Instituto pranešime žiniasklaidai sakoma, kad „savo novatoriškais atradimais, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip iRNR sąveikauja su mūsų imunine sistema, laureatai prisidėjo prie precedento neturinčio vakcinų kūrimo spartos vienos didžiausių šiuolaikinių grėsmių žmonių sveikatai metu“.
Šiemet pagerbdamas šią porą Nobelio komitetas nesilaikė įprastos praktikos premiją skirti už dešimtmečių senumo mokslinius tyrimus.
Apdovanotų mokslininkų darbas nutiesė kelią atsirasti „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinoms nuo COVID-19, kurios buvo patvirtintos nepraėjus nė metams po to, kai 2020-ųjų pradžioje kilo pandemija.
68-erių K. Kariko ir 64-erių D. Weissmanas, ilgamečiai kolegos Pensilvanijos universitete, už savo tyrimus, pradėtus 2005 metais, yra pelnę daugybę apdovanojimų, įskaitant prestižinį Laskerio apdovanojimą, dažnai laikomą Nobelio premijos pranašu, 2021-aisiais.
K. Kariko yra 13-oji moteris, gavusi Nobelio medicinos premiją.
Ji buvo vyresnioji viceprezidentė bendrovėje „BioNTech“, kuri bendradarbiavo su bendrove „Pfizer“ kuriant vieną iš COVID-19 vakcinų.
K. Kariko kartu su 64-erių D. Weissmanu, kuris yra profesorius ir Pensilvanijos RNR inovacijų instituto direktorius, yra pažįstami nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio, rašoma Pensilvanijos universiteto naujienų svetainėje „Penn Today“.
Daug metų galvojome apie viską, ką galėtume padaryti su RNR, o dabar tai jau čia.
Kuo svarbios iRNR vakcinos?
Skirtingai nuo tradicinių vakcinų, kuriose naudojamas susilpnintas virusas arba svarbi viruso baltymo dalis, iRNR vakcinose pateikiamos genetinės molekulės, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus gaminti, ir taip imituojama infekcija, o imuninė sistema treniruojama susidūrimui su tikruoju virusu.
Pirmą kartą ši idėja buvo pademonstruota 1990 metais, tačiau tik XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje D. Weissmanas ir K. Kariko sukūrė metodą, leidžiantį kontroliuoti pavojingą uždegiminę reakciją, kuri pasireiškė gyvūnams, veikiamiems šių molekulių, ir taip atvėrė kelią saugių vakcinų žmonėms kūrimui.
Premijos laureatų iRNR technologija dabar naudojama kitoms ligoms, pavyzdžiui, vėžiui, gripui ir širdies nepakankamumui gydyti.
Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius daktaras Paulas Hunteris (Polas Hanteris) iRNR vakcinas apibūdino kaip mokslo laimėjimą, padėjusį suvaldyti COVID-19 pandemiją, ir teigė, kad jos išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes.
„Jei ne iRNR technologija, [situacija dėl] COVID-19 būtų buvusi daug blogesnė“, – sakė jis.
„Vakcinos apskritai buvo lūžio taškas stabdant COVID-19, o iRNR vakcinos buvo daug geresnės už visas kitas“, – pridūrė P. Hunteris.
„Tikėtina, kad be iRNR vakcinų mes tik dabar išbristume iš COVID-19 gelmių“, – teigė profesorius.
Anot Ekseterio universiteto užkrečiamųjų ligų eksperto daktaro Bharato Pankhanios (Bharato Panchanijos), pagrindinis iRNR technologijos privalumas yra tas, kad vakcinos gali būti gaminamos itin dideliais kiekiais, kadangi pagrindinės jų sudedamosios dalys gaminamos laboratorijose.
Jis mano, kad vakcinose nuo COVID-19 naudojama technologija galėtų būti panaudota tobulinant skiepus nuo kitų ligų, pavyzdžiui, Ebolos, maliarijos ir dengės karštligės. B. Pankhania nurodė, kad iRNR technologija galėtų būti panaudota kuriant vakcinas, skirtas imunitetui nuo tam tikrų vėžinių susirgimų ar autoimuninių ligų, pavyzdžiui, vilkligės.
„Gali būti, kad skiepysime žmones nuo neįprastų vėžio baltymų, ir imuninė sistema, gavusi tikslinę iRNR injekciją, juos užpuls“, – teigė mokslininkas.
„Tai kur kas tikslingesnė technologija, nei iki šiol buvo prieinama, ir galėtų sukelti revoliuciją ne tik kovojant su protrūkiais, bet ir su neužkrečiamomis ligomis“, – pridūrė B. Pankhania.
Nobelio komiteto narė Gunilla Karlsson Hedestam (Gunila Karlson Hedestam) pareiškė, kad ši premija galėtų padėti išsklaidyti skeptikų susirūpinimą dėl to, kaip operatyviai buvo sukurtos vakcinos nuo COVID-19.
G. K. Hedestam teigimu, pirmadienio paskelbimas atkreipė dėmesį į dešimtmečius trunkančius mokslinius tyrimus, kuriais grindžiamas toks darbas.
Vašingtone įsikūrusios teisių gynimo grupės „Public Citizen“ Vaistų prieinamumo programos direktorius Peteris Maybardukas (Peteris Maibardukas) pasveikino iRNR vakcinų pripažinimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad šis apdovanojimas taip pat turėtų kelti didelę gėdą Vakarų šalims.
„Tai technologija, kuri turėjo būti prieinama visai žmonijai, tačiau ji buvo prieinama beveik išimtinai tik turtingiausiose pasaulio šalyse“, – sakė jis, pridurdamas, kad didžioji dalis lėšų, padėjusių sukurti iRNR technologiją, buvo gauta iš JAV viešųjų fondų.
„Ateitis tokia neįtikėtina“
K. Kariko teigė, kad ankstų pirmadienio rytą jos vyras pirmasis atsiliepė į skambutį ir padavė jai telefoną, kad ji galėtų išgirsti žinią apie savo laimėjimą.
„Negalėjau tuo patikėti“, – sakė ji.
„Buvau labai nustebusi. Bet esu labai laiminga“, – pridūrė K. Kariko.
Kalbėdama Švedijos radijui (SR), ji sakė, kad jos velionė motina visada ja tikėjo ir metai iš metų sekė pranešimus apie tai, kam paskiriamos Nobelio premijos, tikėdamasi išgirsti savo dukters vardą.
„Deja, prieš penkerius metus ji mirė sulaukusi 89 metų. Galbūt ji klausosi iš viršaus“, – sakė K. Kariko.
Ji atkreipė dėmesį, kad iRNR vakcinos jau buvo bandomos nuo kitų ligų, pavyzdžiui, Zikos virusinės infekcijos, gripo ir pasiutligės, dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tačiau jai kilus, šiam metodui imta skirti daugiau dėmesio.
„Prieš COVID-19 jau buvo atliekami klinikiniai tyrimai, tačiau žmonės apie tai nežinojo“, – sakė K. Kariko.
Nobelio komiteto generalinis sekretorius Thomas Perlmannas (Tomas Perlmanas) pavadino K. Kariko „nepaprasta ir neįprasta mokslininke“, kuri „atsispyrė bet kokiai pagundai daryti ką nors lengvesnio“.
D. Weissmanas sakė SR, kad šią žinią išgirdo iš K. Kariko, kuri pirmoji sulaukė skambučio.
„Nebuvome tikri, ar kas nors iškrėtė mums pokštą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „tikriausiai eis su šeima ir skaniai pavakarieniaus“, kad tai atšvęstų.
„Ateitis tokia neįtikėtina“, – teigė D. Weissmanas.
„Daug metų galvojome apie viską, ką galėtume padaryti su RNR, o dabar tai jau čia“, – pridūrė jis.
Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų).
Šiemet piniginė premijos dalis išaugo milijonu Švedijos kronų.
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.
Katalin Kariko ir Drew Weissmanas. / Scanpix nuotr.
