„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 2 d. susitiko su Tulos apskrities gubernatoriumi ir žinomu grupuotės „Wagner“ sąjungininku Aleksejumi Diuminu – tai dar kartą parodo, kad V. Putinas galimai siekia apriboti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galią, atsvaros jam ieškodamas tarp jo konkurentų“, – rašoma straipsnyje.

Pranešama, kad V. Putinas apie susitikimą su A. Diuminu po rezonansinio Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo arešto balandžio 24 d. ir iki gegužės 7 d. įvyksiančios prezidento inauguracijos galimai paskelbė tyčia, galbūt norėdamas nubausti S. Šoigu vadovaujamą gynybos ministeriją, kad neįvykdė Kremliaus karo tikslų.

„Dėl V. Putino susitikimo su A. Diuminu Rusijos informacinėje erdvėje kilo nemažai triukšmo, o daugybė karinių tinklaraštininkų ir politinių apžvalgininkų atkreipė dėmesį į tai, kad jiedu susitiko po to, kai buvo suimtas T. Ivanovas ir prieš tai, kai po inauguracijos, kaip tikimasi, įvyks vyriausybės pertvarkymas“, – teigiama straipsnyje.

Be to, šaltiniai Rusijoje ėmė svarstyti, kad Kremlius gali skirti A. Diuminui naujas pareigas Rusijos gynybos ir pramonės komplekse – pavyzdžiui, paskirti jį Rusijos karinės pramoninės komisijos pirmininku.

Pranešama, kad gynybos ministro pavaduotojo T. Ivanovo byloje buvo apklaustas pirmasis Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ruslanas Calikovas.

Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų. Rusijos CRK pirmininkės Elos Pamfilovos teigimu, rinkimuose Rusijoje dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius – net 77,4 proc. visų teisę balsuoti turinčių asmenų.

„V. Putinas ir vyresnieji oficialūs Rusijos asmenys teigia, kad nurodytas rekordinis rinkėjų aktyvumas ir tai, kad V. Putiną palaiko didelė visuomenės dalis rodo rusų vienybę ir pasitikėjimą V. Putinu“, – savo straipsnyje rašo ISW.

CRK teigimu, okupuotuose Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionuose bei Kryme V. Putinas surinko nuo 88,12 iki 95,23 proc. rinkėjų balsų.

„Rusų okupacinės valdžios atstovai greičiausiai sufalsifikavo rekordiškai aukštą okupuotų Ukrainos regionų gyventojų paramos V. Putinui rodiklį ir greičiausiai vertė ukrainiečius dalyvauti rinkimuose, kurie iš esmės buvo priverstinio pobūdžio, turint omenyje didelį okupuotoje Ukrainoje veikiančių rusų pajėgų skaičių“, – nurodo ISW analitikai.

Jų manymu, V. Putinas greičiausiai toliau stengiasi sukurti neformalias sąlygas pateisinti užsitęsusį konfliktą bei ilgalaikę Ukrainos okupaciją, prisidengiant tuo, kad neva siekiama „apsaugoti“ okupuotose Ukrainos dalyse gyvenantys civiliai, kuriems vienintelę grėsmę kelia pačių rusų invazija.

„Rusų pajėgos gruodžio 13 d. tęsė Avdijivkos puolimą ir neseniai patvirtinta, kad jie pasistūmėjo į priekį“, – rašoma ISW pranešime.

Anot ISW, gruodžio 13 d. paskelbtoje geolokacijos medžiagoje matyti, kad rusų kariai truputį padarė šiokią-tokią pažangą ir į pietryčius nuo Stepovų, esančių už 3 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos.

Keletas rusų karo tinklaraštininkų paskelbė, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į pramoninę zoną (į pietvakarius nuo Avdijivkos) ir į rytus nuo Avdijivkos kokso gamyklos Avdijivkos šiaurės vakaruose, nors ISW jokių vaizdinių šio teiginio įrodymų nematė.

Kitas rusų karo tinklaraštininkas nurodė, kad Rusijos pajėgos tęsė puolimą prie Stepovų ir į šiaurę nuo Viadianų, esančių už 7 km į pietvakarius nuo Avdijivkos.

Pranešama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino maždaug 342,8 tūkst. rusų okupantų, iš jų 1,3 tūkst. – vien per pastarąją parą.

Ukrainos vyriausioji karinės žvalgybos direkcija (GUR) sekmadienį pranešė, kad lapkričio 11 dieną Ukrainos partizanai užpuolė Rusijos karinį štabą okupuotame Melitopolyje, Zaporižios regione, ir nukovė mažiausiai tris Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir „Rosgvardijos“ karininkus.

Amerikiečių ekspertai teigė, kad GUR sekmadienio pranešimas buvo paskelbtas po lapkričio 8 dienos Ukrainos partizanų išpuolio prieš buvusį okupuoto Luhansko vadinamosios Liaudies milicijos vadą, lapkričio 9-osios smūgių prieš Rusijos karinę bazę okupuotame Skadovske, Chersono regione, ir Juodosios jūros laivyno objektus Kryme, ir po lapkričio 11-osios trijų smūgių ir partizanų išpuolių Rusijos teritorijoje.

Be to, Ukrainos pajėgos nuo šių metų vasaros vykdo operaciją, nukreiptą konkrečiai į okupuotą Krymą.

„Ukraina intensyvina atakas prieš Rusijos karinius, logistikos ir kitus svarbius objektus užnugario zonose okupuotoje Ukrainoje ir Rusijoje“, – teigė ISW.