„Lietuva pati atskirai vyko karinę mokymo misiją Ukrainoje, visos kitos yra koalicinės bendros rotaciniu pagrindu, tarp jų – ir Malyje. Trims mėnesiams skirtume transporto lėktuvą, kuris būtų dislokuotas ne Malyje, o gretimai esančioje valstybėje – Nigeryje“, – ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pateikdamas nutarimo projektą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose 2022–2023 metais.

Anot jo, į Malį galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių dalyvauti Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje „Takuba“ kovoti su tarptautiniu terorizmu.

Prisidėti prie šios operacijos Lietuvos prašo Prancūzija.

„Labai svarbus ir solidarumo prasme mūsų dalyvavimas įsitraukiant į Prancūzijos vadovaujamą operaciją ir tikintis, kad Prancūzija, kuri mums ES tikrai ne mažiau mums svarbi valstybė nei Vokietija, parems ir tuos dalykus, kurie atitinka mūsų lūkesčius“, – teigė ministras.

„Bet pabrėžiu – visos operacijos pagrįstos mūsų bendru supratimu apie grėsmes ir solidarumu“, – pridūrė jis.

Į Mozambiką norima siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių. Čia karinę mokymo misija rengia Europos Sąjunga.

Anot Seimo nutarimo projekto, artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių.

Tai yra panašus karių skaičius, kuris patvirtintas 2020–2021 metams.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradės dalyvauti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022–2023 metais neviršys 50 karių.

Lietuva jau dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje „Minusma“ (iki 50 karių ir civilių), ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje (iki 11), ES karinėse operacijose „Atalanta“ (iki 30) ir „Irini“ (iki 20).

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Už šį projektą ketvirtadienį balsavo 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Mes dabar dalyvaujame tiek Afganistane, tiek Malyje, tiek Irake ir, be jokios abejonės, pagal savo galimybes mes savo įnašą didinsime“, - Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovė.

D.Grybauskaitės pasisakymo įrašą žiniasklaidai išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

Ji nekonkretizavo, kokiais pajėgumais Lietuva labiau prisidės prieš šių misijų ir operacijų.

Septyni Lietuvos kariai Malyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) mokymo misijoje ir Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA.

Kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis BNS sakė, jog rudenį į misiją MINUSMA turėtų būti išsiųstas iš Lietuvos karių sudarytas apsaugos būrys - apie 30 žmonių.

NATO mokymo misijoje Afganistane „Tvirta parama“ šiuo metu tarnauja 21 Lietuvos karys. Amerikiečių vadovaujamoje koalicijoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“ Lietuva dalyvauja išsiuntusi šešis karinius instruktorius į Iraką.

Vėliau ketvirtadienį vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) iniciatyva daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gynybos finansavimui ir aljanso vaidmeniui kovoje su terorizmu.

Šalių lyderiai turėtų paskelbti, kad NATO prisijungia prie koalicijos kovai su „Islamo valstybe“.

Aljanso šalys taip pat turėtų atnaujinti jau anksčiau duotą pažadą ilgainiui skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.

„Manau, kad šalys sieks (2 proc. BVP gynybai). Tai yra būtina, tai jau yra neišvengiamybė, bet, aišku, tempai priklausys nuo daugelio šalių galimybių“, - sakė D.Grybauskaitė.