„Šiaip kavos neperku kavinėse, nes, manau, kad tai – pinigų švaistymas. Gali namuose pasidaryti. Bet, kai susitinkame su draugais, prisėdame. Dėl vienkartinių pakuočių apmokestinimo, manau, kavos kainos ir taip nemažos. Tad galima galvoti, kad tai yra įskaičiuota“, – savo nuomonę išsakė užkalbinta kavinės lankytoja.

„Nežinau, ar tai būtų teisingas sprendimas. Kavos puodelis ir taip brangiai kainuoja, todėl, manau, sukeltų žmonių pasipiktinimą“, – antrino kit  pašnekovė.

„Gal kokie trys per dieną ateina su savo kavos puodeliais, bet palyginti tikrai nedaug tokių. Gal kokie penki iš dviejų šimtų“, – sakė baristė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai politikai kišasi į vieną kažkokį verslą, manau, tai nėra sveika. Kai išlenda Seimo narys ir sako, štai reikėtų elgtis taip, viską apmokestinti kažkokios vienos rūšies tarą, man tai nepatinka. Iki 2007 metų nebuvo šios problemos. Mes ir tada turėjome indaplovę, ir dabar turime. Kiekvienas renkasi pagal savo sąmoningumo lygį. Mano galva, kitais būdais reikėtų skatinti žmonės tapti sąmoningesniais ir tausoti aplinką, o ne apmokestinimu vienkartinių pakuočių. Manau, nereikėtų išskirti vienos rūšies pakuotės iš visų. Problemą vertėtų spręsti iš esmės. Kas gali pasakyti, kad kefyro ar pieno, varškės pakuotės mažiau teršia aplinką nei vienkartiniai kavos puodeliai. Manyčiau, šią problemą geriausiai būtų spręsti per užstato sistemą, bet ar yra išspręstas šiukšlių rūšiavimo klausimas Vilniuje ar kitame mieste?! Parodykite mums! Jeigu išspręsta, tai turbūt žmonės labai rūšiuoja ir viskas yra perdirbama. Tačiau turbūt taip nėra. Nieko mes neperdirbame“, – savo nuomonę išsakė „Huracan Coffee“ savininkas Vytautas Kratulis.

Kai išlenda Seimo narys ir sako, štai reikėtų elgtis taip, viską apmokestinti kažkokios vienos rūšies tarą, man tai nepatinka.

 

„Svarstoma, kad apskritai būtų taikoma kaina vienkartiniams indams, pakuotėms, nes tai yra viena dažniausių šiukšlių gamtoje ir tai – labai sunkiai perdirbamas dalykas. Tad šiuo siūlymu siekiame dviejų tikslų: kad atsirastų paskata užstato sistemai ir kad sumažintume vienkartinių pakuočių vartojimą. Ne viena Europos šalis tą yra priėmusi. Tai – Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas dėl vienkartinių pakuočių mažinimo. Lietuva šioje srityje atsilieka“, – komentavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 

Koks šios problemos dydis?

„Mano žiniomis, sunaudojama apie 40 milijonų vienetų vien vienkartinių kavos puodelių, nekalbant apie kitus indus. Ir, kaip minėjau, tai – viena dažniausių šiukšlių gamtoje. Rinkdamas paramą šiam projektui, kalbėjausi su įvairių frakcijų atstovais, daug jau yra parašų. Labai tikiuosi, kad šis įstatymo projektas bus priimtas. Norime, kad gėrimų pakuotėms šis siūlymas būtų pritaikytas jau nuo naujų metų, o dėl maisto pakuočių būtų galima palaukti dar metus“, – sakė K. Adomaitis.  

Priėmus siūlomus Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimus, žalia elektra įkrautų elektromobilių sunaudota energija bus pripažįstama kaip alternatyvusis kuras ir padės Lietuvai pasiekti tikslą iki 2030 metų 15 proc. transporte sunaudojamos energijos pakeisti alternatyviais degalais.

„Tai, kad žalia elektra iki šiol nėra pripažįstama kaip alternatyvūs degalai, yra vienas iš atsakymų, kodėl Lietuvoje tokia vangi elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra. Šiuo metu žalia elektra, pateikiama į elektromobilius, negali būti apskaitoma kaip degalai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas tokio ribojimo neturėtų būti, jo, mano žiniomis, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, todėl dalyje šių šalių degalinių jau stovi arba yra numatytos pastatyti įkrovimo stotelės“, – teigia K. Adomaitis.

Anot parlamentaro, dėl dabartinio reguliavimo elektrinėms transporto priemonėms būtinos infrastruktūros plėtra stabdoma, nes investicijos, kurios galėtų būti nukreipiamos į elektros įkrovimo stotelių įkūrimą Lietuvoje, nukeliauja į kaimynines šalis, kur tokios išimties nėra.

Lietuvai ypač aktualu mažinti transporto sektoriaus emisijas, nes kitu atveju rizikuojame neįvykdyti šalies įsipareigojimų ES.

Dar vienu įstatymo projektu siūloma elektromobilius atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio. Šiuo metu tokį mokestį, naudojantis automagistraliniais keliais, turi mokėti autobusai, krovininės ir kt. transporto priemonės. Tačiau yra taikomos išimtys, kam šis mokestis netaikomas. Anot K. Adomaičio, komercinės paskirties elektromobilius būtina priskirti prie šių išimčių.

„Transporto sektorius yra atsakingas už didžiausią procentinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dalį – net 30,4 proc. Lietuvai ypač aktualu mažinti transporto sektoriaus emisijas, nes kitu atveju rizikuojame neįvykdyti šalies įsipareigojimų ES. Jau šiandien komercinių ir lengvų krovininių elektromobilių atleidimas nuo kelių naudotojo mokesčio būtų paskata verslui dažniau rinktis elektromobilius tolesniems atstumams“, – pabrėžia Laisvės frakcijos narys.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti tik 202 krovininiai elektromobiliai, galintys vežti iki 3,5 t krovinių, tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, jiems taikant lengvatines sąlygas. K. Adomaitis pažymi, jog valstybės biudžeto pajamų praradimai, įvedus kelių naudotojo mokesčio lengvatą, būtų nedideli, o paskatinus komercinių krovininių elektromobilių plėtrą, Lietuva prisidėtų prie savo tikslo mažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas ir išvengtų gresiančių ES baudų už šių tikslų neįgyvendinimą.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Jeigu Seimas jas patvirtins, jos įsigaliotų nuo 2023 metų gegužės.

Kaip sakė vienas jų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis, toks plastikas teoriškai turėtų suskilti į kompostuojamą masę, tačiau tas procesas nėra paprastas. 

„Egzistuoja be galo daug standartų ir variantų, kaip jis į tą kompostuojamą masę skyla ir tai sukelia daug naujų problemų ir iššūkių. Būtų galima klaidingai patikėti, kad tai yra naujas išgelbėjimas nuo visokių sudėtingų plastiko situacijų ir jo atsidūrimo gamtoje, tačiau gali būti, kad šis naujas išgelbėjimas sudarys dar daugiau naujų problemų, negu kad jų išspręs“, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, biologiškai skaidus plastikas „susikompostuoja tik idealiomis sąlygomis“: turi būti palaikoma tam tikra temperatūra, drėgmė.

„Jeigu nesugebėsime atskirti biologiškai skaidaus plastiko, tai, visų pirma, žmonės gali jį surūšiuoti kartu su įprastu plastiku, kur jisai galimai besikompostuodamas jį užterš ir padarys sunkiau perdirbamą, nes jo dalelės, patekusios tarp įprasto plastiko, gali pabloginti perdirbamo plastiko kokybę“, – aiškino K. Adomaitis. 

Be to, anot jo, šiuo metu dar nėra „aiškių standartų“, kaip biologiškai skaidaus plastiko kompostavimas turi vykti.

Įmones, kurios įveš neteisingai paženklintą tokį plastiką, siūloma bausti nuo 600 iki 1,2 tūkst. eurų bauda, o už pakartotiną pažeidimą – iki 2,3 tūkst. eurų. Už tokio plastiko platinimą grėstų atitinkamai 300-600 eurų ir iki 1,2 tūkst. baudos

Tokios baudos siūlomos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis  – jas Seimas taip pat priėmė svarstyti.   

Tai nebe pirmas bandymas Lietuvoje apriboti sunkiai perdirbamo ar yrančio plastiko patekimą į Lietuvą. 2020 metais buvo siūloma uždrausti aerobiškai skaidžius plastiko maišelius, bet dėl rinkimų pataisos Seime nesvarstytos.  

„Į Seimą ateiname su trimis atliekų prevencijos iniciatyvomis. Viena yra dėl vienkartinių maišelių, kita yra dėl mikroplastiko kosmetinėse priemonėse draudimo, o trečia yra dėl bioskaidžių atliekų žymėjimo. Visos jos skirtos atliekų prevencijai ir mažinti susidariusių atliekų kiekį, nes Lietuvoje jis didėja metai iš metų. Šiuo metu vienam žmogui tenka 470 kilogramų per metus atliekų. Skaičius yra padidėjęs 10 proc., negu buvo prieš penkerius metus. Tai yra vienas nedidelis žingsnis, kaip mes galime pasukti tą tendenciją atgal. Tam yra ne viena priežastis. Mes nesame pirmieji Europoje, kurie tą daro – Švedijoje tas jau įsigaliojo, turi susimokėti ir už tuos itin lengvus maišelius. Kitos šalys įveda kitokius apribojimus, maišeliai turi būti pagaminti iš tam tikrų rūšių ir pan.“, – sakė Seimo narys Kasparas Adomaitis.

„Reikia pabrėžti, kad būtent šitie maži maišeliai yra didžioji problema. Vienas žmogus jų išnaudoja apie porą šimtų per metus, o tų storųjų maišelių, už kuriuos mes jau dabar mokame, per metu susidaro apie 40. Tad šie maišeliai ir yra problema. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, tai šiukšlinimas yra būtent iš tokių maišelių – miškuose, gamtoje, vandenyje tikrai jų randama daug. Manau, miškuose bėgiojant visi yra jų matę. Kai jie patenka į vandenį, suskyla į mažus plastiko gabalėlius, jais maitinasi vandens gyvai, kuriuos mes patys valgome – toks uždaras ratas“, – teigė K. Adomaitis.

Maišelius vis tiek bus galima naudoti, tik jie kainuos ir jų sunaudojimas gerokai sumažės. Tiesą sakant, kartais tie maišeliai naudojami be reikalo.

„Iš tiesų turime imtis žingsnių, kaip tą vartojimą mažinti. Noriu pabrėžti, kad tai nėra kažkoks draudimas, tai yra tiesiog išimties panaikinimas. Iki šiol šitiems maišeliams buvo taikoma išimtis, o dabar tą išimtį panaikinsime. Tas išimties panaikinimas yra efektyvus. Pavyzdžiui, Estijoje vienas prekybos tinklas tokį veiksmą padarė, jis už juos ima nedidelį mokestį. Estijoje yra penki centai už maišelį, bet mes nenustatome jokio konkretaus mokesčio, galės būti ir vienas centas, kaip nuspręs pats prekybos tinklas“, – šnekėjo Seimo narys.

„Galima pastebėti ir iš kitų sričių, kad net ir labai nedidelis mokestis turi poveikį. Net ir vienas centas, manau, padarytų didelį poveikį. Noriu pabrėžti, kad tai yra subsidijos panaikinimas, tai nėra kažkokio mokesčio įvedimas – tai yra subsidijos panaikinimas. Šiuo metu prekybos tinklai šiuos maišelius subsidijuoja. Jie vis tiek kainuoja, juos vis tiek reikia atvežti, pagaminti, tas plastikas nėra už dyką. Mes tiesiog neleidžiame subsidijuoti plastiko. Praktiškai neleidžiame subsidijuoti šiukšlinimo“, – kalbėjo jis.

„Dabar yra alternatyvų – daugkartinių maišelių kai kuriuose prekybos centruose, aš pats esu matęs. Jų kaina, tarkime, vienas euras. Yra labai keista tokia kainodara. Išeina, kad tau niekaip niekada neapsimokės pasiimti daugkartinio, finansiškai, ekonomine prasme. Kadangi tie ploni yra už dyką. Dabar atsiras ekonominė logika, kad nuo kažkurio momento tau apsimokės naudoti tą daugkartinį“, – aiškino K. Adomaitis.

„Maišelius vis tiek bus galima naudoti, tik jie kainuos ir jų sunaudojimas gerokai sumažės. Tiesą sakant, kartais tie maišeliai naudojami be reikalo. Sutinku, tam tikrais atvejais jie neišvengiami higienos tikslais jų reikia, bet tiesiog visi atsakingai turėsime juos naudoti. Dažnu atveju netgi pamatysime, kad galime apsieiti ir be jų arba rinksimės daugkartinius“, – sakė Seimo narys.

K. Adomaitis tvirtino, kad prekybos tinklai tokį potvarkį priima skirtingai – vieni skundžiasi dėl papildomų rūpesčių, o kiti palaiko aplinkos apsaugos idėją.

„Kai kurie tinklai ne vieną kartą yra pasisakę auplinkosauginiškai ir palaiko tą kryptį – apskritai aplinkosauginę kryptį. Jiems reikės įvesti tų maišelių apskaitą. Taip, tai bus tam tikri žingsniai, kuriuos jie turės padaryti. Bet manau, kad kryptis yra aiški, turime vis dėlto rūpintis aplinkosauga, mūsų atliekų susidarymu. Tas žingsnis anksčiau ar vėliau neišvengiamas“, – tvirtino jis.

Parlamentarai pateikimo stadijoje palaikė iniciatyvą uždrausti pakuočių pardavėjams ir platintojams prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalinti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.

Už tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas, kurias  antradienį pateikė Seimui Laisvės frakcijos narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis, po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, 3 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

K. Adomaitis tikisi, kad nemokamų plastikinių maišelių atsisakymas leis pakeisti gyventojų vartojimo įpročius. Jis negalėjo atsakyti, kiek ateityje galėtų kainuoti plastikinis maišelis, jo manymu, ir simbolinis mokestis galėtų sąlygoti pirkėjų elgseną.

„Šiuo reglamentavimu nenustatome jokio mokesčio. Tai liks prekybos centro sprendimas, ar jis kainuos, pavyzdžiui, vienas ar penki centai. Manau, kad ir vienas centas  pakaks žmonių įpročiams pakeisti“, – tikisi K. Adomaitis.

Seimo nariams rūpėjo, kur galėsime sudėti pirkinius, pavyzdžiui, bulves ar morkas, kai neliks plastikinių maišelių.

Kaip vieną iš galimų sprendimų K. Adomaitis nurodė daugkartinius maišelius, kuriuos jau dabar siūlo kai kurie prekybos centrai.

Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.

Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Po pirmadienį vykusio bendro NMS forumo nuspręsta procesą laikinai sustabdyti. Toks sprendimas priimtas iš susitarimo pasitraukus apie trečdaliui visų dalyvių – daugumai gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.

A. Gedvilienė: be palikusių dalyvių pasiektas sutarimas nebus vertinamas rimtai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, pasitraukusios grupės susitarimui yra itin svarbios, todėl nedalyvaujant didžiajai daliai aplinkosaugos intereso gynėjų galutinis NMS dokumentas negalės būti vertinamas rimtai.

Jos teigimu, „Aplinkos ministerija turi dėti visas pastangas, telkti papildomus moderatorius ir ieškoti būdų, kaip susigrąžinti pasitraukusias grupes, nes jos yra be galo svarbios“.

„Jei šios grupės negrįžta, o jos man pačiai yra labai svarbios, tiek saugomų teritorijų, tiek bendruomenių grupės, susitarimas visapusiškas jau būti negalės ir, ko gero, ne tik mūsų politinei partijai bus sunku rimtai vertinti susitarimą, bet daugeliui bus sunku jį taip vertinti. Kadangi ieškome ilgalaikės krypties, kaip vykdyti miškų politiką“, – Eltai sakė A. Gedvilienė.

„Bendruomenės ir didesnis saugojimas yra esminiai dalykai, dėl ko reikėtų susitarti. Be šių grupių kalbėtis būtų gana sunku“, – pridūrė ji.

Politikė taip pat pažymėjo, kad koordinacinėje grupėje išties pastebimas didesnis medienos pramonės atstovų svoris. Politikams leidus tartis skirtingoms interesų grupėms, paaiškino parlamentarė, užgožtas už miško apsaugą pasisakančių NMS dalyvių balsas ir galėjo lemti sprendimą daliai jų pasitraukti.

„Koordinacinėje grupėje susiklosčiusi situacija tokia, kad „medienininkų“ (medienos pramonės atstovų – ELTA) yra, ko gero, daugiau. Kuomet susidaro tokia situacija, kuomet politikai ir ministerija leidžia tartis NVO, verslo atstovams, mokslininkams, turbūt susidarė toks vaizdas, kad svarstyklės yra labiau „medienininkų“ pusėje. Tada suprantu, kad NVO atstovai, kurie kalba apie bendruomenių interesus, jaučiasi vieniši. Dėl to aš sutinku“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Pašnekovė pritarė aplinkosaugininkų pastebėjimams, esą Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris į mišką kaip į žaliavą, kuris, anot A. Gedvilienės, jau yra pasenęs.

„Iki šiol labiau vyrauja pramoninis požiūris, pelno siekimas iš miško. Dabar mes matome, kad požiūris ir visuomenės, ir politikų, ir pasaulio tendencijos yra kitokios“, – sakė ji ir pridūrė, kad siūlymai į mišką žvelgti kitaip kelią kol kas skinasi sunkiai.

„Pramonininkai labai aiškiai žino, ko jiems reikia, kokia buvo jų kryptis iki šiol ir kokią jie norėtų tęsti. Tuo tarpu padiktuoti kitokį požiūrį yra ganėtinai sunku. Vis dėlto tai yra naujas požiūris, o dėl naujo požiūrio, kuris reikalaus pasikeitimų, nėra lengva šnekėti ir nėra lengva susitarti, nes tai reikalaus pokyčio“, – pastebėjo A. Gedvilienė.

K. Adomaitis: susitarimui trūksta konkrečių duomenų

Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis tikina gerbiantis pasitraukusių NMS dalyvių poziciją. Jo teigimu, jei aplinkosaugos interesų gynėjai jaučiasi neišgirsti, jie turi pareigą pasitraukti, jei to reikia, kad apgintų savo poziciją. Tačiau parlamentaras pastebi, kad aiškumo viso NMS metu trūksta iš abiejų nesutariančių pusių.

„Manau, kad tame procese pritrūko konkretumo, skaičių, ką Lietuva turi pasiekti – kokie yra pramonės poreikiai, saugomų teritorijų poreikiai, ir jeigu kalba būtų pasisukusi apie konkrečius skaičius, būtų abiejų pusių argumentai aiškesni, o dabar iš tiesų yra šiek tiek pakibę tie visi klausimai ir nėra aiškumo“, – Eltai sakė K. Adomaitis, įvardinęs, kad susitarimo dalyviai visgi nepriėjo prie konkrečių diskusijų.

Tačiau AAK narys neabejoja, kad Lietuvos miškų ateitis yra pernelyg jautrus klausimas visai visuomenei, kad susitarimas dėl tolesnės miškų politikos vyktų be didžiosios dalies ekologinio intereso dalyvių.

„Kad pati susitarimo idėja yra labai gera, nes yra daug trinčių ir jautrios visuomenės reakcijos į problemą. Ir mes turbūt neišvengsim to, kad tiesiog reikės peržiūrėti tą procesą ir išsiaiškinti, kas vis dėlto buvo ne taip ir ką turime padaryti, kad jis įvyktų, nes Lietuvai reikia tokio susitarimo“, – pažymėjo K. Adomaitis.

L. Jonauskas: „skylėto“ susitarimo niekas nepasirašys

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Linas Jonauskas savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį viešai kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydamas jo „dėti visas pastangas, kad visi susitarimo dalyviai sugrįžtų tęsti dialogo“.

„Ženklų, kad Nacionalinis miškų susitarimas gali žlugti, buvo jau ne vienas. Prasidėjo kai kurių dalyvių, ilgamečių aplinkosaugininkų pasitraukimai iš susitarimo rengimo grupių. Iš pradžių po vieną, o dabar susitarime stabdo veiklą didžioji dalis narių, kurie atstovauja visuomenės, aplinkosaugos interesams“, – feisbuke rašė socialdemokratas.

Savo pranešime jis kvietė AM atšaukti jau patvirtintą NMS viziją, įtraukiant daugiau aplinkosauginių tikslų.

„Būtina perbraižyti miškų viziją, kad ji būtų tokia, kuri leistų išgelbėti saugomą biologinę įvairovę ir padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais. Jei aplinkosaugos ir visuomenės interesas bus eliminuotas, apie kokį susitarimą galime kalbėti? Šiandien būtina perkrauti santykius ir suburti visus žmones, kurie buvo nusiteikę savo žiniomis prisidėti kuriant Nacionalinį miškų susitarimą, tęsti darbo. Susitarimas yra lygiaverčių partnerių dialogas, o ne vienkryptis monologas“, – rašė L. Jonauskas.

L. Jonauskas taip pat pažymėjo, kad susitarime pradėjo dominuoti pramonės sektorius, o be ilgamečių aplinkosaugininkų dalyvavimo „dirbtinai sukonstruoto „skylėto“ susitarimo niekas nepalaikys“.

Stabdo dalyvavimą

Didžioji dalis aplinkosaugininkų, gamtininkų, mokslininkų ir kitų nemedieninio sektoriaus atstovų pirmadienį paskelbė stabdą dalyvavimą Nacionaliniame miškų susitarime (NMS), nepatenkinti suformuluota NMS vizija.

Aplinkosaugos organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad iš AM inicijuoto derybų proceso traukiasi apie trečdalį visų dalyvių – gamtosaugos interesų atstovai. NMS susitikimuose nebeturėtų likti didžiosios dalies gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.

Besitraukiančiųjų teigimu, AM nesugebėjo užtikrinti lygiaverčio miškų pramonės, gamtosaugininkų ir kitų interesų grupių dalyvavimo diskusijose ir leido susitarime dominuoti medienos sektoriaus lobistams, kurie vengia sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir siekia išlaikyti dabartinę miškotvarkos politiką.

„Jei eisime šita kryptimi, turėsime situaciją, kada reikės drožti medinį kryžių Lietuvos miškams“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Paškevičiūtė.

Jų įsitikinimu, dabartinis NMS procesas virto viešųjų ryšių akcija, tik imituojančia pokyčius – ministerijos liaupsės susitarimui virs tik viešomis deklaracijomis.

„Aplinkos ministerija, pradėdama Nacionalinį miškų susitarimą, neiškėlė aplinkosauginių tikslų, nenubrėžė ambicijų“, – kalbėjo ji.

NMS paliekančios grupės nori pasiekti, kad saugomos teritorijos iš tiesų būtų saugomos, taip pat tinkamai apsaugotos sengirės, plėsti miško turizmą.

Pasak jų, Lietuvoje mažėja brandžių miškų plotai ir, nors kalbama apie augantį miškingumą, pastebimas mažėjantis miškų tankumas, miškų biologinės įvairovės nykimas, o šalyje vyrauja jauni biologiniu požiūriu mažiau vertingi miškai.

Kaip skelbia AM, NMS tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.

NMS sudaro pasirengimo, Nacionalinės miškų vizijos, NMS temų, NMS dokumentų etapai. Visam procesui vadovauja koordinacinė grupė, kurią sudaro politinio, ekonominio, ekologinių ir socialinio interesų grupės. Likę NMS dalyviai pagal savo atstovaujamus interesus susitarime dalyvauja susiskirstę į sektorines grupes.

Susitarimą AM žada pasirašyti iki metų pabaigos.

Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, K. Adomaičio susitikimas su prezidentu trečiadienį parodė, kad kandidatas turi „gerų idėjų“, tačiau yra tam tikrų rizikų dėl jo patirties nacionalinėje politikoje.

„Yra tam tikros rizikos. Konkrečiai su ponu Adomaičiu buvo sutarta, kad svarbu, kaip atrodys jo komanda, nes šiuo atveju trūksta nacionalinio lygio patirties, vadovavimo patirties“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

„Įmonės, kurias tektų prižiūrėti ministerijoje, yra labai svarbios visai valstybei“, – pridūrė jis.

Vertindamas konservatorių į energetikos ministrus pasiūlytą Dainių Kreivį, J. Neverovičius pabrėžė, kad kandidatas privalo išsklaidyti visas abejones dėl interesų galimų interesų konfliktų, kurie prieš beveik dešimtmetį jam kainavo ūkio ministro postą.

„Tos istorijos, visų pirma, uždega raudoną lemputę. Pats kandidatas, matyt, ateis pasiruošęs atsakyti, kaip valdys tas rizikas“ – sakė J. Neverovičius.

„Sprendimai bus vertinami per tą prizmę. Reikia, kad neliktų jokių, visiškai jokių interesų konfliktų, netgi regimybės, nes tada nuo prioritetinių darbų dėmesys būtų nukreiptas ne ten, kur jis turi būti“, – pabrėžė jis.

D. Kreivys iš ūkio ministro posto buvo priverstas pasitraukti 2011 metais, kuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, jog D. Kreivys, pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta statybų bendrovė, kurios akcininkė yra jo motina, pažeidė įstatymus.

D. Kreivys tikino nežinojęs, kad viena konkurso laimėtojų yra jo mamos įmonė, be to, jis neturėjęs galimybės sprendimui daryti įtaką.

G. Nausėda ketvirtadienį tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus, anksčiau su didžiąja dalimi kandidatų jau buvo susitikę prezidento patarėjai.

„Prezidentui ypač svarbu, kad naujoji ministerijos vadovybė turėtų itin daug vadovavimo ir pokyčių valdymo patirties, todėl jei kažkuriais aspektais tokios patirties trūksta tam žmogui, kuris užims šios ministerijos vadovo poziciją, svarbu, kokią komandą, kuri padės jam įgyvendinti tuos pokyčius, jis turės. Klausimus apie komandą prezidentas uždavė šiam kandidatui į ministrus. Labai konkretaus atsakymo, deja, prezidentas šį kartą negavo“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Bubnelis.

Labai konkretaus atsakymo, deja, prezidentas šį kartą negavo.

Jis teigė, kad prezidentas teigiamai atsiliepė apie kandidato požiūrį į galimybes susisiekimo sektoriuje išnaudoti naujausias technologijas, taip pat sutapo požiūriai, kad viešasis transportas galėtų būti prieinamas plačiau ir organizuojamas efektyviau.

„Sutapo prezidento ir kandidato į susisiekimo ministrus požiūris, kad transportas turi reikšmingą įtaką šalies ekosistemai ir kandidatas tam skirtų didelį dėmesį“, – sakė A. Bubnelis.

Pasak A. Bubnelio, šalies vadovas susitikime akcentavo, kad jam itin svarbus susisiekimo sektoriaus konkurencingumas ir svarbos nacionaliniam saugumui išlaikymas.

„Pokalbio metu kalbėta apie strateginių susisiekimo infrastruktūros projektų plėtrą, geležinkelius, uostus, oro uostus. Taip pat daug dėmesio skirta transporto indėlio į žaliojo kurso ir žalios Lietuvos politikos įgyvendinimą. Buvo kalbėta apie viešojo transporto Lietuvoje ir jos regionuose stiprinimą“, – sakė prezidento atstovas.

K. Adomaitis: ministerijai trūksta strateginio matymo

Kandidatas į susisiekimo ministrus K. Adomaitis pabrėžė, kad ministerijai labiausiai trūksta strateginės ilgalaikės vizijos.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijoje trūksta strateginės vizijos ir strateginio matymo, kas bus po 10-20 metų. Strategijos ruošimo darbai vėluoja, tai automatiškai trukdo ir investicijas susisiekimo srityje, nes nėra aiškumo, kokie bus prioritetai Lietuvoje.

Kandidatas išskyrė tris prioritetus, kurie, jo nuomone, būtini įgyvendinti.

„Tai yra žaliojo kurso akcentavimas ir Susisiekimo ministerijos matymas transporto taršos valdymo klausimais, transporto elektrifikacijos klausimais ir atsižvelgimas į klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Antra, Susisiekimo ministerijai reikia kokybinio šuolio į tai, kaip mes įgyvendiname projektus, nes darnus judumas, tai, ką mes ruošiame įvairioms savivaldybėms, nėra iki galo įgyvendinamas. Jeigu nutiesiame kažkur asfaltą, pamirštume apie pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto susisiekimą ir čia turėtų įvykti reikšmingas kokybinis šuolis planuojant ir įgyvendinant darnaus judumo projektus.

Trečias dalykas yra skaidrumas, atvirumas ir technologinė lyderystė, kalbant apie tai, kaip Susisiekimo ministerija dėlioja prioritetus, kaip sprendžiame, kad visuomenėje nebūtų susipriešinimo, kur turės būti nukreiptos investicijos. Mano pagrindinis tikslas, kad mes kalbėtume apie kriterijus, kaip atsirenkame kelius, objektus, į kuriuos investuojame, o ne kalbame apie konkrečias vietas, kur gyvena kažkieno uošvė ar politinio turgaus lygmeniu priimame sprendimus“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Kandidatas teigė dėl viceministrų portfelių kalbąs tiek su žmonėmis partijoje, tiek su susisiekimo sektoriaus specialistais.

„Kelis konkrečius kandidatus minėjau (prezidentui – ELTA). Pokalbių vyksta daug, yra iš ko rinktis ir žiūriu labai plačiai į šią situaciją, suprantu, kad reikia užpildyti atskiras sritis kompetentingais specialistais, turinčiais žinių toje srityje. Kalbuosi daug su partijos kolegomis ir su žmonėmis, dirbančiais šiame sektoriuje, kas galėtų ir kokias kompetencijas atneštų. Potenciali komanda yra tikrai labai stipri“, – sakė K. Adomaitis.

„Susisiekimo ministerija atsakinga už didelę dalį taršos, su kuria susiduriama Lietuvoje, su jos suvaldymu ir draugišku aplinkai transporto skatinimu. Tai apskritai, Žaliojo kurso uždaviniai, darnaus judumo planai turėtų būti prioritetai“, – BNS sakė Seimo narys K. Adomaitis.

„Mes turėtume šiek tiek skirtingai žiūrėti į tą lėšų vykdymą, kuris buvo iki šiol, kai svarbu buvo pakeisti trinkeles šaligatvyje. Tas investicijas vykdyti ne taip chaotiškai, pagal aiškius prioritetus ir aiškią urbanistinę viziją“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kokį, palyginti su pirmtakais, formuos ministerijos įvaizdį, K. Adomaitis sakė, kad nori žvelgti į ateitį, todėl sieks priimamų sprendimų kriterijų aiškumo, viešumo, duomenų atvėrimo.

„Nesinori lygiuotis į ankstesnius ministrus, norisi žiūrėti į priekį, Laisvės partijos prioritetų ir programos įgyvendinimą ir tai, manau, bus svarbiausia. Kas dabar kiša koją ministerijos įvaizdžiui, tai manau, toks politinio „turgaus“ įvaizdis, kai yra lyg svarbu, kad kažkam kažkoks keliukas bus sutartas ir neaišku, pagal kokius kriterijus paskirstomas finansavimas“, – sakė parlamentaras.

Pasak pretendento į ministrus, būtina užtikrinti ir strateginių projektų, pavyzdžiui, geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimą.

„Infrastruktūros projektai yra labai svarbūs Lietuvai, jie yra kaip tolesnės ekonominės plėtros Lietuvai garantas, tai iš tiesų reikia užtikrinti visų jų įgyvendinimą – savalaikį, pagal numatytą grafiką. „Rail Baltica“ projekte ypač svarbi yra Vilniaus jungtis ir dirbama ta linkme, bet reikia užtikrinti, kad ji atsirastų kuo greičiau“, – sakė K. Adomaitis.

Jis taip pat pastebėjo, kad ministerijai kuruojant svarbias strategines įmones („Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos oro uostai ir kitas), reikalingas profesionalus jų valdybų darbas bei aiškių tikslų joms kėlimas.

K. Adomaitis penkerius metus buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, devynerius metus dirbo privačiame sektoriuje miestų ekonomistu. Pagrindinis jo išsilavinimas yra ekonomikos ir finansų, taip pat studijavo psichologiją ir politikos mokslus.