuo galėtų remtis abi pusės. V.Zelenskis teigė, kad rinkimai Donbase įvyks tik tada, kai Rusijos kariuomenė pasitrauks iš savo pozicijų okupuotose teritorijose. Kremlius pateikė nedaug komentarų, tačiau valstybinės televizijos "Rossia1" laida "Vesti" skelbė, kad Kijevas sutiko patraukti savo kariuomenę nuo fronto linijų. Maskva taip pat spėjo apkaltinti V.Zelenskio vyriausybę nustatant naujas sąlygas.

"Susitarimas tikrai yra ambicingas ir neabejotinai aiškus siekiant tikslo", – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas.

"Ar taip yra todėl, kad V.Zelenskis nori tvarkyti vidaus reikalus, darydamas nuolaidą, ar todėl, kad prancūzams ir vokiečiams nori parodyti tam tikrą lankstumą, nieko nepripažindamas?" – klausimus kelia jis.

Priešingos nuomonės

Vakarų diplomatai ir karininkai mano, kad tam tikros "Steinmeierio formulės" variacijos yra vienintelis ilgalaikis sprendimas siekiant nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Įgyvendinant formulę, būtinas vadinamasis Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – susitikimas. Tačiau diplomatai ir ekspertai tiki, kad Rusija nenori, jog Normandijos susitikimas iš tiesų įvyktų.

"Rusijai daromas spaudimas, todėl ir delsiama. Mano nuomone, Rusija šiuo metu jaučiasi nejaukiai. Maskva yra tokioje situacijoje, kai ji turi reaguoti į Ukrainos poziciją ", – sakė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimo Kuuskas.

Jis teigė, kad kitas proceso žingsnis yra Normandijos ketverto susitikimas, po kurio Rusija galėtų nuginkluoti separatistus. "Niekas neaišku, nes tai yra pirmas žingsnis", – pridūrė diplomatas.

Kiti stebėtojai laikosi priešingos nuomonės, sakydami, kad nepatogioje situacijoje yra V.Zelenskis, o ne Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. "Visas šios formulės spaudimas skirtas Ukrainai ir V.Zelenskiui, o ne V.Putinui. Atvirkščiai, kur spaudimas turėtų būti nukreiptas", – mano buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojas Rusijoje ir Ukrainoje Michaelas Carpenteris.

"Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas teigė, kad Ukraina turi padaryti nuolaidų, kad padėtų V.Putinui surasti atramą. Tai yra juokinga, nes būtent Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje", – pridūrė jis.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Okupacijos įteisinimas?

Rusijos politikai minimo susitarimo pasirašymą iš esmės apibūdino kaip Maskvos diplomatijos pergalę. Šis Ukrainos, Rusijos ir jos remiamų separatistų susitarimas buvo pagrindinė Maskvos išankstinė sąlyga, kurią ji kėlė, kalbėdama apie Normandijos forumo aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą.

Tačiau Ukrainos nacionalistai ir kariai baimindamiesi sako, kad tai gali tapti Rusijos įvykdytos Donbaso okupacijos įteisinimu.

Tarp Ukrainos policijos ir karo veteranų neseniai kilo nesutarimų – pastarieji bandė užkirsti kelią kariuomenės išvedimui iš dviejų Ukrainos miestų Zolotės ir Petrovskės, kaip tai numatyta "Steinmeierio formulėje".

Nacionalistai linkę abejoti V.Zelenskio pažadais ginti Ukrainos interesus ir neperžengti raudonųjų linijų. Savo poziciją prezidentas išdėstė po susitarimo pasirašymo skubiai pasirodžiusiame pranešime: pirmiausiai prieš rytuose rengiant bet kokius rinkimus, juose turi įsigalioti visiškos ir abipusės paliaubos; turi būti atitrauktos abiejų šalių pajėgos; rinkimuose turi būti leista kandidatuoti asmenims iš Ukrainos politinių partijų – ne tik prorusiškų partijų kandidatams; Ukraina turi atgauti savo teritorinės sienos su Rusija ruožą; visos Normandijos formato valstybės turėtų pademonstruoti pasirengimą užbaigti karą. Prezidentas taip pat reikalavo grąžinti į šalį visus ukrainiečius kalinius, laikomus Rusijoje.

"Kaip jau kelis kartus sakiau ir pasakysiu vėl, "Steinmeierio formulė" reglamentuoja tik Donbaso ypatingojo statuso įstatymą. Primenu, kad šis įstatymas galioja iki šių metų gruodžio 31 d., o paskui nebegalios", – trečiadienį viešėdamas Rygoje kalbėjo V.Zelenskis.

Minima formulė numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas. Tik tuo atveju, jei po rinkimų ESBO patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

Tačiau kalbėdama apie paliaubas, ESBO optimizmu netrykšta. Organizacijos duomenimis, Rytų Ukrainoje jos pažeidinėjamos vis dažniau. "Apgailestauju, bet aš negaliu teigiamai įvertinti paliaubų laikymosi", – Minske pareiškė ESBO derybininkas Martinas Sajdikas.

Čia ESBO su Ukrainos, Rusijos ir Maskvos remiamų separatistų atstovais susitiko derybų apie saugumo padėtį krizės regione.

Abi konflikto šalys reguliariai kaltina viena kitą nesilaikant paliaubų. Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, per mūšius trečiadienį žuvo du vyriausybinių pajėgų kariai, dar penki buvo sužeisti. Nuo metų pradžios vien tik vyriausybės pusėje žuvo 80 kareivių ir daugiau kaip 300 buvo sužeisti.

Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis.

Pastangomis nesižavi

Užbaigti karą šalies rytuose tautai žadėjęs V.Zelenskis, atrodo, iškart po prezidento rinkimuose pelnytos pergalės nuoširdžiai stengėsi pildyti duotą pažadą.

Birželį Ukrainos kariuomenės būriai ir separatistai pasitraukė iš už kilometro nuo fronto linijos esančio miesto Stanytsia Luhanska.

Liepą buvo pradėti sugriauto miesto tilto atstatymo darbai. Šiuo tiltu kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių iš abiejų susipriešinusių pusių.

Rugsėjį įvyko ilgai laukti kalinių mainai su Rusija.

Tačiau buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kaip ir didelė dalis ukrainiečių, smerkia šio mėnesio pradžioje V.Zelenskio pasirašytą susitarimą, vadindamas jį "Putino formule" ir teigdamas, kad Rusijos prezidentas tiesiog bando pakreipti ir interpretuoti sandorį Maskvos naudai.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas taip pat abejojo dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų galimybių. "Visuomenė reikalaus atsakymų ir šie atsakymai neturėtų išspręsti Donbaso okupacijos Ukrainos sąskaita", – sakė jis.

Vienas buvęs Ukrainos derybininkas perspėjo, kad tai yra kelias į karą, o ne į taiką, o populiarus šalies dainininkas Sviatoslavas Vakarčiukas, taip pat vadovaujantis Ukrainos partijai "Golos", paragino prezidentą paaiškinti, kokias nuolaidas dėl susitarimo jis buvo pasirengęs padaryti.

Nepasiduodanti tauta

Savaitės pradžioje tūkstančiai ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves smerkdami planuojamą pajėgų, kovojančių su prorusiškais separatistais šalies rytuose, atitraukimą. Jie nepraranda vilties ir toliau ragina siekti pergalės nuo 2014 m. trunkančiame kare.

Kol V.Zelenksis ruošiasi savo pirmajam ES remiamam susitikimui su V.Putinu, ekspertai sako nematantys, kad artimiausiu metu būtų daug vilčių dėl aukščiausiojo lygio susitikimo.

Protestuotojai užtikrintai sako, kad bet koks susitikimas su V.Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

"Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis", – sakė vienas buvusių kovotojų, prisistatęs Mykola.

"Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška "pilkoji" zona, kurią užims kiti."

"Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos", – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo "Svoboda" vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

"Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą (jį Rusija aneksavo 2014 m.)", – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas turi kelis planus dėl konflikto Donbase sureguliavimo.

„Turime atsarginį planą. Dabar nenoriu apie tai kalbėti“, – sakė jis bendraudamas su žurnalistais Kijeve.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neteks Vakarų palaikymo, jei nevykdys Minsko taikos susitarimų, ir „gali likti akis į akį su Rusija“.

Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika taip pat tvirtino, kad vyriausybė turi parengusi kelis atsarginius taikos planus.

„Mano darbo specifika neleidžia papasakoti jums visko, kas planuojama uždaruose kabinetuose, bet patikėkite, turime ir planą „A“, ir planą „B“, – vienos televizijos eteryje kalbėjo V. Prystaika.

Vis tik jis pabrėžė, jog Kijevui šiuo metu tenka peržiūrėti „mūsų strategiją ir mūsų taktiką“.

„Visi šie planai... parengti ir pasiūlyti prezidentui. Tai jo – žmogaus, kurį jūs išrinkote prezidentu – užduotis priimti šiuos sudėtingus, nemalonius, sunkius sprendimus, kuriuos paskui teks... visiems aiškinti“, – reziumavo diplomatijos vadovas.

Ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkai neseniai susitarė dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams. Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.

Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V. Zelenskio pirmtaką Petro Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V. Zelenskio politiką.

Rytų Ukrainą jau penkerius metus krečia separatistinis konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.