Telefoninio skambučio metu abiejų šalių prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę toliau koordinuoti savo politiką Rusijos atžvilgiu, pridūrė Eliziejaus rūmai.

„Administracija nesiruošia svarstyti atitraukti pajėgas iš Rytų Europos“, – tviterio žinutėje pareiškė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith po to, kai amerikiečių TV kanalas NBC pirmasis pranešė apie neva svarstomus karių skaičiaus pakeitimus Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Pirmadienį planuojamomis svarbiomis Maskvos ir Vašingtono derybomis siekiama sumažinti įtampą Rusijos ir Ukrainos pasienyje. Vakarai įtaria, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsiveržti į Ukrainos teritoriją, panašiai kaip ir 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

V. Putinas neseniai pareikalavo, kad NATO sustabdytų savo tolesnę plėtrą į rytus ir, be kitų valstybių, į Aljansą nepriimtų ir Ukrainos. Rusija teigia, kad NATO plėtra esą kelia grėsmę jos saugumui. Tačiau karinis Aljansas atmetė jo teigimo „absurdiškus“ teiginius, kad NATO galėtų kelti grėsmę Maskvai.

Ukraina yra artima NATO sąjungininkė, tačiau organizacijai nepriklauso.

Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas tikino, kad žingsniu, sukėlusiu nerimą Berlyne ir visame NATO aljanse, siekiama perdislokuoti pajėgas, o tai „pagerins Rusijos atgrasymą, sustiprins NATO ir užtikrins sąjungininkus“ bei pagerins JAV strateginį lankstumą.

Po šio sprendimo JAV karių skaičius Vokietijoje sumažės nuo 34 500 iki 25 000 – skaičiaus, kurios siekia D. Trumpas.

J. Hoffmanas neatskleidė, kada kariai bus iškelti, ir ar jie bus perkelti į kitą NATO šalį. Jo teigimu, Pentagonas „artimiausiomis savaitėmis“ informuos Kongresą apie šį planą, o tada konsultuosis su NATO sąjungininkais „dėl kelio toliau“.

Pentagono pareigūnų teigimu, jei kariai bus iškelti iš Vokietijos, dalis jų gali būti dislokuota buvusiose Rytų bloko šalyse – kai kurie nuolat, tačiau dauguma – rotaciniu principu – taip siunčiant žinią Maskvai.

Nerimas dėl Rusijos ekspansionizmo padidėjo po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį iš Ukrainos.

Praeitą savaitę Baltuosiuose rūmuose lankantis Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, D. Trumpas teigė, kad dalis iš Vokietijos iškeliamų JAV karių gali būti dislokuoti Lenkijoje.

„Dalis sugrįš namo, o dalis vyks į kitas vietas. Lenkija yra viena iš tų kitų vietų“, – tuo metu sakė D. Trumpas.

Birželį D. Trumpas pareiškė mažinantis karių skaičių Vokietijoje dėl nepasitenkinimo šia šalimi.

Birželio 15 d., praėjus dviem savaitėms po to, kai kanclerė Angela Merkel paskelbė dėl koronaviruso pandemijos nevyksianti į D. Trumpo organizuotą Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą, D. Trumpas tvirtino, kad Berlynas skiria nepakankamai lėšų savo gynybai ir „blogai“ elgiasi su Jungtinėmis Valstijomis prekybos srityje.

„Deramės su jais šiuo klausimus, bet dabar aš nesu patenkintas susitarimu, kurio jie siekia. Jie ilgus metus dėl prekybos kainavo Jungtinėms Valstijoms šimtus milijardų dolerių, taigi, mes nukenčiame prekyboje, ir mes nukenčiame NATO“, – teigė D. Trumpas.

„Tai yra didžiulės išlaidos Jungtinėms Valstijoms. Taigi, mes mažiname tą skaičių (karių), mes mažiname skaičių iki 25 000 karių“, – sakė JAV prezidentas.