Netikėta netektis yra itin sukrečianti gyvenimo akimirka. Dažnai artimieji dėl patiriamo streso negali priimti jiems tinkamiausių sprendimų, o gal net ir nežino, nuo ko pradėti. Pasak „Rekviem“ Kauno atsisveikimo namų vadovės Karolinos Jancevičiūtės, suderinti visas atsisveikinimo detales ir techninius klausimus – sudėtinga. Todėl ragina nebijoti ir konsultuotis su atsisveikinimo namų atstovais, kurie viską kruopščiai padės suplanuoti, nurodys veiksmus, kuriuos svarbu atlikti tam, kad velionio artimieji patirtų kuo mažiau rūpesčių sunkią akimirką.

Kalbėkitės su artimaisiais

Lengviausia priimti sprendimus ir organizuoti atsisveikinimą tuomet, kai artimieji žino velionio valią. Kartais artimieji žino tik esminius aspektus, pavyzdžiui, velionis norėjo būti kremuojamas ar laidojamas tradiciškai.

„Neretai žmonės pas mus ateina su labai aiškiais ir smulkiai išvardytais velionio pageidavimais, kuriuos jis išreiškė prieš mirtį. Vienu ar kitu atveju, tai labai palengvina sprendimų priėmimą ir nepalieka vietos artimųjų nesutarimams. Todėl rekomenduojame nebijoti kalbėtis šia tema, papasakoti patiems artimiausiems tai, kas išties svarbu“, – patarė K. Jancevičiūtė.

Karolina Jancevičiūtė. „Rekviem“ archyvo nuotr.

Pirmieji veiksmai

Netekę artimojo nedelsdami apie tai praneškite Bendrosios pagalbos centrui telefonu 112. Atvykę medikai ir policijos pareigūnai konstatuos mirties faktą, ir tik po to galite kreiptis į laidojimo namus bei šeimos gydytoją.

„Labai svarbu iškart susisiekti su pagalbos centru ir neliesti mirusiojo kūno, kol nėra konstatuotas mirties faktas. Atvykę medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą, o gavę ją susisiekite su laidojimo paslaugas teikiančia įmone, kuri pasirūpins velionio transportavimu. Laikinąją medicininę pažymą turite pateikti šeimos gydytojui, kuris išduos medicininį mirties liudijimą. Vėliau galite kreiptis dėl vienkartinės laidojimo išmokos, kurią išduoda savivaldybės (seniūnijos), kur gyveno velionis arba kur gyvena laidojantis asmuo. Kreipiantis ne vėliau kaip per 10 dienų, pašalpa bus išmokėta per 24 val., tačiau tai galite atlikti ir vėliau, nes išmokai gauti numatytas 12 mėn. laikotarpis“, – komentavo atsisveikinimo namų vadovė.

Neslėpkite finansinės situacijos ar turimo biudžeto

Šiuo metu laidoti skiriama išmoka yra 392 eurai, tačiau tokio dydžio sumos laidotuvių išlaidoms padengti nepakaks. Yra ir kitų papildomų išmokų, kurias artimieji gali gauti, tačiau nemažai žmonių apie jas nežino.

Ji velionis buvo sulaukęs pensinio amžiaus ir gaudavo pensiją, artimiesiems skiriama vienos arba dviejų pensijų dydžio išmoka.

 

„Jei velionis buvo sulaukęs pensinio amžiaus ir gaudavo pensiją, artimiesiems skiriama vienos arba dviejų pensijų dydžio išmoka, tačiau viskas priklauso nuo to, ar už einamąjį mėnesį pensija velioniui jau buvo išmokėta, ar ne. Tikimybė, kad gautos išmokos padengs visas ar bent jau didžiąją dalį laidotuvių išlaidų, yra, tačiau laidojant darbingo amžiaus žmogų valstybės skiriama vienkartinė išmoka artimiesiems gali tik šiek tiek palengvinti finansinę naštą“, – komentavo K. Jancevičiūtė.

„Įprastai laidotuvės kainuoja 1000–2000 eurų, tačiau galima rasti ir pigesnių pasiūlymų, pavyzdžiui, mes esame parengę ekonominį laidojimo paketą, kuris suteikia galimybę pagarbiai ir gražiai atsisveikinti su artimuoju minimaliais kaštais. Bendra paketo kaina yra 792 eurai, bet išskaičiavus vienkartinę valstybės skiriamą laidojimo išmoką, klientui lieka mokėti tik 400 eurų. Todėl raginame neskubėti skolintis, neslėpti savo finansinės situacijos ir apie turimo biudžeto dydį informuoti atsisveikinimo namus ar neskubėti rinktis bet kurios pirmos pasitaikiusios laidojimo įmonės vien dėl nedidelio biudžeto“, – papildė K. Jancevičiūtė.

Į tokį laidotuvių paketą yra įskaičiuotas velionio kūno paėmimas Kauno mieste, transportavimas į krematoriumą, kremacija Lietuvos krematoriume Kėdainiuose, kremuotų palaikų parvežimas, itališka kapsulė kremuotiems palaikams, atsisveikinimo salė su vaizdu į Nerį parai, ekologiškas kremavimo karstas, organizavimo mokestis (į jį įeina nekrologas, dokumentų tvarkymas kremacijai, laidotuvių organizavimas), žvakių komplektas, šilko gėlių kompozicija, socialinės pašalpos dokumentų tvarkymas.

Pirmoji reakcija – emocinė

Nors kiekviena įmonė turi aiškius verslo interesus ir jos komandos tikslas yra pastarųjų siekti, visas organizacijas sudaro žmonių bendruomenės. Todėl apie tai kalbanti „Krizių įveikimo centro“ psichologė, psichoterapeutė Asta Groblytė pažymi – darbuotojus vadovo mirtis, pirmiausia, paliečia emociškai, nes sugriauna saugumo, užtikrintumo, situacijos kontrolės jausmą.

„Visi suvokiame, jog mūsų gyvenimas nėra amžinas. Todėl dažnai vyresnio amžiaus žmogaus mirtį priimame kaip neišvengiamybę ir su ja susitaikyti psichologiškai yra kiek paprasčiau. Tačiau mirus jaunam vadovui esame paveikiami labai stipriai. Juk įmonei vadovavusį žmogų pažinojome, jis teikė saugumo jausmą, užtikrino darbo vietą, nuo jo daugiau ar mažiau priklausė finansinis atlygis. O vadovo netekę, staiga tampame ir mažiau saugesni, ir prarandame gyvenimo kontrolės jausmą, nes pirmiausia kyla natūralus klausimas: kas būtų, jei taip nutiktų man?“, – sakė A. Groblytė.

Mirus jaunam vadovui esame paveikiami labai stipriai. Juk įmonei vadovavusį žmogų pažinojome, jis teikė saugumo jausmą, užtikrino darbo vietą, nuo jo daugiau ar mažiau priklausė finansinis atlygis.

 

Pasak jos, skirtingos darbuotojų reakcijos į vadovo netektį gali paveikti jų motyvaciją, gebėjimą susikaupti, priimti kokybiškus sprendimus. Norint to išvengti, pažymi psichologė, kiekviena organizacija privalo turėti krizių valdymo planą ir jį įgyvendinančią komandą. „Yra organizacijų, kurios pagal įstatymus arba vidines tvarkas tokius planus privalo turėti ir yra pasiruošusios. Tačiau daugumai įmonių tai gali būti kaip perkūnas iš giedro dangaus. O ir tos, kurios turi, dažnai būna numačiusios, kad vadovas turi vadovauti ir krizių valdymo komandai - kai jo nebėra, žmonės neretai nežino, kas turi imtis šios atsakomybės”, – pastebi su krizių įveikimu organizacijose dirbanti psichologė ir rekomenduoja visada krizių valdymo planuose numatyti pagrindinį vadovą ir jo pavaduotoją krizių komandoje.

A. Groblytės teigimu, tokią krizę, kaip vadovo mirtis, valdančiai komandai ypač svarbu sugebėti išlaikyti žmogišką santykį ir atsižvelgti į darbuotojų emocijas. „Pranešant apie tokį įvykį ir teikiant bet kokią informaciją darbuotojams labai svarbu parodyti, kad organizacija nuoširdžiai užjaučia, teikia paramą velionio šeimai. O kartu – dėkoja darbuotojams už rimtį ir sugebėjimą tęsti darbus. Kai perteikiamas toks požiūris, auga pasitikėjimas įmone, žmonės pajunta saugų pagrindą po kojomis“, – akcentavo ekspertė.

Su jos nuomone sutinka ir Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė. Anot jos, mirus įmonės vadovui, itin svarbus yra visapusiškas organizacijos komandos, kuri buvo artima velioniui, įsitraukimas.

„Mirtis yra skausmingas, tragiškas įvykis. Todėl planuojant laidotuves didžioji dalis sprendimų yra labai asmeniški, priimami pačių artimiausių žmonių, šeimos narių. Tačiau įmonės prie to gali prisidėti moraline ir finansine parama. Taip pat vis dažniau kolegos velioniui paruošia jautrią atsisveikinimo kalbą, pasidalina gražiausiais prisiminimais, pasiekimais, o tai atsisveikinimo ceremonijai suteikia daugiau šviesos ir iškilmingumo“, – teigė K. Jancevičiūtė.

„Rekviem“. N. Tukajaus nuotr.

Svarbu ir kalbėti, ir girdėti

Užsiminusi apie svarbą velionio artimiesiems parodyti ne tik nuoširdų dėmesį, bet ir skirti finansinę pagalbą, K. Jancevičiūtė tęsia – piniginė parama netekties atveju yra jau seniai gyvuojanti tradicija daugelyje pasaulio šalių. Todėl, anot jos, paaukoti tam tikrą pinigų sumą galima tiesiogiai pastarąją įteikiant arba įdedant į aukų dėžutę, jei tokia yra.

Planuojant laidotuves didžioji dalis sprendimų yra labai asmeniški, priimami pačių artimiausių žmonių, šeimos narių. Tačiau įmonės prie to gali prisidėti moraline ir finansine parama.

 

„Žinoma, toks gestas nėra privalomas. Kiekvienas, atvykęs į laidotuves, tai turėtų įvertinti per asmeninę prizmę, atsižvelgdamas į savo bei velionio šeimos finansinę padėtį, ryšį su mirusiuoju ir jo artimaisiais. Mūsų patirtis rodo – kartais darbo kolegos užsako gėlių kompoziciją arba atneša vokelį su auka. Visi šie variantai yra tinkami ir geri, tačiau verta pagalvoti, kuris iš jų yra priimtiniausias konkrečiu atveju“, – pastebėjo atsisveikinimo namų „Rekviem“ atstovė.

Savo ruožtu A. Groblytė akcentuoja – velionio laidotuvės yra labai svarbi atsisveikinimo su mirusiuoju dalis, tačiau organizacija privalo valdyti ir vadovo netekties situaciją. Anot psichologės, viena šio valdymo pusių yra žmogiškųjų įmonės išteklių skyriaus veiksmai.

„Normalaus organizmo reagavimo į krizinį įvykį laikas – 4–6 savaitės. Tiek užtrunka, kol visiškai atgaunama psichologinė pusiausvyra. Tai nereiškia, kad vėliau nustojame gedėti ar pamirštame žmogų, kurio netekome. Verta žinoti, kad pirmąsias 4–6 savaites žmonės nėra normalios būsenos ir tuo pat metu nėra visiems vienodos būklės ar reakcijos. Tuo laikotarpiu labai svarbu išgirsti komandos poreikius. Galbūt vienam kolegai reikia laisvos dienos ar kelių, o kitas negali išbūti vienas su savo mintimis ir nori intensyviai tęsti darbus, nes taip geriau įveikia stresą ir nesaugumo jausmą. Personalo specialistai turėtų tuo laikotarpiu išgirsti poreikius ir pasiūlyti individualius sprendimus, o ne vieną veiksmą visai organizacijai“, – tikino A. Groblytė.

Pasak psichologės, atsižvelgus į emocinius poreikius ir pasiūlius pagalbą žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia, krizių valdymo planuose paprastai numatomi ir tolesni veiksmai. Kiekvieną iš jų turi lydėti aiški ir greita komunikacija.

„Pirmiausia informuojame komandą ir, jei reikia, plačiąją visuomenę: kas įvyko, koks įmonės požiūris į šį įvykį, ką organizacija daro, kad atstatytų verslo struktūrą ir užtikrintų sklandžią veiklą. Informuojant iš karto užkertamas kelias gandams, baimių, netikrumo jausmo sukėlimui. Po bendro visų  informavimo krizių komandos žmonės turi imti kalbėtis su žmonėmis gyvai ar nuotoliniu būdu. Tačiau prieš tai svarbu, kad jie būtų atsakę sau į klausimą: kodėl aš tai darau? Bendravimas gyvai grąžina saugumą, juo galime suteikti žinių, pavyzdžiui, vidurinės grandies vadovams, ką jie gali pasakyti savo pavaldiniams, įtvirtina pasitikėjimą, jog situacija valdoma ir bus suvaldyta“, – patarė A. Groblytė. 

Svarbiausia – greitis, lyderystė ir psichologinė pagalba

Pavojų kiekvienai verslo struktūrai kelia komandos baimė, išgąstis imtis konkrečių veiksmų, nežinojimas, ką daryti, kaip valdyti chaosą, apėmusius stiprius jausmus. Anot A. Groblytės, pavojinga ir delsti perduoti aktualią informaciją ar imtis veiksmų – nes nežinia tik didina ir gilina krizę.

„Jei gaištame, prasideda gandai, o jie skaudina ir gąsdina žmones. Dažnai informacijos organizacijos nepateikia iš anksto, jei yra lyderystės stoka ar neaiškumas, kas turi valdyti šią krizę. Tai – gana pavojinga situacija. Tad informavimo greitis, lyderystė ir sugebėjimas užtikrinti emocinę ir psichologinę pagalbą netekus vadovo yra svarbiausi aspektai“, – teigė psichologė.