„Jei kito prezidento, kad ir kas jis būtų, politika Ukrainos atžvilgiu bus kitokia, šaltesnė ar ekonomiškesnė, manau, kad šie signalai turės labai didelį poveikį karo eigai“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje D. Trumpą, kuris, pasak jo, „neabejotinai vykdys kitokią politiką“.

Tačiau kalbėdamas apie dabartį V. Zelenskis pareiškė įsitikinimą, kad JAV neatsisakys Ukrainai duotų pažadų, net ir po to, kai Kongresui nepavyko susitarti dėl maždaug 60 mlrd. dolerių paramos Kyjivui.

„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos mūsų neišduos, kad tai, dėl ko susitarėme JAV, bus visiškai įvykdyta“, – sakė V. Zelenskis per metų pabaigos spaudos konferenciją.

Tai „Sky News“ pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos generalinio štabo vadovas generolas Richardas Dannattas. Jis įsitikinęs, kad ukrainiečiai kontrpuolimą įvykdys pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Tai įmanoma tinkamai planuojant ir nuolat tiekiant įrangą bei amuniciją iš sąjungininkų.

Generolo teigimu, šiuo atveju šiemet yra reali galimybė mūšio lauke pasiekti lemiamą rezultatą. Visų pirma, keli ryžtingi smūgiai, padaryti tam tikruose okupacinės kariuomenės taškuose, gali palaužti Rusijos armijos stuburą.

„Esmė ta, kad mūšio lauke nebūtina visur kruopščiai mušti armijos. Tereikia įtikinti pakankamai karių, kad jie pralaimėjo, o kai galvos, kad pralaimėjo, jie pralaimės“, – aiškino R. Dannattas.

Jo nuomone, Vakarai nepadarė pakankamai, kad šiais metais Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą pasibaigtų. Kartu jis pažymi, kad įvyktų minėtas pokytis, nepatenkinti Rusijos generolai gali išspirti V. Putiną iš Kremliaus.

„Manau, jei Ukrainos kontrpuolimas bus pakankamai gerai suplanuotas, palaikomas ir vykdomas, V. Putinas negalės pats priimti daugelio sprendimų. Tada jo armija subyrės ir pabėgs, o jis bus pašalintas iš Kremliaus“, – sakė generolas.

Tačiau teigė negalįs prognozuoti, kas pakeistų Rusijos prezidentą. R. Dannattas pridūrė, kad šiuo metu Rusijos Federacijoje labiausiai nepatenkinti yra aukščiausi generolai.

Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

„2023 metų kovo 1-ąją [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas patyrė penktą didelį pralaimėjimą nuo savo plataus masto invazijos pradžios – Ukraina įveikė jo žiemos terorą. Mes ištvėrėme sunkiausią žiemą per savo istoriją. Ji buvo šalta ir tamsi, bet mes buvome nepalaužiami“, – sakoma D. Kulebos pareiškime.

D. Kuleba teigė, kad kiti Maskvos pralaimėjimai – tai Rusijos nesugebėjimas įvaryti baimės ukrainiečiams, nesugebėjimas užimti sostinės Kyjivo, daugkartinės Vakarų sankcijos Kremliui ir Ukrainos pažanga mūšio lauke.

Žiemos pradžioje pagalbos organizacijos įspėjo, kad tikslinė kampanija gali sukelti naują migracijos bangą į Europą ir kad Ukrainos prioritetas bus išgyventi per šalčiausius mėnesius.

Kremlius teigė, kad tai Kyjivas yra atsakingas už civilių gyventojų kančias, nes atsisakė pasiduoti Maskvos reikalavimams.

Dėl karo Ukrainoje Europa nutraukė savo didelę priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, nes buvo imtasi sankcijų, kuriomis siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo kariuomenę iš pajamų už energiją.

„ES taip pat laimėjo ir, priešingai nei juokauja Maskva, ji neužšalo be rusiškų dujų. Vienas patarimas Rusijai: duskite nuo savo dujų ir pasprinkite savo raketomis“, – pareiškime pridūrė D. Kuleba.

Ukrainiečiams negaila aukotis. Jie matė, kaip Rusija elgiasi su žmonėmis „išlaisvintose“ teritorijose. Geriau rizikuoti mirtimi, nei taip gyventi.

Dauguma Vakaruose irgi nepavydi ukrainiečių aukų. Patogiausia, kad kiti žmonės nori mirti už mūsų laisvę, slopindami Rusijos agresiją ir silpnindami Kremliaus ginkluotąsias pajėgas. Prireiks daug metų, kol Rusija atsities po savo nuostolių. Kad ir kas nutiktų Ukrainoje, Vakarai įgijo brangaus laiko sutvarkyti savo saugumą. Kaip dėkingumo ženklą pažadėjome daugiau ginklų ir galbūt netrukus dalį jų atsiųsime.

Kiti mano, kad net ir toks požiūris yra pernelyg griežtas. Mažuma, kurios pavyzdys – praėjusį savaitgalį kai kuriose Vakarų sostinėse surengtos demonstracijos, ukrainiečius laiko neramumų sukėlėjais arba suklaidintais Vakarų karinio pramoninio komplekso pėstininkais. Šie žmonės yra suklaidinti, kad taip atkakliai gina savo šalį. Jie turėtų suvokti, kad net blogiausia taika yra geriau už geriausią karą. Kiekviena diena, kai kovos tęsiasi, didina eskalacijos ir platesnio Rytų ir Vakarų konflikto pavojų. Tai didina maisto ir degalų kainas ir atitraukia mūsų dėmesį nuo kitų neatidėliotinų klausimų.

Ukrainiečiai stebėtinai kantriai žiūri į šias savanaudiškas, introvertiškas draugų diskusijas. Tačiau tikrovė yra tokia, kad išorinė pagalba vis dar yra per menka ir per vėlyva. Jei didžiosios Vakarų šalys 2022 metų pradžioje būtų suteikusios bent mažytę dalelę karinės, diplomatinės ir finansinės paramos, kurią siūlo dabar, karas niekada nebūtų prasidėjęs; Ukraina būtų buvusi pernelyg gerai apsaugota. Kuo anksčiau ir kuo didesnė pagalba būtų buvusi suteikta, tuo mažesnė žala būtų buvusi padaryta ir tuo arčiau pergalės būtume.

Kaip „Financial Times“ rašo ekonomistas Adamas Tooze'as, karo kaina Vakaruose buvo nereikšminga, palyginti su ankstesnių karinių nuotykių standartais. Jungtinės Valstijos iki šiol Ukrainai išleido 0,21 proc. savo BVP – tai yra mažiau nei vidutiniškai per metus išleisdavo nesėkmingam dalyvavimui Afganistane. Per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 metais Vokietija pasiūlė tris kartus daugiau, kad padėtų sąjungininkams išvaryti Sadamo Huseino okupantus irakiečius iš tolimo Kuveito, nei dabar padeda Ukrainai.

Kodėl Vakarai tokie neryžtingi? Viena iš teorijų ta, kad mes bijome Ukrainos pergalės. Tiekiame tik tiek pinigų ir ginklų, kad Rusija nenugalėtų, bet ne tiek, kad užtikrintume lemiamą jos pralaimėjimą. Toks ciniškas požiūris, manau, negalėtų būti taip ilgai slepiamas suinteresuotų vyriausybių.

Labiau tikėtina, kad Vakarams trūksta politinių ir ekonominių pajėgumų. Mes norime tikslų, bet ne priemonių. Mūsų karinės atsargos per daug skurdžios. Vladimiras Putinas yra pasirengęs pervesti Rusiją į karo ekonomiką ir sutikti su didžiuliais smūgiais gyvenimo lygiui ir ilgalaikiam augimui. O mes – ne.

Didelis klausimas, ar tai tik laikinas politinės valios trūkumas, ar gilesnis dalykas. Ukrainiečiai tikisi, kad įvykių logika ir jų pačių lobistinė veikla galiausiai atneš reikiamą pagalbą. Niūresnė interpretacija yra ta, kad Vakarų politinės sistemos, susidūrusios su didžiulėmis problemomis – klimato kaita, pasaulio ekonomikos, nevienodos šiaurei ir pietums, neteisingumu ir pandeminių ligų grėsme – tiesiog neturi reikiamų sprendimų priėmimo gebėjimų. Panašiai bejėgiai esame ir prieš pasaulinę autokratijos ašį, kuri dabar formuojasi tarp Pekino ir Maskvos per Teheraną.

Pamatysime. Tačiau aišku, kad kol mes delsiame, Ukraina kraujuoja.

„Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Rusų kariuomenė, ypač samdinių grupuotė „Wagner“, lėtai žengia į priekį siekdama užimti miestą.

Pramonės centras, kuriame prieš karą gyveno apie 70 000 gyventojų, tapo įtemptų kovų Rytų Ukrainoje epicentru.

Šiame mūšyje, ilgiausiame per Rusijos invaziją, vykdomi masiniai artilerijos smūgiai, abi pusės patyrė daug aukų, o miestas virto griuvėsiais.

Ekspertai nesureikšmina strateginės miesto svarbos, tačiau užsitęsus mūšiui Bachmutas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad padėtis aplink Bachmutą darosi vis sudėtingesnė.

„Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

„Nelabai tikiu, kad tie tikslai yra pasiekiami. Manau, kad tai yra tiesiog propagandiniais tikslais vykdomas gąsdinimas kaip ir gandų paskleidimas apie didelio masto puolimą Ukrainos vakaruose. Visų pirma, rusų kariams reikia atstatyti tuos pajėgumus, kuriuos jie turėjo iki praėjusių metų vasario 24 dienos. Yra patirti labai dideli nuostoliai – ir gyvosios jėgos daugiau nei 100 tūkst. sužeistųjų, prarasta labai daug technikos. Dabar jie turi apie milijoną ir šimtą tūkstančių karių. Tai dar beveik pusę milijono – kariuomenės padidinimas, sankcijų fone, kai ir biudžetas jų yra minusinis, reikia atstatyti ir technikos nuostolius, tai sunkiai įsivaizduojama, kad tai bus pasiekta per 2023 metus kaip kalba Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Tokiai reformai arba, kad pasiektų tokius skaičius, kad būtų paruoštos ir kareivinės, ir technika, ir instruktoriai, ir seržantai, ir karininkai, kurių Ukrainoje labai daug prarasta, – sunkiai įsivaizduojamas scenarijus. Aš žiūriu į tai skeptiškai ir, manau, kad artimiausiu metu tai – sunkiai įgyvendinami tikslai. Tai yra reformos esmė. Sukūrė dvi naujas karines apygardas, bet jos ir anksčiau egzistavo. Jie kalba apie Maskvos ir Sankt Peterburgo karines apygardos suformavimą“, – LNK žurnalistams sakė buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet Ukraina neslepia, kad iš Rusijos tikisi didelio stambaus masto puolimo. Įvardija netgi galimą laiką, t. y. vasarį. Kaip vertinate tokias ukrainiečių prognozes?

– Manau, kad pagrindinis dėmesys bus vis tiek koncentruojamas į Donbasą. Jų tikslas yra atkovoti Donecko ir Luhansko sritis. Pagal dabar esamą taktinę situaciją, pagrindinės pajėgos telkiamos Zaporižios srityje, pietuose, kur jie bijo ukrainiečių puolimo. Taip pat stiprinamas Donbaso sparnas ir Luhansko srityje Svatovas, Kremena. Ten vyksta pastovus kariuomenės pildymas ir karinių dalinių gyvosios jėgos atstatymas. Požymių, kad artimiausiu metu galėtų atsirasti kažkoks didelis puolimas iš Ukrainos šiaurės ir iš Baltarusijos teritorijos Lvivo kryptimi, bent šiuo metu nesimato.

– Panašu, kad Ukrainą greitu metu pasieks tik britų pažadėti tankai bei kita moderni ginkluotė. Kuriam laikui britų ginklų ukrainiečiams gali pakakti, ir ar nepavėluos Vakarai su kita žadama parama ginklais, jei iš tiesų toks naujas puolimas iš Rusijos galėtų vasarį prasidėti? Ukrainiečiai iniciatyvą turi savo rankose, jiems tiesiog trūksta ginklų.

– Jiems trūksta ginklų ir tą kiekį, kuris jiems būtinas, kad jie pradėtų ofenzyvą (puolimą – aut. past.) prieš Rusijos kariuomenę vienoje ar kitoje vietoje, tai generolas Valerijus Zalužnas savo interviu „The Economist“ labai aiškiai yra įvardijęs – 300 tankų, 700 pėstininkų kovos mašinų ir taip pat apie 200 artilerijos sistemų. Tai, kas bus dabar pasiūlyta Ramštaine, pažiūrėsime. Kalbos, kurios dabar vyksta apie minimalų kiekį, tai lenkai, kurie dar negavo leidimo perduoti ukrainiečiams keturiolika „Leopard“ tankų. Kiek žinau, britai šiuo metu kalba apie dešimt vienetų. Tai gal dar kokios šalys prisidės. Bet svarbiausia, kad pažadai, kurie yra duodami, ypač Ramštaine, ne visada yra įgyvendinami. Tas skaičius, kuris dabar bus pasiūlytas ukrainiečiams, tai čia kalbama tik apie vieną batalioną. Tokio kiekio, aišku, kad neužteks, jeigu prasidėtų plataus masto puolimas keliomis kryptimis.

– Kokia tikimybė, kad karas Ukrainoje greitai baigsis?

– Tikimybė aiški, jei Vakarai padidins savo karinę pagalbą. Jei žodžiai virs darbais, tada galime tikėtis persilaužimo, bet šiaip ar taip proveržis jau yra padarytas. Manau, ginklų sistemų atsiras ir daugiau. Bet, aišku, kad ginklų tiekimas vyksta per lėtai. Bet, ką darysi, – tokios procedūros Vakarų pasaulio valstybėse.

„Matoma teigiama dinamika, viskas vystosi pagal planą“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą apie specialiąją operaciją ir Soledarą sakė V. Putinas ir pridūrė: „Tikiuosi, kad mūsų kovotojai dar kartą mus nudžiugins.“

Tokią nuomonę duodamas interviu „The Economist“ išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, nuo V. Putino apsisprendimo pratęsti ar nutraukti karą priklauso ne tik jo paties, bet ir artimo rato gyvenimas.

„Kuo greičiau baigsis karas ir jei Rusija pripažins, kad pradėti karą buvo tragiška klaida, tuo ilgiau Rusijos prezidentas ir jo aplinkos žmonės bus gyvi“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad V. Putino nesėkmės jau yra akivaizdžios, nes Ukraina susigrąžins savo sienas, antraip agresorius vėl grįš. V. Zelenskis pažymėjo, kad „reikia žiūrėti į realybę, nes pasaulis rodo ne tik diplomatinį palaikymą, bet ir izoliuoja Rusiją sankcijomis“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad tik V. Putinas gali iš karinio pasukti į diplomatinį kelią. „Jei jis dabar trauksis prie 1991-ųjų sienų, tada prasidės diplomatinis kelias“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Lapkritį G20 viršūnių susitikime V. Zelenskis tarptautinei bendruomenei pristatė  Ukrainos taikos formulę ir paragino užsienio lyderius padėti Ukrainai ją įgyvendinti. Kiekvienas formulės punktas yra aiškiai parengtas.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad  Ukrainos vėliava turėtų sugrįžti  į visus miestus ir bendruomenes, o teroristinė valstybė, kuria tapo Rusija, turėtų atsakyti už šį karą.

V. Zelenskis ketvirtadienį, gruodžio 15 d., sakė, kad kiti šeši mėnesiai akistatoje su Rusija bus lemiami ir pareikalaus dar daugiau pastangų iš Ukrainos bei jos partnerių.

„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.