Šypsena ir draugiškumas

Malonus aptarnavimas, nuoširdus bendravimas ir paslaugumas. Tokias žmogiškąsias vertybes išskiria 22 metų jaunuolis, pridurdamas, kad jų nereikia ieškoti darbo instrukcijose, tiesiog šiomis savybėmis turėtų pasižymėti kiekvienas.

Iš tiesų šis laimėjimas man yra įpareigojimas kelti kartelę dar aukščiau.

Daugiau kaip ketverius metus „Maximoje“ dirbantis P. Karenga teigia daug ko išmokstantis iš patyrusių vyresnių kolegų. Jis įsitikinęs, kad laimėjimą nulėmė draugiškas santykis ir šypsena, kuria bemaž kiekvieną sutinka ir palydi ne vien darbe. „Smagu, kai dirbant kasoje sulaukiu jau pažįstamų pirkėjų reakcijų: kaip miela tave čia sutikti. Tuomet ir po darbo į namus grįžtu su pozityviomis emocijomis, kupinas  energijos“, – pasakoja P. Karenga.

Liepos mėnesio laureatu tapęs Povilas, kaip ir kiti „Maximos“ herojai tituluoti kolegos, pats išsirinko prizą – dovanų čekį.

Kelia kartelę aukščiau

„Tai buvo išties maloni staigmena. Savo darbą atlieku kaip moku ir sugebu geriausiai, bet toks įvertinimas tarp tūkstančių kitų puikiai dirbančių kolegų – labai netikėtas, – pasakoja kaunietis. – Kai direktorė pranešė turinti man naujieną, akimirką pagalvojau, gal būsiu ką negerai padaręs. Tačiau vos išgirdę šią žinią, drauge su visu kolektyvu šokinėjome iš laimės. Iš tiesų šis laimėjimas man yra įpareigojimas kelti kartelę dar aukščiau, tad stengsiuosi tai ir daryti, kad būčiau vis geresnis“, – mintimis dalijasi Povilas.

Ypač vaikiną džiugina tai, kad  laimėjimą nulėmė ne darbdavių ar kolegų, bet būtent pirkėjų vertinimai. Jam adresuotą pagyrimą atsiuntė moteris, pastebėjusi, kaip Povilas senjorei kasoje sukrovė pirkinius į maišelius.

„Visada stengiuosi padėti garbaus amžiaus žmonėms. Matyt, nuo mažens šeimoje įskiepijo pagarbą ir paslaugumą kitiems. Juk tai nesunku ir visai paprasta. Dabar akivaizdžiai įsitikinau, kad gerus darbus žmonės ne tik pastebi, bet ir vertina“, – sako kaunietis.

Kasininku-pardavėju įsidarbinęs jaunuolis pirmą kartą „Maximos“ duris pravėrė dar baigdamas dvyliktą klasę – ieškojo sezoninio darbo vasarai. Netrukus sulaukęs gerų atsiliepimų vaikinas gavo aukštesnes pareigas ir nusprendė tęsti darbus toliau, derindamas juos su mokslais. Šiuo metu Povilas dirba salės konsultantu.

P. Karenga nuo mažens buvo mokomas padėti garbaus amžiaus žmonėms ir savo paslaugumo pernelyg nesureikšmina, tad geriausio darbuotojo titulas 22 metų jaunuolį gerokai nustebino.

1 tūkst. atsiliepimų per mėnesį

Laukiame tikrų pirkėjų atsiliepimų – būtent jie gali įvertinti mandagiausią, paslaugiausią ar stropiausią mūsų darbuotoją.

„Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė neabejoja, kad darbuotojų įsitraukimą skatina ir aptarnavimo kokybę į naują lygį kelia didelio populiarumo tarp pirkėjų sulaukusi vertinimo sistema. Ši iniciatyva skatina darbuotojus būti pastebėtus klientų ir viršyti jų lūkesčius aptarnavimo srityje. Tuo metu pirkėjai kviečiami įvertinti parduotuvių darbuotojų pastangas ir paliekant atsiliepimus internetu, mobiliąja programėle ar telefonu.

„Jau ilgai renkame geriausias mėnesio parduotuves bei darbuotojus, šiemet pradėjome rinkti ir geriausius konditerijos, kulinarijos bei mėsos cechus, skiriame skatinamąsias premijas individualiems darbuotojams ar komandoms. Tačiau supratome, kad  to nepakanka – nei statistikos grafos, nei pastabiausi vadovai niekada visiškai tiksliai neįvertins klientų patirčių bei tų darbuotojų, dėl kurių pirkėjai nori į mūsų parduotuves sugrįžti dar kartą. Todėl laukiame tikrų pirkėjų atsiliepimų – būtent jie gali įvertinti mandagiausią, paslaugiausią ar stropiausią mūsų darbuotoją“, – teigia K. Meidė.

Kas mėnesį sulaukiama beveik 1 tūkst. pirkėjų istorijų, iš kurių renkami geriausiai klientus aptarnaujantys darbuotojai. Jie tituluojami „Maximos“ herojais ir apdovanojami specialiais prizais – „svajonėmis“, kurias nurodo patys darbuotojai.

Pirmauja visoje šalyje

Neseniai atliktas Lietuvos prekybos tinklų klientų aptarnavimo kokybės tyrimas parodė, kad būtent lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ geriausiai aptarnauja klientus mūsų šalyje. Pagal daugumą rodiklių „Maxima“ gerokai pranoksta bendrą mažmeninės prekybos sektoriaus vidurkį.

Klientų aptarnavimo kultūra – viena prioritetinių „Maximos“ personalo vadybos sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Tam pasitelktas atnaujintas Klientų aptarnavimo standartas, šiemet iki 6,3 mln. eurų išplėsta darbuotojų motyvavimo sistema, efektyvi vidinė komunikacija ir nuolat vykdomi klientų aptarnavimo mokymai visų grandžių darbuotojams.

Nemokamais pietumis nebesuviliosi

Pasak Užimtumo tarnybos, šios profesijos atstovams sudarytos visos sąlygos įsidarbinti – 2018 metais darbo ieškojo 13,1 tūkst. asmenų, o laisvų vietų registruota 13,9 tūkst. Todėl pasiūlai viršijant paklausą, darbdaviams tenka reaguoti atitinkamai.

„Šiuo metu situacija gerokai pasikeitusi nei prieš 10 ar 15 metų, kai pardavėjams ir kasininkams buvo keliami net per dideli reikalavimai tiek išsilavinimo, tiek amžiaus atžvilgiu. Dabar kartelė tikrai nuleista. Tai susiję su darbuotojų trūkumu apskritai, o ypač paslaugų sektoriuje, kuriame personalo kaita dažniausiai yra didesnė“, – situaciją komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Situacija gerokai pasikeitusi nei prieš 10 ar 15 metų.

Pašnekovei antrina ir prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ Personalo departamento direktorė Edita Jakučionytė-Lukšė. Jos teigimu, esama situacija verčia darbdavius ne tik imtis papildomų investicijų, bet ir galvoti apie papildomas priemones, kaip naujus darbuotojus ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti.

„Nemokamais pietumis ar nuolaida apsipirkti parduotuvėje šiandien darbuotojų nebesuviliosi. Būtina pasiūlyti tai, ko kitur darbuotojas nerastų. Mes investicijas nukreipėme į darbuotojų mokymą ir ugdymą – kovo pradžioje atidarėme pirmąjį Lietuvoje IKI mokymų centrą, kuriame bus ruošiami kasininkai ir šviežių bei sveriamų skyrių darbuotojai net 111-kai mūsų parduotuvių, kurios susiduria su didžiausiu personalo poreikiu“, – kalbėjo E. Jakučionytė-Lukšė.

Investuoja į darbuotojų ugdymą

Pasak E. Jakučionytės-Lukšės, atidaryti specialiai prekybos tinklui pritaikytą Mokymų centrą poreikis kilo iš pačių darbuotojų. Ne paslaptis, kad prekyboje darbuotojų kaita yra ypač didelė, todėl pirmiausia ieškota būdų, kaip padėti darbuotojams sklandžiau integruotis naujoje darbo vietoje.

„Pabendravus su darbuotojais išsiaiškinome, kad didžiausią stresą jiems sukelia nauja darbo aplinka, nepakankami įgūdžiai darbui su kasa, prekių išdėstymas lentynose ir pan. Visa tai – techniniai įgūdžiai, kuriuos galime išspręsti investuodami į darbuotojų mokymus, jiems sukurdami kiek įmanoma realesnę darbo aplinką“, – aiškino E. Jakučionytė-Lukšė.

Kovo pradžioje Vilniuje atidarytas mokymų centras orientuotas į būsimus kasininkus ir sveriamų bei šviežių prekių skyrių darbuotojus. Per kelias dienas trunkančius mokymus darbuotojai čia gauna visas būtiniausias žinias apie darbo specifiką, kurias gali iškart pritaikyti atlikdami praktines užduotis: dirbdami su tikra kasa, krosnimis, kuriose patys kepa bandeles, perrinkinėdami vaisius ir daržoves, pjaustydami sūrius, sverdami mėsą ir t.t.

Per metus šiame Mokymų centre planuojama apmokyti apie tūkstantį naujų darbuotojų iš 26 Lietuvos miestų.

Talentingų darbuotojų yra

Nors gali susidaryti įspūdis, kad situacija sudėtinga, pašnekovės vieningai sutaria – norinčiųjų bei gebančiųjų dirbti tikrai galima rasti. Tereikia darbuotojams leisti atsiskleisti, o darbdaviams patiems didinti savo patrauklumą.

„Yra žmonių, kurie kasininko darbą mėgsta, vertina, yra lojalūs darbuotojai. Jaunimas šią profesiją renkasi norėdamas užsidirbti pragyvenimui ir todėl, kad tai pakankamai švarus darbas, nereikalaujantis ypatingo išsilavinimo. Vyresnio amžiaus žmonės jį vertina dėl pomėgio dirbti prekyboje ar prarastų kitų darbinių kompetencijų. Visos amžiaus grupės turi savo privalumų: jaunesni dažniausiai gali palaikyti greitesnį darbo tempą, sparčiau perpranta naujas technologijas. Vyresni turi daugiau patirties, yra atidesni, kruopštesni“, – pastebi Užimtumo tarnybos atstovė.

Optimistiškai nusiteikusi ir E. Jakučionytė-Lukšė: rasti tinkamą bei motyvuotą kandidatą įmanoma. Ir nors ši užduotis, anot atstovės, kartu ir lengva, ir sunki – pastangos atsiperka.

„Kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų rinkoje tikrai yra – reikia tik gebėti juos pritraukti. Jei įmonė rūpinasi savo personalu ir jo gerove, į jį investuoja, suteikia galimybes tobulėti, inovatyviai vysto verslą, yra orientuota į klientą ir ambicingus tikslus – ji visuomet bus įdomi tinkamiausiems kandidatams. Todėl pastaruoju metu darbdaviai skiria daug dėmesio savo patrauklumui auginti, taip kartu didindami ir galimybę pritraukti talentingus darbuotojus“, – apie išeitį kalba prekybos tinklo personalo vadovė.

Sugriuvo visi planai

Kaip jau rašyta, šiųmetės liepos 6-osios vakarą į minėtą prekybos centrą su įjungtais švyturėliais bei garsiniais signalais lėkė ir policija, ir greitoji. Pastarosios medikai atgal jau skubėjo su sunkią galvos traumą patyrusiu jo kasininku, kuris Kauno klinikose skubiai operuotas.

26-erių metų nukentėjusysis buvo čia įsidarbinęs laikinai – kad patogiau būtų prižiūrėti netoliese gyvenančią mamą, kuriai ne per seniausiai buvo diagnozuota onkologinė liga, ir susitaupytų pinigų būsimiems mokslams – planavo kitais metais stoti į aukštąją mokyklą. Visi planai sugriuvo per vieną vakarą. Jis ne tik nebegali rūpintis mama, nes jam pačiam reikia pagalbos, – yra nedarbingas iki šiol. Be to, dėl nuolat svaigstančios galvos nebegali vairuoti automobilio, o dėl pablogėjusios atminties, greičiausiai, svajonė apie aukštąjį išsilavinimą ir liks tik svajone.

„Medikai neslepia, kad yra ir epilepsijos išsivystymo rizika“, – pasakojo teisme nukentėjusysis, pareiškęs B.Emilijanovui 64 tūkst. eurų ieškinį. Dar 4098 eurų ieškinį – už sumuštojo gydymą jam buvo pareiškusi Valstybinė ligonių kasa. Priteisti iš B.Emilijanovo 900 eurų – už jos teisines paslaugas, atstovaujant nukentėjusįjį, prašė ir šio advokatė.

Paskalų ir fantazijos kokteilis

Nukentėjusysis teisme pasakojo, kad niekada nepriekabiavo prie B.Emilijanovo draugės, kaip šis jį įtarinėjo. O tą atmintiną vakarą, grįždamas į kasą po trumpo apsipirkimo, buvo užpultas teisiamojo iš už nugaros.

B.Emilijanovas kaltintas sudavęs jam kumščiu į galvą mažiausiai septynis smūgius. „Gydytojai man vėliau sakė, kad trūko vos kelių milimetrų, kad būčiau paralyžiuotas“, – teigė sumuštasis. Jis pasakojo praradęs sąmonę po kelių pirmųjų smūgių, o, kai atsigavo, šalia buvo dvi kolegės. Viena iš jų teigė vos sugebėjusi atitraukti nuo jo įniršusį B.Emilijanovą. Šį tramdė ir tėvas, su kuriuo jiedu tą vakarą kartu atvyko. Tėvas – apsipirkti, o sūnus – pasiimti po darbo draugę, kuri jam prieš tai buvo pasakojusi, kad rūšiuojant sandėlyje prekes vienas bendradarbis praeidamas ją lietė. Anot B.Emilijanovo, ir kitos jo merginos bendradarbės buvo jam pasakojusios, kad minėtas jų kolega kvietė jo draugę į kiną. O tą lemtingą vakarą atvykus jos pasiimti, kasose nebuvo nei draugės, nei minėto jos bendradarbio. Todėl, kai šis galiausiai pasirodė, B.Emilijanovas teigė ir nesusivaldęs.

Siūlė pinigus dar reanimacijoje

B.Emilijanovas savo kaltę pripažino pilnai. Sutiko atlyginti ir ieškinius, tačiau teigė, kad nukentėjusysis prašo iš jo per daug.

„O, kiek jūs sutiktumėte atlyginti?“ - klausė B.Emilijanovo bylą nagrinėjęs teisėjas Bronislovas Liatukas. Kurį laiką mykęs, kad nežino, galiausiai, sufleruojant advokatui, B.Emilijanovas užsiminė apie 10 tūkst. eurų. Nors prieš tai buvo linkęs kalbėti apie 3 tūkst., kuriuos teigė siūlęs jau kitą dieną atėjęs su tėvais į reanimacijos skyrių, kuriame po operacijos gulėjo sumuštasis. Esą šis jo pagalbos nepriėmė. Nors nukentėjusysis teisme teigė negalėjęs tada nei normaliai kalbėti, nei mąstyti. Neatsakęs vėliau pastarasis ir į užpuoliko siunčiamas SMS žinutes, nors verstis, tegaunant iš „Sodros“ 119 eurų už nedarbingumą, jam dabar labai sunku.

Prašymų lavina

Netrukus po įvykio B.Emilijanovui nustatytas 0,55 promilių girtumas. Ir tai jo nusikaltimą sunkinanti aplinkybė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, gailisi ir yra jauno amžiaus, prokuroras pasiūlė B.Emilijanovui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O ji mažesnė už gresiančios vidurkį. Už sunkų sveikatos sutrikdymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Ir daugiau jokios alternatyvos.

Tačiau prokurorui nukentėjusiojo ieškinys taip pat pasirodė per didelis. Jis siūlė šį mažinti iki 40 tūkst. eurų.

Nukentėjusiojo advokatė, akcentuodama, kad jo gyvenimo kokybė sugadinta visam laikui tokiame jauname amžiuje, prašė jo ieškinio nemažinti. Ir siūlė skirti B.Emilijanovui už jo padarytą nusikaltimą numatytą vidurkį, - laisvės atėmimą penkeriems metams.

Tuo tarpu teisiamojo advokatas teigė, kad jo ginamajam pareikštas ieškinys neadekvatus jo padarytam nusikaltimui. „Teismas negali vieno asmens interesus sureikšminti, o kito nuvertinti,“ - citavo jis aukštesniojo teismo sprendimą panašioje byloje. Ir vardijo Aukščiausiojo Teismo vidurkius, priteistus panašiose bylose, – nuo beveik 3 tūkst. eurų iki beveik 21 tūkst.

„Esu įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atidėjus bausmės vykdymą“, - teigė B.Emilijanovo advokatas. Pastarasis, dar kartą atsiprašęs nukentėjusiojo, pripažino, kad pasielgė kaip žvėris, ir taip pat prašė, kaip įmanoma, švelnesnio nuosprendžio.

Kalčiausias asmuo liko nenubaustas?

Teisėjui B.Liatukui abejonių dėl B.Emilijanovo kaltės nekilo. Jam skirtas pustrečių metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

„Nuteistojo advokatas prašė atidėti jo ginamajam bausmės vykdymą. Tačiau ši įstatymų išlyga už sunkius nusikaltimus panaikinta pernai spalį. Tačiau likusi kita galimybė, kai šią išlygą galima taikyti, jeigu teismo manymu, gresianti bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau, kad būtų galima taikyti pastarąją išlygą, būtinas visas kompleksas išskirtinių aplinkybių. Bent jau dalis ieškinio turi būti atlyginta. Vien prisipažinimo ir gailėjimosi neužtenka“, - aiškino savo nuosprendį B.Liatukas.

Juo nukentėjusiajam iš B.Emilijanovo priteistas tik 15 tūkst. eurų atlygis. Nors, anot B.Liatuko, remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika tokiose bylose ir su tokiais sužalojimais, jis yra maksimalus.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir nukentėjusiojo advokatės prašymas priteisti iš B.Emilijanovo jos atstovavimo sumuštąjį išlaidas patenkinti pilnai.

Ar nuosprendį skųs, iš karto po jo paskelbimo dar negalėjo atsakyti nei nukentėjusysis, nei nuteistasis. Pastarasis, kaip ir į bylos nagrinėjimą, atvyko su palaikymo komanda. Tik tada jo draugė verkė pamačiusi nukentėjusįjį. O po nuosprendžio paskelbimo – jau apsikabinusi nuteistąjį. Eiti į salę išklausyti teismo sprendimo B.Emilijanovo draugė, kaip ir jo motina, neišdrįso. Nukentėjusiojo motina, kaip ir jos sūnus, įsitikinusi, kad ši mergina dėl visko ir kalčiausia, nes, režisuodama pavydo sceną, nenumatė galimų jos pasekmių.

Pirminis pranešimas, kurį tą vakarą, apie 21 val., užregistravo policija, skambėjo taip: „Nepažįstamas asmuo užpuolė prekybos centro darbuotoją, trenkdamas jam į veidą.“ Apie tai pranešė kažkas iš jo kolegų.

Tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, išsiaiškinta, kad įtariamasis išpuoliu nukentėjusiam – iš matymo pažįstamas. Jis – kitos šio prekybos centro kasininkės draugas. Ir yra pagrindo įtarti, kad tą šventinį vakarą buvo neblaivus, dėl ko galimai ir nesusivaldė, būsimai jo aukai vėluojant pakeisti kasoje jo draugę.

Tai turėtų paaiškėti per artimiausiu metu planuojamą įtariamojo apklausą.

26-erių nukentėjusysis teigia sulaukęs iš jo net kelių smūgių. Tai bus patikslinta ir peržiūrėjus parduotuvės vaizdo kamerų įrašus.

Kol kas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, už ką Baudžiamasis kodeksas numato visą bausmių spektrą – nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų. Tačiau dar laukiama medikų, kurių globoje atsidūrė nukentėjusysis, galutinio verdikto dėl jo patirtų sužalojimų.

Teisėsaugininkų duomenimis, jie neturėtų būti labai sunkūs, nes artimiausiu metu medikai planuojama išrašyti šį savo pacientą iš ligoninės.

Įtariamasis jo sužalojimu iki šiol policijai niekuo nebuvo užkliuvęs.

„Noriu parašyti „padėką“ „Norfos“ parduotuvei A. Juozapavičiaus pr. 84 už antrąją Kalėdų dieną. Gruodžio 26 d. buvo tokia situacija, kad kito pirkėjo buvau užgauliojama, o kasininkių įžūlumas irgi buvo begalinis: išplūdo kitą suaugusį žmogų, metė mano grąžą, trenkė čekį, nei pasisveikino, nei atsisveikino, nedavė man priklausančio „Delimano“ lipduko“, – pasakojo į portalo kauno.diena.lt redakciją paskambinusi moteris.

Anot jos, viskas prasidėjo nuo to, kad vienas pirkėjas papriekaištavo, kodėl dirba tik viena kasa. Paprašė, kad dirbtų ir kita. Atėjo antra kasininkė. Abi jos, kaunietės teigimu, buvo nepatenkintos ir ėmė kalbėti, kad jos sunkiai dirba, kad reikia kažką krauti ir t.t.

„Abi kasininkės su tuo pirkėju pradėjo plūstis. Aš jas suprantu, sunku dirbti per šventes, bet jos turėjo kilusį nepasitenkinimą užglaistyti, o ne pačios veltis į konfliktą. Kilo baisus triukšmas. Norėjau užstoti kasininkes, visų paprašiau nesipykti. Sakiau: „Baikit triukšmą, jis jums tikrai į tėvus tinka. Be to, kaip galima dirbti prie tokio triukšmo skaičiuoti pinigus?“ Bet pardavėja man atsakė: „Jūs tokia pati“. Kai paklausiau, ar vienai tokiai smulkmenėlei bus nuolaida, užrėkė: „Duokit kortelę!“, – nemaloniais įspūdžiais dalijosi moteris.

Tačiau tai buvo ne visi netikėtumai. „Staiga pradėjo rėkti už manęs eilėje stovėjęs vyras. Ėmė mane tokiais keiksmažodžiais keikti… Nežinau, kodėl, nes aš jam nieko nesakiau. Gal išgėręs buvo? Pasipylė visokie žodžiai ir grasinimai, kad mane užmuš. Bijojau eiti namo, kad už kampo manęs nepatykotų“, – susigraudino pasakodama kaunietė.

Kai tas vyras šlubuodamas nuėjo, ji nuskubėjo pas parduotuvės apsaugos darbuotoją. „Viską papasakojau. Jis man tiesiog davė parduotuvės direktorės telefoną. Pasišnekėjau su ja ir pasakiau, kad parašysiu pareiškimą, kuriame surašysiu, kaip viskas buvo. Direktorė pasakė, kad jos brolis yra policininkas, ji peržiūrėjo kamerų įrašus – esą kasininkės manęs neplūdo, ir man leido suprasti, kad aš nieko nelaimėsiu, – tęsė moteris. – Tačiau liejosi tokie keiksmažodžiai, kad skambėjo parduotuvė... Gerai, kad mažų vaikų nebuvo. O gal ir buvo, neprisimenu. Aš ateinu apsipirkti, o ne tam, kad mane kasininkės ar pirkėjai įžeidinėtų.“

„Norfos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Darius Ryliškis portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad tądien toje parduotuvėje buvo incidentas, po jo viena pirkėja skambino direktorei. Pokalbis buvo ilgas.

Anot D. Ryliškio, konfliktas vis tik nebuvo toks didelis, kaip jį apibūdino pirkėja. „Ji pasakojo, kad turi asmeninių problemų, tad jautriai reaguoja“, – komentavo atstovas.

D.Ryliškis teigė, kad pasitaiko atvejų, kai „Norfos“ darbuotojai pažeidžia elgesio su pirkėjais taisykles. Pasitvirtinus skundams, nusižengusieji nubaudžiami administracinėmis nuobaudomis.

Jis sakė, kad kasininkės, apsaugos darbuotojai turi elgtis priklausomai nuo situacijos. Iškilus rimtiems konfliktams jų spręsti kviečiama parduotuvės vadovė. 

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje buvęs valiutos keityklos kasininkas S. K. kaltinamas iš savo darbovietės seifo įvairiomis valiutomis iš viso pasisavinęs apie 88 tūkstančius eurų. Vyras taip pat kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad klaipėdietis 2015 metų gegužės 15-ąją, baigdamas savo darbo dieną, iš vienam bankui priklausančios valiutos keityklos seifo pasisavino beveik 13 tūkstančių Danijos kronų, 6 su puse tūkstančių Didžiosios Britanijos svarų, daugiau nei 92 tūkstančius Norvegijos kronų, beveik 2 tūkstančius Švedijos kronų, 19 su puse tūkstančių JAV dolerių, beveik 48 tūkstančius eurų ir 3 Rusijos rublius. Iš viso S. K. savo darbovietei, kurioje dirbo apie 13 metų, kaip įtariama, padarė žalos už beveik 88 tūkstančių eurų.

Praėjusių metų gegužę iš darbovietės išsinešęs juodos spalvos maišelį su pinigais, apie savo nusikaltimą visų pirma prisipažino toje pačioje darbovietėje dirbančiai sugyventinei, o kitą dieną ir darbdaviams.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams sulaikius S. K., pas vyrą buvo rasta 10 psichotropinių tablečių. Dar 13 tablečių policijos pareigūnams perdavė namuose jas radusi kaltinamojo sugyventinė.

„Kaip teigė kaltinamasis, pinigus iš savo darbovietės seifo jis paėmė prispaustas skolų. Įklimpę į skolas žmonės neretai imasi nusikalstamų veikų. Prisiskolina iš visų aplinkinių, o kai šie ima reikalauti pinigų, nebežino kur dėtis“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.

Už 88 tūkstančių eurų pasisavinimą iš bankui priklausančios valiutos keityklos seifo klaipėdiečiui gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už psichotropinių medžiagų neteisėtą įsigijimą ir laikymą – bauda, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.

Įtariama, kad Neringos miesto Alksnynės posto kasininkas šią vasarą pro postą praleido 851 transporto priemonę nesumokėjus vietinės rinkliavos mokesčio. Neringos savivaldybė dėl to galėjo patirti 8 tūkst. 320 eurų žalą.

Neringos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius Valdas Antanas Sakalauskas BNS sakė, kad, šį atvejį išaiškino atlikdamas patikrinimą,

„Lėšos, įtariama, nepakliuvo į biudžetą. Tai tiria policija“, - BNS sakė V.A.Sakalauskas.

Pirminiais duomenimis, praleidžiant automobilius buvo naudojamasi keliomis skanavimo kortelėmis.

„Yra išduodamos kortelės, su kuriomis tiek vietiniai, tiek svečiai važiuoja nemokamai. Matyti, kad kai kurios kortelės buvo užsilikusios“, - BNS sakė V.A. Sakalauskas.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad ekonominės policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl turto pasisavinimo. 

Neringos savivaldybė yra nustačiusi vietinę rinkliavą už įvažiavimą, už kurią tam tikru vasaros laikotarpiu važiuojančiam lengvuoju automobiliu reikia mokėti 5-10 eurų, įvažiuojantiems autobusams taikomas 20-45 eurų mokestis. Įvažiavimo mokestis renkamas Nidos ir Alksnynės kontrolės postuose.

Vilniuje plėšikas sužalojo jam pasipriešinusią parduotuvės kasininkę.

Pasak policijos, sekmadienį apie 20 val. 20 min. Savanorių prospekte esančioje parduotuvėje vyriškis iš kasos pavogė pinigus.

19-metė kasininkė bandė jį sulaikyti, susigrūmė, tačiau vyriškis pabėgo.

Nukentėjusioji dėl daugybinių kūno sužalojimų ir rankos raiščių patempimo gydoma ambulatoriškai. Materialinis nuostolis – 194 litai.

Prieš mėnesį Rygos Zuolitudės priemiestyje sugriuvusios "Maxima" parduotuvės kasininkas, sunkiai nukentėjęs per šį tragišką incidentą, ketina netrukus pateikti buvusiam darbdaviui 50 mln. latų (245 mln. litų) ieškinį, pranešė portalas apollo.lv.

"Maxima grupė" tokį ieškinį laiko nepagrįstu.

Pasak advokato Aldžio Gobzemo, ieškinį ruošiasi pateikti kasininkas Martinis, tebesantis ligoninėje, sunkios būklės.

"Įmonė ("Maxima" - red.) neišmokėjo visų galimų kompensacijų ir nepadengė savo darbuotojo gydymo išlaidų", - akcentavo advokatas.

"Martinis reikalauja "Maxima" metų pelnui prilygstančios kompensacijos. Man regis, kad tai ne tiek ir daug už sugniuždytą gyvenimą", - sakė A.Godzemas.

Tuo tarpu "Maxima grupės" įvaizdžio departamento direktorius Giedrius Juozapavičius BNS pareiškė, jog tokie advokato pareiškimai neatitinka tikrovės.

"Jau pirmomis dienomis po Zolitudės nelaimės "Maxima" sužeistiesiems darbuotojams bei žuvusiųjų darbuotojų artimiesiems suteikė finansinę pagalbą, sužeistiesiems ir besigydantiems darbuotojams pažadėjo apmokėti gydymo išlaidas", - pabrėžė G.Juozapavičius.

"Bus ir daugiau ieškinių. Iki šiol apie 20 nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų artimųjų yra įgalioję mane kreiptis į teismą", - tvirtino A.Gobzemas.

Jis pakartojo, jog bendra ieškinių suma "Maxima" griūties kaltininkams gali siekti 1 mlrd. latų (beveik 5 mlrd. litų), ir teismo bus prašoma taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones - areštuoti atitinkamos vertės atsakovų turtą.

Šio mėnesio pradžioje Rygos apygardos teismas paliko nenagrinėtą 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų) ieškinį "Maxima" parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams. Pirmojo ieškinio atsakovai - bendrovėms "Maxima Latvija", "Re&Re", "Tineo", "Homburg Zolitude" ir Rygos savivaldybė.

Teismo atstovas spaudai Aigaras Berzinis paaiškino, jog teismas nurodė pašalinti trūkumus - tai būtina padaryti iki sausio 6 dienos.

Rygos prekybos centro "Maxima" stogas įgriuvo lapkričio 21-ąją. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Politinę atsakomybę dėl nelaimės prisiėmė Valdžio Dombrovskio vyriausybė, kuri trečiadienį atsistatydino.

"Maxima Grupė" atleido iš pareigų "Maxima Latvija" valdybos pirmininką Gintarą Jasinską, kurio pareiškimai apie tragediją sukėlė Latvijoje didelę pykčio ir nepasitenkinimo bangą, o grupės valdybos narys Ignas Staškevičius šią savaitę Rygoje viešai atsiprašė už šią tragediją.