Kaip BNS sakė Kauno greitosios medicinos stoties, koordinuojančios Karštosios linijos darbą, vadovas Nerijus Mikelionis, siekiant aprėpti išaugsiančius srautus dvigubinamos darbuotojų pajėgos.

„Dėl terminų dar šiek tiek yra diskutuojama, bet planuojame pilnu pajėgumu pradėti dirbti nuo gegužės vidurio ir labai tikimės, kad didžioji dalis žmonių vis dėlto registruosis internetu vakcinacijai ir tik mažesnioji dalis, taip noriu tikėti, skambins telefonu į 1808 vakcinavimo liniją“, – BNS sakė N. Mikelionis.

Pasak jo, skambučių centre bus įsteigiama 60 papildomų darbo vietų, todėl reikės samdyti 120 darbuotojų – antra tiek, kiek šiuo metu dirba šiame centre.

„Terminas yra maksimaliai suspaustas. Turint galvoje, kad laukiame tikrai didžiulių besikreipiančiųjų srautų, mums reikia labai išplėsti savo infrastruktūrą, pradedant patalpomis, baigiant žmogiškaisiais resursais“, – sakė greitosios pagalbos stoties vadovas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad pokyčius ketinama pristatyti artimiausiu metu.

Tikimės, kad didžioji dalis žmonių vis dėlto registruosis internetu vakcinacijai ir tik mažesnioji dalis, taip noriu tikėti, skambins telefonu į 1808 vakcinavimo liniją.

Ruošiasi išaugusiems srautams

N. Mikelionio teigimu, esant itin dideliam skambinančiųjų antplūdžiui taip pat numatyta galimybė įsigyti skambučių centrų paslaugas.

Nuo gegužės trečios dienos įsigaliosiančiame įsakymo pakeitime dėl Karštosios linijos darbo organizavimo numatyta, kad ji registruos į savivaldybės paskirtas skiepijimą COVID-19 ligos organizuojančias įstaigas. Telefonu užsiregistruoti galės ir prioritetinėms grupėms priklausantys gyventojai, registruoti bus galima ir kitą asmenį.

Šiuo metu Karštoji linija telefonu bei interneto puslapyje vykdo registraciją koronaviruso tyrimams, tačiau, pasak N. Mikelionio, ši funkcija pradėjus registruoti skiepams nenukentės.

„Tai bus atskiros dvi struktūros ir bus dedikuotos darbo vietos atskirai tyrimų registracijai ir atskirai vakcinacijai“, – sakė jis.

Karštoji linija taip pat vykdys ir elektroninę registraciją skiepytis. Šiuo metu ji elektroniniu būdu registruoja koronaviruso tyrimams. Registracija bus vykdoma Ekstremalių situacijų valdymo informacinėje sistemoje.

Pasak N. Mikelionio, šiuo metu yra perdaromas www.1808.lt puslapis, siekiant jį supaprastinti.

„Darome viską, kad technologijos atlaikytų, bet visi suprantame, kad technologijos toks dalykas, kuris tiesiogiai priklauso nuo srautų dydžio ir visko gali būti“, – kalbėjo jis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Pristatyti pokyčius žada artimiausiu metu

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės pavedimu SAM kartu su Ekstremalių sveikatai situacijų centru buvo pavesta užtikrinti Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos plėtimą – elektroninės registracijos į vakcinaciją modulį.

„Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Sistema turi būti parengta iki gegužės 15-osios“, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.

Pasak jos, oficialus sistemos pristatymas visuomenei numatomas „artimiausiu metu“, kad visus žmones „pasiektų ta pati ir vieningai suprantama informacija“.

„Tai reiškia, kad kol vyksta derinimo procesai, daugiau atskleisti detalių apie būsimą plačiosios visuomenės vakcinaciją negalime tam, kad visuomenė būtų informuota teisingai, kai bus priimti jau galutiniai sprendimai“, – aiškino A. Šuksta.

BNS ministerijos klausė, kas esamą sistemą pritaiko vakcinacijai, kokia šių darbų kaina, ar tam buvo skelbtas papildomi konkursas, taip pat – kaip sistema veiks.

„Šiuo metu galime patikinti, kad, pradedant plačiosios visuomenės vakcinaciją, veiks vieninga registracijos sistema visoje Lietuvoje, žmonės kaip ir dabar galės pasirinkti savivaldybę, kurioje nori vakcinuotis, taip pat pasirinkti vakciną, kuria nori būti paskiepyti, laiką ir datą procedūrai“, – teigė ministro atstovė.

A. Šuksta pabrėžė, kad vienais svarbiausių vakcinavimo proceso organizatorių išliks savivaldybės.

„Be jokios abejonės, matome išaugusius besiregistruojančiųjų srautus ir labai stipriai išaugusius. Karštojoje linijoje iš tikrųjų karšta darosi, grįžtame į rudens laikus, kai turėjom po 8–9 tūkst. o kartais ir 10 tūkst. skambučių į dieną“, – BNS antradienį sakė Karštąją koronaviruso liniją 1808 administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

„Aš labai didelio optimizmo neturiu, žiūrėdamas į tuos skaičius“, – pridūrė jis.

Anot Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus, per šventines dienas nuo penktadienio iki pirmadienio sulaukta per 18 tūkst. skambučių, pusė iš jų – penktadienį.

„Skambina tie, kurie negali užsiregistruoti, dalis skambina pasikonsultuoti, dalis pasiteirauti, kaip užsiregistruoti. (...) Dalis skambučių yra pasikartojantys, tą reikia turėti omeny, čia ne unikalūs numeriai. Realiai unikalių skambučių galima sumažinti trečdaliu. Tai maždaug kas antras skambutis baigiasi registracija“, – teigė N. Mikelionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad per šį laikotarpį – tiek telefonu, tiek internetu – tyrimams mobiliuosiuose punktuose registravosi apie 18 tūkst. žmonių.

„Su simptomais registravosi kiek daugiau nei 4 tūkst. žmonių, didžiausia dalis, žinoma, yra profilaktiniai – tam tikros kategorijos, pavyzdžiui, mokytojai, tokių mes turėjom per 9 tūkst. registracijų. Toliau yra kontaktiniai, serologiniai tyrimai antikūnų, iš židinių žmonės“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.

Anot N. Mikelionio, išaugęs besiregistruojančiųjų skaičius – dar vienas priminimas, kad „budrumą reikia išlaikyti“.

„Šį šeštadienį turėjom 3 tūkst. skambučių, kas yra tikrai daug. Šiaip šeštadieniais būdavo apie tūkstantį skambučių. Tai pora kartų išaugęs skaičius“, – kalbėjo jis.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, pastarųjų septynių dienų naujų susirgimų vidurkis siekia beveik 810 atvejų.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 382,3 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,5 procento.

Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašė sprendimą, kuriuo Karštosios linijos darbą vykdanti Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis įpareigojama be kitų dalykų užtikrinti, jog skambinančių ir besiregistruojančių būtų paklausiama, ar jie naudojasi programėle ir jeigu taip, ar teigiamo COVID-19 tyrimo atveju norėtų nurodytu telefono numeriu gauti trumpąją žinutę su atvejo patvirtinimo kodu, leidžiančiu paskelbti apie užsikrėtimą programėlėje.

Asmeniui sutikus ir gavus teigiamą informaciją, į Užkrečiamųjų ligų informacinę sistemą jo tyrimų rezultatai būtų perduodami kartu su kontaktu, kuriuo jis pageidauja gauti kodą.

Iki šiol šį kodą išduodavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), dėl to į jį reikėdavo kreiptis vartotojui.

Gruodžio pradžioje skelbtais duomenimis, programėlę iki šiol parsisiuntė 130 tūkst. žmonių – maždaug 4 proc. Lietuvos gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, apčiuopiamą teigiamą rezultatą programėlė galėtų duoti tuomet, jei ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų.

Pikas dar nepasiektas

Europos Komisija įspėjo, kad situacija dėl COVID-19 pandemijos blogės. Skelbiama, kad praėjusią savaitę užsikrėtusiųjų skaičius Senajame žemyne pasiekė 1,1 mln. Sergančiųjų kasdien daugėja ir Lietuvoje. Tai pajuto ir Karštosios koronaviruso linijos darbuotojai.

"Aktyvumas didėja proporcingai diagnozuotiems teigiamiems atvejams. Pastarąją savaitę skambučių skaičius siekia 10–12 tūkst. per parą", – besikeičiančia statistika dalijosi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS), kurioje nuo pavasario veikia Karštoji koronaviruso linija 1808, direktorius Nerijus Mikelionis.

N.Mikelionis pastebi, kad skambučių į 1808 liniją skaičius proporcingas augančiam užsikrėtusiųjų skaičiui. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kol kas pavasarinis pikas, kai buvo skaičiuojama per 16 tūkst. skambučių per parą, nepasiektas, tačiau augančios susirgimo tendencijos jau ragina ruoštis dar didesniam skambučių antplūdžiui.

"Susiduriame su problema, kad su turimais pajėgumais ne į visus skambučius galime iš karto atsiliepti. Žmonėms tenka palaukti. Atsiprašome už tai. Ieškome išeičių. Artimiausiu metu turėtų pradėti veikti elektroninė registracija. Taip pat žadame didinti pajėgas, gal net grįžti prie savanorių pagalbos struktūros", – minėjo N.Mikelionis.

Susiduriame su problema, kad su turimais pajėgumais ne visus skambučius galime iš karto aptarnauti.

Trumpėja pokalbiai

1808 linijoje šiuo metu yra 35 darbo vietos, kurias finansuoja valstybė. Čia dirba 70 žmonių. "Tobuliname ir savo procesus: trumpiname pokalbius, ruošiamės elektroninei registracijai ir tikimės didesnio darbuotojų skaičiaus", – nesistebėti pokalbio lakoniškumu patarė medikas.

Anot N.Mikelionio, elektroninė registracija į mobiliuosius punktus vyktų panašiai kaip pas gydytoją. Žmogus save identifikuotų turimomis elektroninėmis priemonėmis ir taip užsiregistruotų.

"Yra ir kita problemos dalis – vietų skaičius mobiliuosiuose punktuose. Net jei pajėgsime priimti visus skambučius į 1808, tiesiog nebus kur registruoti.  Apie tai reikia jau galvoti ir planuoti mobiliųjų punktų plėtrą. Arba turėtų keistis nurodymai, kas juose gali tirtis", – tačiau tai, anot N.Mikelionio, jau ekstremalių situacijų vadovo uždavinys. Šiuo metu mobiliuosiuose punktuose Lietuvoje per diena gali būti paimta 3 tūkst. mėginių.

Be savanorių neišsivers

Kauno GMPS direktorius pastebi, kad natūralu, jog Karštojoje koronaviruso linijoje pajėgumų ima trūkti. "Intensyviai rengiamės, nes tai dar ne pabaiga, dar net pikas nepasiektas", – kasdien sudėtingesnę situaciją prognozuoja medikas.

Pirmiausia Karštoji koronaviruso linija kreipiasi savivaldybės paramos dėl Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų, taip pat į Šaulių sąjungą, kurios nariai jau pavasarį įgavo patirties talkindami karštojoje linijoje. Kraštutiniu atveju bus kreipiamasi visuomenės pagalbos.

Dabar sutinkama, kad antroji koronaviruso banga smogia stipriau nei pavasarį. Tada visuomenė su didžiuliu entuziazmu ėmėsi savanoriškai talkinti ne tik Karštojoje koronaviruso linijoje, bet ir maitinti priekinėse pandemijos linijose dirbusius medikus, telkėsi padėti senoliams.

„Pastarosiomis savaitėmis, kadangi skambučių skaičius kai kuriomis dienomis siekia iki 11 tūkstančių skambučių per 12 valandų, tai yra, per linijos darbo laiką nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro, ne visiems, natūralu, pavyksta prisiskambinti, todėl sprendžiame ir klausimą, kaip turėtume toliau didinti žmogiškuosius resursus“, – LRT radijui sakė karštosios linijos koordinatorė Greta Beinaravičiūtė.

Pasak jos, šiuo metu Karštojoje linijoje skambučius aptarnauja 30 operatorių.

„Mes sugebame atsiliepti iki 3-4 tūkst. skambučių per darbo laiką“, – sakė G. Beinaravičiūtė.

Karantino metu operatoriams talkino ir savanoriai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, kad ir dabar bus kuriamas savanorių centras. Bendradarbiauti jame bus kviečiami šauliai ir skautai, Raudonojo kryžiaus ir kiti savanoriai.

Jos teigimu, nuo liepos 1 dienos šiuo numeriu savanoriai skambinančiuosius konsultuos nuo 8 val. iki 20 val. kasdien, taip pat švenčių dienomis ir savaitgaliais. Skambučiai į šią liniją yra nemokami.

Dabar Karštosios linijos savanoriai budi nuo 8 iki 23 val. visomis dienomis.

Karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808 savanoriai, medikai, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai konsultuoja žmones, susidūrusius su koronaviruso infekcijos grėsme.

Šiuo numeriu reikia skambinti pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus – karščiuojant, kosint, čiaudint ir pan.

Jei konsultantai įtaria skambinančiajam galimą koronaviruso infekciją, jie užregistruoja ir nukreipia žmogų į mobilųjį punktą ar karščiavimo kliniką.

Šiuo numeriu taip pat galima pasikonsultuoti koronaviruso infekcijos prevencijos, saviizoliacijos bei kitais susijusiais klausimais.

Karštoji linija, atsižvelgiant į didžiulį skambučių bendruoju pagalbos numeriu 112 srautą, įkurta Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Bendruoju pagalbos centru bei Greitosios medicinos pagalbos asociacija. Ji pradėjo veikti kovo 13 dieną.

Nuo to laiko linija sulaukė beveik 467 tūkst. skambučių. Daugiausia – per 17 tūkst. – jų buvo gegužės 12 dieną arba 240 skambučių per vieną sekundę.

Iš viso skambinantieji konsultuoti daugiau kaip 18,5 tūkst. valandų.

1808 linijoje iš viso dirbo per 600 žmonių: Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai, Kauno miesto savivaldybės administracijos deleguoti specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai ir dispečeriai, studentai, kiti.

Abstrakčios frazės

Šiuo metu karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki gegužės 31 d. Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad dėl sprendimo, ar tęsti karantiną toliau, remsis ekspertų rekomendacijomis. Įvairių sprendimų per karantino laikotarpį tikrai netrūko, o štai, švelninant karantino sąlygas, jie keitėsi panašiai kaip sinoptikų prognozės dėl oro.

Operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sparnuota frazė, kad "logikos sprendimuose nereikėtų ieškoti", kelia dar daugiau klausimų, ypač vertinant raginimus suvokti, kad su koronavirusu turėsime išmokti gyventi ir prisitaikyti.

A.Verygos vadovaujama ministerija kol kas neturi aiškių atsakymų ir strategijos, kaip turėsime gyventi su koronavirusu. (D. Labučio / ELTOS nuotr.)

Koks prisitaikymo planas? Ar toks planas išvis yra, ar jau parengtos rekomendacijos? Kokios jos? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų atsakymai leidžia suprasti, kad esame vis dar pasirengimo etape.

"Šiuo metu rengiama COVID-19 valdymo strategija, kurioje kaip tik aptariami valstybės trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai per ateinančius dvejus metus, kuriais siekiama suvaldyti esamą situaciją ir pasirengti iššūkiams atėjus galimoms naujoms infekcijos bangoms, kad patirtume kuo mažiau finansinių, socialinių, psichologinių ir kitokio pobūdžio nuostolių. Plačiau apie šią strategiją kalbėti dar kiek anksti, tai bus galima daryti tuomet, kai ji bus galutinai parengta", – abstrakčiai "Kauno dienai" bandė aiškinti SAM specialistai.

Jei norime tirti plačiau, be jokios abejonės, mobiliųjų punktų veiklą reikėtų plėsti. Man sunku komentuoti nežinant strateginių matymų.

Jų vertinimu, sunkiausias laikotarpis jau praėjo, Lietuva labai neblogai susitvarkė su šiuo viso pasaulio iššūkiu. "Per tuos keletą mėnesių daug ką supratome, išmokome. Nors krizė, tikėtina, pasitraukė, tačiau, kaip jau ne kartą minėta, atsipalaiduoti tikrai negalime. Tai, kad pamažu atlaisvinamos veiklos, nereiškia, kad grėsmės nebėra. Kol nebus sukurta patikima vakcina ir vaistai nuo COVID-19 ligos, turėsime labiau save saugoti", – toliau kartojo ministerijos atstovai.

Pulsuojantis darbo ritmas

Kovo viduryje paskelbus karantiną paaiškėjo, kad pandemijos kontrolės komandos deklaruoti pasirengimo planai nebuvo tokie jau parengti. Tvirtu ramsčiu, susiklosčius daugybei sudėtingų situacijų, tapo savanoriai, šauliai, maltiečiai. Karštoji koronaviruso linija 1808 buvo ir tebėra vienas iš karštų taškų, nuolat jaučiantis valdžios priimtų sprendimų įtaka žmonėms.

Operacijų vadovo A.Verygos sprendimu, Kauno miesto savivaldybei buvo ir yra pavesta organizuoti Karštosios koronaviruso linijos darbą. Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMPS), kurioje, tik paskelbus karantiną pradėjo veikti karštoji koronaviruso linija 1808, direktorius Nerijus Mikelionis sutiko, kad pradžioje buvo pikas.

"Visko buvo daug – daug nežinomybės, daug klausimų, buvo daug problemų organizuojant, daug darbo ir veiklos, daug savanorių. Tikrai visko buvo daug. Galima sakyti, kad dabar esame pagavę tam tikrą ritmą, tačiau jis toks pulsuojantis. Darbo intensyvumas kartais labai šokteli, kartais pamažėja. Chronologiškai nuo kovo 13-osios, kai mes pradėjome dirbti, sulaukėme daugiau nei trečdalio milijono skambučių", – sakė N.Mikelionis.

Pradžioje 1808 registravo iš užsienio grįžusius žmones arba turinčius kokių nors COVID-19 simptomų. Dabar Karštosios koronaviruso linijos darbas orientuojamas registruoti tam tikras žmonių grupes, kurias parenka epidemiologai ir pandemijos valdymo strategai.

Jau buvo ištransliuota žinia dėl tyrimų vaikų darželių auklėtojoms, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams. Tai įnešė nemažai sumaišties. Žmonės suprato privalantys turėti COVID-19 testo rezultatus. Karštoji linija lūžo nuo skambučių.

"Ta savaitė tikrai buvo įspūdinga, kai registravome po 16 tūkst. skambučių per dieną. Visi puolė skambinti. Netiksliai išgirdę – gal buvo tam tikrų momentų, komunikuojant tą informaciją. Ir mes susidūrėme su milžinišku iššūkiu, kaip suvaldyti šią situaciją. Žmonėms tekdavo laukti. Per 1 sek. – 200 skambučių", – statistika rėmėsi N.Mikelionis.

Norinčių išsitirti antplūdis užkimšo ir mobiliuosius punktus. Antroje savaitės pusėje jau buvo aišku, kad iki sekmadienio popietės didžiuosiuose miestuose laiko rezervacijai nebėra. Tik paskelbus patikslintą informaciją, nuraminus, kad testas tėra rekomendacinio pobūdžio, kad tikrintis neprivaloma, Karštojoje koronaviruso linijoje skambučių lavina nuslūgo.

Vis dar reikalingi

Karštoji koronaviruso linija – lyg valdžios priimtų sprendimų poveikio žmonėms lakmuso popierėlis. Naujas prastai iškomunikuotas sprendimas sukelia skambučių bangos padidėjimą. Praėjus tam tikram laikotarpiui, kai padėtis šiek tiek stabilizuojasi, Karštoji koronaviruso linija priima po 3–4 tūkst. skambučius per dieną. N.Mikelionio vertinimu, su 2 tūkst. skambučių per pusdienį linija be problemų susitvarko.

"Patiriame ir kitų iššūkių – mūsų darbo veikla paremta savanorystės principais. Nemoku net išreikšti dėkingumo žmonėms, kurie prisidėjo:  Šaulių sąjungai, paprastiems piliečiams, sveikatos biurų darbuotojams, savivaldybių tarnautojams", – pastebėjo N.Mikelionis.

Natūralu, kad, prabėgus tam tikram laikui, savanorių entuziazmas blėsta. Be to, švelninant karantino sąlygas žmonės grįžta į darbus, į mokslus. Kauno savivaldybė platina pranešimus, raginančius savanorius nesnausti. Visi kauniečiai, ir ne tik, kviečiami papildyti savanorių gretas ir tapti šios itin svarbios misijos dalimi.

Pagal specialų algoritmą dirbantys GMP stoties medikai, šauliai ir kiti savanoriai teikia su koronavirusu susijusią pagalbą: registruoja į mobiliuosius patikros punktus, konsultuoja saviizoliacijos, prevencijos ir kitais klausimais. Pastaruoju metu šioms pajėgoms ypač reikalingas pastiprinimas.

"Planuojame ir teikiame SAM pasiūlymus, kad 1808 linija taptų ilgalaikiu projektu, kuris būtų finansuojamas. Tuomet čia galėtų dirbti profesionalai. Tai svarbu, nes nežinome, kiek ilgai turėsime gyventi su koronavirusu, – planus mini N.Mikelionis. – Savanorystės idėja negali važiuoti visą laiką. Nepaisant to, mes vis dar ieškome savanorių, nes patvirtintų finansavimo planų dar nėra."

Pamaina savanoriams

SAM specialistai "Kauno dieną" informavo, kad svarstoma apie pamainą savanoriams, tačiau ir šis planas, kaip ir gyvenimo su koronavirusu planas, kol kas tik parengiamojoje stadijoje.

"SAM jau rengia pokyčius. Karštojoje koronaviruso linijoje, kuri dirbs ir toliau tiek, kiek reikės, bus steigiami apmokami etatai, kad būtų galima užtikrinti savalaikį ir kokybišką visuomenės konsultavimą. Šiuo metu dar nėra galutinai nuspręsta, kiek etatų reikės", – aiškina SAM. Sunkiai tikėtina, kad atspirties tašku etatams apskaičiuoti taps jau minėtas skambučių skaičius – 200 per 1 sek.

Klausiami apie tai, kiek ilgai valstybė naudosis tik savanorių entuziazmu, SAM specialistai toliau abstrakčiai filosofavo: "Savanorystės idėja ir filosofija būtent ir yra neatlygintinai, pagal kiekvieno galimybes, teikti pagalbą valstybei – institucijoms, žmonėms – tuomet, kai to reikia. Gausios Lietuvos šaulių sąjungos, kitų iniciatyvų savanorių pajėgos parodė, kad valstybė gali remtis ir pasitikėti savo piliečiais."

Dėkodami savanoriams už pasiaukojamą darbą SAM specialistai priminė ir pasirinkimo galimybę – kiekviena organizacija pati sprendžia, kiek ir kokių pajėgų gali skirti vienoms ar kitoms valstybės reikmėms, tačiau neabejojame, kad savanoriai savo misiją vykdys tiek, kiek reikės, nes daugeliui jų tai yra tiesiog gyvenimo būdas.

Pagrindinė Karštosios koronaviruso linijos funkcija šiandien – užregistruoti žmones į mobiliuosius punktus ištyrimui dėl COVID-19. Lietuvoje dirba 25–30 mobiliosios linijos, priskirtos vienuolikos miestų savivaldybėms. Vidutiniškai per parą atliekama apie 2 tūkst. ėminių.

Punktai karštajai linijai pateikia skaičius, kiek žmonių jie gali priimti. Norėtųsi tikėti, kad buvusi sumaištis ir panika dėl tyrimų nepasikartos ir po darbo savaitgalį, savanorio žinia neprivers aikčioti: "Kauniečiai skambina, keikiasi arba verkia į ragelį, nes jų nepriima operuotis, sako, mums lieka tik numirti ir pan., o mes negalime niekuo padėti, kitų be testų neįleidžia net įeiti į ligoninę ar gydymo įstaigą, netgi jei jiems kažką skauda, o ligoninės testų nedaro, liepia skambinti į 1808 liniją, taip susikuria užburtas ratas, žmonės jau praradę viltį."

Išliks nepakitę?

Dar viena pandemijos nulemta naujovė – mobilieji punktai. Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A.Verygos teigimu, jų svarbiausia paskirtis – kuo skubiau identifikuoti užsikrėtusius koronavirusu.

Tęsiant mintį, kad su koronavirusu turėsime išmokti gyventi, akivaizdu, kad registracija tyrimo paėmimui nesibaigs dar ilgai. Vis dėlto, nepaisant skandalo, kai registravęsi tyrimui negalėjo to padaryti, pokyčių čia nenumatyta.

"Mobiliųjų punktų tinklo plėsti neplanuojama, tačiau numatyta optimizuoti jų darbą pertvarkant darbuotojų darbo krūvius, tiriamųjų srautus ir pan. Plačiau apie kiekvieno miesto mobiliųjų punktų darbą galėtų pakomentuoti savivaldybių administracijų atstovai, kurie yra įpareigoti organizuoti mobiliųjų punktų darbą", – informavo SAM.

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Kauno mobiliojo patikrų punkto pajėgumai siekia vidutiniškai iki 700 tyrimų per dieną. Kauno kempinge įsikūręs mobilusis patikrų punktas pagal poreikį gali atidaryti iki keturių atskirų linijų. Parengta ir dar viena mobilioji brigada.

Tačiau nuo gegužės 15 d. sveikatos ministro įsakymu numatyta nauja kvota – 350 ėminių. Lyginat su rekordiniu ėminių skaičiumi Kaune, kuris siekė 1,2 tūkst., tai nedidelis skaičius.

Kauno savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Paulius Kero pastebėjimu, norėtųsi gerokai didesnės kvotos, nes Kauno punktai gali dirbti kur kas didesniais pajėgumais.

"Mobiliųjų punktų tik pavadinimas toks likęs, bet iš principo jie yra stacionarūs. Juk jie stovi vietoje. Žiūrint į ateitį, reikėtų aiškesnio planavimo ir aiškesnės komunikacijos, kurioms grupėms reikia tirtis, kokioms – tik rekomenduotina.

Tyrimų, mobiliųjų punktų apimčių didinimas yra valstybės kompetencija. Jei norime tirti plačiau, be jokios abejonės, mobiliųjų punktų veiklą reikėtų plėsti. Man sunku komentuoti, nežinant strateginių matymų", –  situaciją vertino Kauno GMPS vadovas N.Mikelionis.

Racionalus mąstymas

Kad ir kaip norėtume kuo aiškiau žinoti planą, kaip gyventi su koronavirusu ateityje, panašu, kad jis kiekvieną dieną gali pasikeisti. Mokslininkai ir medikai neturi aiškių atsakymų į kai kuriuos klausimus – jie paaiškės ateityje, tad, matyt, gyvenimas su šiuo virusu bus nuolatinis mokymosi procesas.

Karštosios koronaviruso linijos, mobiliųjų punktų ir visų dirbančių priekinėse kovos su pandemija linijose darbas tiesiogiai priklauso nuo esamos situacijos. "Žmonėms reikėtų suprasti, kad jei nėra būtinybės, pagal operacijų vadovo rekomendacijas, nėra ko skambinti į Karštąją koronaviruso liniją. Gerokai svarbiau suvokti savo elgesio, asmens higienos laikymosi būtinybę, nei išsitirti infekciją", – pastebėjo N.Mikelionis.

N.Mikelionis patvirtino, kad kol kas nežinoma, kada ir koks bus skirtas finansavimas, kad Karštojoje koronaviruso linijoje savanorius galėtų pakeisti etatiniai darbuotojai.

Pasak mediko, COVID-19 testas svarbus epidemiologiniams tyrimams, planavimo tikslais, tačiau pačiam žmogui didelio skirtumo nėra. Tačiau bet kokia situacija neturėtų atpalaiduoti savisaugos instinktų.

"Tas tyrimas svarbus populiacijos įvertinimui ir skenavimui. Saugumo prasme jis nieko neduoda. Neturėtų raminti tai, kad, žinodamas testo rezultatą, garantuotai neužkrėsi vyresnio amžiaus savo tėvų. Išėję iš punkto ir nuėję į prekybos centrą ar prie bankomato, galite užsikrėsti, dar kelias dienas vaikščioti be simptomų ir toliau sėkmingai platinti užkratą. Ko gero, ne šiaip sau liks saugaus elgesio viešoje erdvėje, socialinės distancijos rekomendacijos", – neprarasti budrumo ragino N.Mikelionis.

Apibendrinimui – gyvenimo su koronavirusu planas pagal SAM: "Jis galėtų skambėti taip: patikimiausias informacijos šaltinis – oficialios valstybės įstaigos; racionalus požiūris į viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą (dez)informaciją, ypač susijusią su sąmokslo teorijomis, neaiškios kilmės vaistais, vakcinų demonizavimu ir pan.; racionalus kelionių planavimas įvertinant šalių epidemiologinę situaciją; racionalus darbo organizavimas pasinaudojant nuotolinio darbo galimybėmis; rankų higiena ir kosėjimo / čiaudėjimo etiketas."

Praėjusį savaitgalį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kvietė profilaktiškai išsitirti visus vaistinių darbuotojus ir prekybos vietų darbuotojus, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojus, tiesiogiai dirbančius su vaikais. Savaitę anksčiau – ilgąjį gegužės 1-3 d. savaitgalį – buvo kviesti testuotis visi norintys, nors ir nejaučiantys jokių simptomų.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primena, kad prevenciniai tyrimai dėl koronaviruso infekcijos – tik rekomendacija, o ne prievolė.

„Kai kurios savivaldybės, matyt, neteisingai suprato, kad, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų darbuotojams išsitirti dėl koronaviruso infekcijos yra privaloma ir tie, kuriems šis testas nėra atliktas, dirbti negalės.

Šiuo metu registracija į koronaviruso mobiliuosius patikros punktus užpildyta, gali būti, kad prisiskambinti į liniją 1808 bus sunku ir tiems žmonėms, kurie jaučia simptomus. Labai prašome visų gyventojų, norinčių išsitirti prevenciškai, supratingumo ir kantrybės. Net ir gavus neigiamą tyrimo rezultatą, nereiškia, kad galima atsipalaiduoti – simptomai ir liga gali pasireikšti vėliau, tai neapsaugo ir nuo galimo užsikrėtimo ateityje. Svarbiausia būti sąmoningais ir laikytis rekomendacijų“, – sako ministras A. Veryga.

Greitu metu bus keičiama tvarka dėl prevencinių tyrimų socialiniams darbuotojams – tiriami bus tik tie, kurie dirba su rizikos grupės žmonėmis arba patys jai priklauso. Tiriant slaugos ir globos įstaigose dirbantį personalą, socialinius darbuotojus, kurie lanko senjorus namuose ir jiems padeda, apsaugomi patys pažeidžiamiausieji.

Tikslinių grupių prevenciniai tyrimai pradėti, užtikrinus į mobilius punktus besikreipiančių gyventojų, jaučiančių simptomus, mėginių ištyrimą. Plečiant testuojamųjų ratą, siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, ypač sergančius lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus, kuriems susirgti rizika – didžiausia.