Likimo ironija, bet atrodo, kad tik prailginti mokslo metai leido suprasti, jog gyvename visuotinio atšilimo laikais. Palaipsniui teks susitaikyti su tuo, kad lietuviška vasara gali būti ne tik lietinga ir vėsi, bet ir svilinančiai karšta. Mokymasis ar darbas karštomis vasaros dienomis turėtų tapti kasdienybe, tačiau yra kitas svarbus šios situacijos aspektas. Tai mokyklų renovacija. Daugelį Lietuvos mokyklų puošia ES paramos ženklas "Kuriame Lietuvos ateitį". Kyla atsargus klausimas, ar ekologines vertybes ginanti ES ir jos paramą skirstantys valdininkai neatsakingai pamiršo šiltnamio efektą ir nepagalvojo apie kokybiškų kondicionavimų sistemų įrengimą mokyklose. Nors šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos leidžia pasiekti puikių rezultatų, tačiau vėl tenka klausti, kodėl renovuotose mokyklose vasarą karšta kaip orkaitėje ir kokiomis medžiagomis jos yra apklijuotos.

Vasaros kaitra tapo puikia proga atnaujinti diskusiją dėl mokslo metų trukmės. Šios diskusijos intriga slypi ne padejavimuose apie tai, kaip mokytojai rodo filmukus per pamokas ar verčia karščio iškankintus mokinius atlikti kartojimo užduotis bei rašyti kontrolinius darbus, o eiliniame nesugebėjime laiku atlikti namų darbus. Susidaro įspūdis, kad tėvų ir moksleivių organizacijos tiesiog pražiopsojo vieno svarbiausių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų atsiradimą.

Kalbame apie 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus. Visa pirmadienio susitikimo potekstė yra labai paprasta. 2019 m. vasario 17 d. pasirodė šio dokumento projektas, kuris švietimo, mokslo ir sporto ministro buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 19 d. Nejau tėvų ir moksleivių organizacijos per tiek laiko nebūtų suradusios svarių argumentų dėl mokslo metų trukmės ir, galbūt, artėjančių Seimo rinkimų proga suminkštinti ministro A.Monkevičiaus širdį? Deja, taip neįvyko. Vadinasi, mokslo metai dar dvejus mokslo metus baigsis birželio 21 d. Nors perskaitęs šio dokumento 12 punktą supranti, kad šiluma kaulų nelaužo ir 30 laipsnių karščio pojūtis klasėje yra visiškai kitoks nei dvaro parke, kaimo sodyboje ar IX forto kieme bei jo apylinkėse. Belieka tik neišsipildančių svajonių sąsiuvinyje užsirašyti pasiūlymą būsimai valdančiajai koalicijai skirti papildomų lėšų kondicionieriams įsigyti mokyklose. Kadangi nuoseklūs politiniai įsitikinimai nėra mūsų rinkėjų stiprioji pusė, o partijos nelabai likusios bendrauti švietimo tematika su galimais rinkėjais ir taip iškristalizuoti būsimus sprendimus, tai neišsipildančių svajonių sąsiuviniui teks tiesiog sutrūnyti. Pamokanti šios situacijos dalis yra ta, kad moksleivių organizacijos turi apgalvotai elgtis su politikais, kurie gali siūlyti aukso kalnus už net minimalų palaikymą, ir išvengti po 2016 m. rinkimų padarytų klaidų.

Mokomųjų dalykų turinys turi derėti su pažintine kultūrine, eksperimentine, projektine ir praktine veikla. Šiuolaikinė mokykla – tai nėra nieko neveikimas kitose erdvėse.

Paskutinė pirmadienio susitikimo žinutė skamba taip. Mes mokslo metus padalijame į dvi dalis: į laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. ir likusias 15 birželio dienų, kurių metu norime nieko nedaryti. Jei dar kartą perskaitytume bendrųjų ugdymo planų 12 punktą, tai didelio prieštaravimo šiam siekiui nesurastume. Reikia tik kelių sąlygų – vasaros karščio, moksleivių, jų tėvelių pavirkavimų, ir tuomet sėdi po klevais mokyklos kieme, bandai tarpuose tarp varnų karksėjimo suprasti situacijos Lietuvoje 1940 m. ar 1941 m. birželio mėnesį sudėtingumą. Tačiau varnų karksėjimo simfonijai ryžtingai pasipriešina bendrųjų ugdymo planų 26-asis punktas, kuris kultūrinę pažintinę veiklą sieja su bendrosiose programose numatytų dalykų turiniu. Nors pastarasis punktas suteikia mokykloms galimybę koncentruoti šią veiklą pusmečių pabaigoje, tačiau išryškėja akivaizdus prieštaravimas. Ar kartojimo pamokos muziejuose ar kitose edukacinėse erdvėse per likusias 15 birželio dienų yra tinkamiausias sprendimas? Kita vertus, jei kartojimo užduotys yra vertinamos, tuomet negailestingai atsiveria vaizdas į dar vieną ašarų pakalnę. Tikslingos tiriamosios veiklos garbės stoja ginti 72-asis punktas, kalbantis apie laiką eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje, ir 75-asis punktas, bylojantis apie projektinio darbo gebėjimų ugdymą socialinių mokslų pamokose.

Pasklaidęs Lietuvos mokyklų parengtus projektinės veiklos aprašus, supranti, kad sėdėjimas po klevu mokyklos kieme ir nepertraukiamos varnų karksėjimo simfonijos klausymas tikrai nepadės parengti gero projektinio darbo. Nuoseklus šios veiklos organizavimas mokslo metų eigoje, anot A.Monkevičiaus, padės tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį. Nors papildomos 15 birželio dienos, kai kuriomis aplinkybėmis primena Johno Reedo knygos "10 dienų, kurios sukrėtė pasaulį" dvasią. Svarbu suprasti, kad bendrasis ugdymo planas pabrėžia vieną svarbų dalyką. Mokomųjų dalykų turinys turi derėti su pažintine kultūrine, eksperimentine, projektine ir praktine veikla. Šiuolaikinė mokykla – tai nėra nieko neveikimas kitose erdvėse.

Šiandien dar kartą tenka pripažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesugebėjimą perteikti patraukliai savo ugdymo viziją visuomenei, kuri mikliai pateikia savo kontrargumentus: vasaros karštį, vadovėlių temas, kurios baigiasi birželio pradžioje, prisiminimus apie moksleivių atostogas, kurios prasideda birželio 1 d., moksleivių kompetencijų ugdymą, kurio suprantamai niekas nesugeba paaiškinti, ir daugelį kitų dalykų.

„Nejaugi niekam nekyla minčių dėl prailgintų mokslo metų? Juolab kad ir oras pasitaikė visai „ne moksliškas“.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius garsiai aiškina, kad pamokos neturi vykti esant karščiui, jei nėra sudarytų sąlygų. Jis siūlo užimti „kita veikla“ – kitaip tariant, „žaisti“ mokslo metus. Ministras kalba, kad ne visai tikslingas buvo mokslo metų pratęsimas, tam nepasiruošta. Mokslo metų „žaidimas“ vyksta jau nuo gegužės pabaigos, kuomet prasidėjo patikros ir egzaminai, pamokos nebėra kokybiškos. Tai po pietų prasideda, tai vaikai išvyksta kur nors, tai pamokos sutrumpintos, tai kokių nors pamokų nėra... Tiek ministras, tiek mokytojai mato ir supranta, kad mokslo metų pratęsimas buvo nelogiškas. Viena ministrė išleido įsakymą, tačiau jos nebėra, o niekas nepasikeitė.

Lengviausia ištarti, kad nebūtinai mokslo metus mokyklos turi baigti birželio 21 d. Tai ar ministras neturi pilietinės drąsos pagaliau konkrečiai pasakyti, kad mokslo metai baigti? Dabar vienos mokyklos nusprendė mokslo metus baigti nuo birželio 14 d., kitos vaidina labai rimtas įstaigas ir užduoda rašyti testus. Trečios veža vaikus į ekskursijas už tėvų pinigus, dar kitur jau kurį laiką per pamokas mokiniai žiūri filmus. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose tėvai turi parašyti sutikimus, kad vaikai gali eiti per karščius į mokyklą.

Kodėl mes leidžiame tyčiotis iš savo vaikų?

Šiais metais didžiausias šokas ištiko penktokus, nes dar pernai jie mokėsi iki birželio 1 dienos, o dabar – trimis savaitėmis ilgiau. Ar negalima buvo padaryti pereinamojo laikotarpio? Didžioji mūsų, tėvų, ir jūsų, valdančiųjų, dalis mokslo metus baigdavo gegužės 25 d. ir nuo to kvailesni netapo. Kai prasidėdavo egzaminai, tai nuo tada – jokių mokslų. Dabar patikras parašo ir vaikai toliau, atseit, mokosi. Vaikai net girdėti apie mokyklą nebenori – mokykla tapo kankinimo būdu. Ar to siekiate, valdantieji?

Nesame nemąstančių būtybių banda, kuriai reikia aiškinti, kaip turime gyventi.

Birželis – gražiausias laikas judriems žaidimams gryname ore. Ilgėja vakarai, bet negali jais džiaugtis, nes žinai, kad vaikai turės anksti keltis ir keliauti į mokyklas. Girdėjau, kad yra tokių, kurie nešasi megztukus, pagalvėles, kad galėtų po galva ant suolo pasidėti...

Gal jums, valdantiesiems, reikėtų nepamiršti, kad ne iš dangaus nukritote, o mes jus išrinkome. Nesame nemąstančių būtybių banda, kuriai reikia aiškinti, kaip turime gyventi. Skubiausias ir svarbiausias klausimas dabar buvo – uždrausti gaminti vaikišką šampaną. Bet visai nesvarbu, kad kitais būdais vaikams apkartinama vaikystė. Ar Jūs galvojate, kad per šias prailgintas savaites vaikai gali išmokti visko, ko neišmoko per visus mokslo metus?

Kodėl lygiuojamės vis į kažką? Kodėl tų tėvų, kurie neturi kuo užimti vaikų per atostogas, problemas turi spręsti pačios mokyklos be papildomo finansavimo ir kitų vaikų sąskaita?

Norite prailginti mokslo metus? Pirmiausia sukurkite tam sistemą, skirkite finansavimą. Veiklos modulių gali būti įvairių – nuo edukacijų iki stovyklų. Pirmiausia reikia smarkiai padirbėti, o ne tiesiog paimti ir prailginti mokslo metus.

Kalbamės su draugais, kolegomis, piktinamės ir... tylime. Didžioji dauguma tėvelių ir, tikriausiai, visi vaikai tai puikiai supranta. Dabar esame buvusios ministrės priimtam įsakymui, nors ir matome šios situacijos absurdiškumą... Retorinis klausimas – ar mes galime kažką pakeisti?

Šie mokslo metai jau baigiasi. Ateis kiti metai, vėl bus tas pats? Ar pats blogiausias dalykas turėti vaikams vaikystę? Išvažiuoti pas senelius į kaimą, sodą, galų gale – išsimiegoti?“.

Portalas primena, kad švietimo ministras pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti.

Ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.

Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.