ES gynybos ministrai uždegs žalią šviesą šioms trims valstybėms prisidėti prie 27 šalių bloko „karinio mobilumo“ projekto, kuriam vadovauja Nyderlandai. Projekto tikslas – palengvinti biurokratines procedūras, reikšmingai lėtinančias pajėgų perkėlimą.

Europos laikoma daugiau kaip 70 tūkst. amerikiečių karių, be kita ko, padedančių užtikrinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumą potencialios Rusijos agresijos akivaizdoje.

Kanada vadovauja šiame regione dislokuotai NATO priešakinių pajėgų grupei, į kurios veiklą taip pat yra įsitraukusi Norvegija. Karinis aljansas siekia sudaryti sąlygas prireikus greitai perkelti karius ir techniką.

Šią logistiką trikdo ne vien biurokratiniai kliuviniai, kylantys pajėgoms judant per įvairių šalių teritorijas ir kertant sienas, bet ir prastai pritaikyta infrastruktūra. Pavyzdžiui, daugelis kelių ir tiltų nepritaikyti sunkiųjų mašinų ir tankų eismui; aerodromų takai per trumpi kai kuriems dideliems orlaiviams, o uostai per seklūs, kad į juos galėtų įplaukti kai kurių tipų laivai.

ES pirmąkart leis Bendrijai nepriklausančioms šalims prisijungti prie jos oficialios karinių projektų sistemos, siekiant glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) šį žingsnį pavadino „mūsų konkretaus bendradarbiavimo kvantiniu šuoliu“. Anot jos, sprengimas įtraukti minėtas tris šalis yra „milžiniškas žingsnis dėl Europos ginkluotųjų pajėgų praktinių gebėjimų. Ir laikome tai dar vienu dideliu žingsniu dėl transatlantinio sujungiamumo bei Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimo.“