„Būtent dėl slaptumo aspekto turime tam tikrą viešinimo procedūros dalį iš proceso ir eliminuoti“, – LRT radijui trečiadienį teigė Erika Kuročkina.
Seimas skubos tvarka svarsto įstatymų pataisas, kuriomis Vyriausybės svarbiais nacionaliniam saugumui pripažintų stambių gynybos pramonės projektų plėtotojams siūloma leisti neviešinti informacijos apie statybos darbų pradžią, neinformuoti visuomenės apie projektavimą, nekviesti jos dalyvauti svarstant projektus.
„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame. Ką eliminuojame, tai viešojo derinimo procedūrų, kai vyksta didesnio masto statybos tam tikri techninio projekto elementai pastatomi ir visuomenė supažindinama su jais“, – teigė viceministrė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narė Goda Burokienė sakė, kad gyventojams bus sudėtinga rasti informaciją apie plėtojamus gynybos pramonės projektus.
„Žmonėms reikės gerai paieškoti informacijos, (...) per valdžios vartus prisijungsi, paieškosi ir rasi. O kas nepaieškos, tas ir nesužinos“, – sakė G. Burokienė.
„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame.
Pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas, numato galimybę pradėti projektus statyti dar neturint statybos leidimo, poveikio aplinkai vertinimo, kuriuos investuotojas privalėtų gauti iki statybų pabaigos.
„Tai irgi įrėmina ir pačią įmonę, ir mus užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų užtikrinti galiausiai. Kad ir poveikis aplinkai nebūtų neigiamas, kad visi statybos leidimo reikalavimai būtų užtikrinti“, – kalbėjo E. Kuročkina.
Pataisas Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm amunicijos sviedinių gamyklą. Įmonės ir Vyriausybės atstovai antradienį pasirašė statybų ketinimo protokolą.
„Rheinmetall“ gamykla taip pat pripažinta svarbiu investiciniu projektu, kuriam paprastai taikomos specialios verslo ir kitokios sąlygos.
Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.
