„Atsižvelgdamas į šios konstitucijos atlaidumo dvasią, rytoj pasiūlysiu kabinetui pritarti malonės suteikimui“, – sakė P. Sanchezas, sakydamas svarbią kalbą Barselonoje.   

Premjeras sakė, kad jo kairiojo sparno vyriausybė „pasirinko susitaikymą“ ir mano, kad prieštaringai vertinamas sprendimas suteikti malonę katalonų separatistams „atvers jam kelią“.  

Prie Barselonos širdyje esančio prestižinio operos teatro „Liceu“ susirinkę dešimtys protestuotojų, daugelis kurių laikė Katalonijos separatistų vėliavas, P. Sanchezo pareiškimą palydėjo šūksniais „Amnestiją!“  

59 metų mokytojas Manelis Cantero (Manelis Kanteras) sakė, kad separatistai turi būti amnestuoti, nes „nėra už ką atleisti“.

„Mes pasinaudojome pagrindine teise“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pastarosiomis savaitėmis P. Sanchezas siekė telkti paramą malonėms ir įrodinėjo, kad tai labai svarbu norint išeiti iš politinės aklavietės dėl Katalonijos separatistų kampanijos.

Katalonijos klausimas Ispanijos politikoje dominuoja nuo 2017-ųjų, kai šis turtingas šiaurės rytų regionas surengė uždraustą ir policijos smurto temdytą referendumą dėl nepriklausomybės.

Po referendumo buvo paskelbta neilgai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija ir kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais.

„Noras atleisti“

2019 metais Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė 12 Katalonijos politikų ir aktyvistų už jų vaidmenį regionui stengiantis atsikratyti centrinės Madrido valdžios. Devyni iš jų buvo nuteisti kalėti 9–13 metų.

Ta nutartis Katalonijoje išprovokavo kelių dienų trukmės protestus Barselonoje bei kituose miestuose; per demonstracijas neretai kildavo susirėmimų su policija.

Dauguma ispanų (53 proc.) nepritaria malonės suteikimui, nors 68 proc. katalonų palaiko tokį žingsnį, rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta apklausa.

Aukščiausiasis Teismas ir pagrindinės opozicijos partijos irgi pasisakė prieš malonės suteikimą.

Dešimtys tūkstančių žmonių birželio 13 dieną Madrido centre protestavo prieš vyriausybės planus pirma laiko paleisti į laisvę nuteistus separatistų lyderius.

Daugelio konservatorių nuomone, P. Sanchezas daugiausia vedamas noru išlaikyti valdžią savo rankose, kadangi jo mažumos administracija iš dalies kliaujasi katalonų separatistais priimant įstatymus nacionaliniame parlamente.

Tačiau praėjusią savaitę P. Sanchezas netikėtai sulaukė paramos siūlymui suteikti malonę iš Ispanijos pagrindinės verslo lobistinės organizacijos CEOE, nepritariančiai šiaurės rytų regiono nepriklausomybei, taip pat iš Katalonijos Katalikų Bažnyčios.

Ispanų užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja) pirmadienį gynė planus paleisti separatistus ir šią iniciatyvą apibūdino kaip „visuomenės noro atleisti išraišką“.

„Grandines atrakinantis raktas“

Pasak analitikų, P. Sanchezas dabar imasi politinių lošimų dėl malonės, tikėdamasis, kad iki nacionalinių rinkimų, turinčių įvykti iki 2024 metų sausį, pavyks atitaisyti bet kokią žalą jo vyriausybės populiarumui.

„Laikui bėgant malonės atrodys anekdotinės, jei ekonomikai gerai seksis“, – sakė Madride įsikūrusio Karolio III universiteto sociologas Pablo Ferrandizas (Pablas Ferandisas).

Jis priminė, jog Ispanija yra viena „pagrindinių naudos gavėjų“ įgyvendinant Europos Sąjungos 750 mln. eurų vertės atsigavimo po koronaviruso pandemijos planą, kurio lėšos bus pradėtos skirstyti vėliau šiais metais.

Kol kas per anksti prognozuoti, ar malonės suteikimas paskatins dialogą tarp Madrido ir Katalonijos regioninės vyriausybės, kuriai nuo gegužės vadovauja nuosaikus separatistas Pere Aragonesas (Perė Aragonesas).

P. Aragonesas priklauso kairiosios pakraipos partijai ERC, vadovaujamai Oriolio Junqueraso (Oriolio Žunkeraso), atliekančio ilgiausią, 13 metų laisvės atėmimo bausmę dėl savo vaidmens per 2017 metų krizę.

„Malonės suteikimas yra svarbus elementas, grandines atveriantis raktas, nes padėtis Katalonijoje buvo visiškai užblokuota“, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologas Oriolis Bartomeusas.

Tačiau jis perspėjo, kad „kelias nebus lengvas“, nes Katalonijos separatistai reikalauja teisės surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kuriam P. Sanchezo vyriausybė griežtai nepritaria.

Malonės suteikimas „privers separatistus“ nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti nepriklausomybę „palikti praeityje“ ir „pasiūlyti kažką kita“, mano O. Bartomeusas.

Prestižiškiausios Ispanijos futbolo rungtynės turėjo vykti spalio 26 d., tačiau jos buvo atidėtos dėl už nepriklausomybę pasisakančių protestuotojų demonstracijų Katalonijoje.

„Nepaprastos situacijos metu turime elgtis nepaprastai“, – sakoma „Demokratinio cunamio“ pranešime, kuriame protestų šalininkai raginami rinktis šalia stadiono apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku), likus 4 valandoms iki rungtynių pradžios.

Planuojamas protestas tęsia prieš du mėnesius prasidėjusią demonstracijų bangą, kai Ispanijos Aukščiausiasis teismas nusprendė įkalinti devynis katalonų separatistų lyderius už jų vaidmenį organizuojant nepavykusį 2017 m. nepriklausomybės referendumą.

Kol kas neaišku, kas vadovauja šiai protestuotojų grupei, kuri pasirodė tik šių metų rugsėjį, ir per Aukščiausiojo teismo sprendimo paskelbimo dieną sugebėjo sukviesti 10 tūkst. demonstrantų į Barselonos oro uostą. Dėl šio protesto sutriko lėktuvų eismas ir buvo atšaukta daugiau nei 100 skrydžių.

Praeitą mėnesį aktyvistai taip pat surengė dviejų dienų protestą ir užblokavo svarbų greitkelį, jungiantį Ispaniją ir Prancūziją.

Protestuotojai greitkelyje AP-7 pradėjo rinktis antradienį vakare, o iki trečiadienio ryto pastatė kelias dideles barikadas iš medžių šakų ir metalinių kelio tvorelių.

Po kelių valandų į įvykio vietą atvyko policijos mikroautobusai. Artinantis riaušėms pasirengusių policininkų gretoms protestuotojai atsitraukė, padegdami kai kurias barikadas.

Regiono civilinės saugos departamentas paskelbė, kad gelbėjimo tarnybos dalijo vandenį, maistą ir antklodes nakčiai įstrigusiems vairuotojams ir keleiviams. 84 žmonės autobusu buvo nuvežti į sporto centrą netoliese, kad galėtų kelias valandas pailsėti.

Protestuotojus papiktino neseniai teismo paskirtos ilgos įkalinimo bausmės devyniems Katalonijos nepriklausomybę remiantiems politikams ir aktyvistams.

Antradienį prancūzų policija sulaikė aštuoniolika katalonų protestuotojų, kurie kelias valandas blokavo svarbią sienos tarp Prancūzijos ir Ispanijos perėją.

Protestai organizuojami po sekmadienį įvykusių Ispanijos nacionalinių rinkimų.

Be kitų kelių, demonstrantai blokavo automagistralę AP7 La Chonkeroje, netoli Cheronos miesto Ispanijos rytuose.

Ši akcija buvo surengta kitą dieną po visuotinių rinkimų, per kuriuos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistai išliko stipriausia grupė parlamente, bet jų pozicijos susilpnėjo. Tuo metu į trečią vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, griežtai pasisakanti prieš separatizmą.

Automagistralę netoli sienos su Prancūzija blokavo dešimtys automobilių, o apie 300 žmonių ėmėsi statyti barikadą, pranešė ten esantis naujienų agentūros AFP fotografas.

Dalis demonstrantų stato sceną ir garsiakalbius, atvežtus į protesto vietą furgonais.

Katalonijos regiono kelių departamentas patvirtino, kad Chonkeroje blokuojamas abiejų krypčių eismas automagistrale AP7.

Šį protestą organizuoja nauja mįslinga grupė „Demokratijos cunamis“. Praeitą mėnesį ji pasiuntė tūkstančius žmonių blokuoti Barselonos oro uosto; tąsyk kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų.

„Ši mobilizacija yra šauksmas tarptautinei bendruomenei, kad ji priverstų Ispanijos valstybę suprasti, jog vienintelis įmanomas kelias – atsisėsti ir kalbėtis“, – sakoma šios grupės pranešime jos sekėjams, išplatintame per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Radikali separatistų grupė CDR taip pat paragino savo šalininkus vykti į La Chonkerą blokuoti magistralės.

Kataloniją jau kelias savaites krečia dideli ir kai kada smurtiniai regiono nepriklausomybės protestai, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui paskelbus iki 13 metų įkalinimo bausmes devyniems katalonų politikams ir aktyvistams už jų vaidmenį nesėkmingai mėginant 2017 metais paskelbti suverenitetą.

Demonstrantai dažnai ragindavo nutraukti susisiekimą tarp Ispanijos ir Prancūzijos keliais ir geležinkeliais. Daug parduotuvių Barselonoje per demonstracijas taip pat užsidarė, tad vis labiau nerimaujama dėl neramumų poveikio verslui Ispanijos antrajame pagal dydį mieste.

Miesto centrui virtus chaotišku mūšio lauku, kaukėti jaunuoliai statė barikadas ir uždegė dešimtis laužų šiukšlių konteineriuose.

Regiono policija pranešė, kad protestuotojai rengia „smurtinius aktus ir rimtus incidentus“.

Nuo pirmadienio, kai Ispanijos Aukščiausiajam Teismui įkalinus devynis separatistų lyderius kilo katalonų protestai, buvo sužeista maždaug 400 žmonių, kurių maždaug pusė yra policininkai. 60 šių žmonių buvo sužeisti penktadienį Barselonoje.

Anksčiau penktadienį mitinge Barselonoje dalyvavo maždaug 500 tūkst. žmonių – tai buvo didžiausias susibūrimas po pirmadienio nuosprendžių separatistų lyderiams dėl jų vaidmens regionui prieš dvejus metus nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos.

Separatistai penktadienį taip pat buvo paskelbę mieste visuotinį streiką.

Dauguma protestuotojų atrodė taikūs, bet jaunuolių būriai ėmė siautėti prie policijos būstinės, kur sukėlė didžiulį gaisrą. Kiti gaisrai degė netoli Katalonijos aikštės.

Gatvėmis važinėjo dešimtys policijos automobilių su įjungtomis sirenomis, policija per socialinį tinklą „Twitter“ išplatinta angliška žinute perspėjo žmones nesiartinti prie miesto centro.

Vėliau padėtis atrodė ramesnė, sakė policijos atstovas.

Anksčiau penktadienį tūkstančiai „žygeivių už laisvę“, kurie trečiadienį iškeliavo iš penkių regiono miestų, atėjo į Barseloną.

Mitingas vyko tuo pat metu kaip ir visuotinis streikas, dėl kurio buvo atšaukti 57 skrydžiai, uždaryta daug parduotuvių, įmonių ir keli populiariausi turistų traukos objektai. Maždaug penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriančiame regione taip pat buvo beveik paralyžiuota viešojo transporto sistema.

Be to, aktyvistai užblokavo Katalonijos pagrindinį tarptautinį greitkelį, jungiantį Ispaniją su Prancūzija.

„Reakcija į neteisybę“

„Demonstracijoms paralyžiavus šį didelį miestą, naudojamės Barselona lyg mikrofonu“, – sakė 23 metų inžinerijos studentas Ramonas Pararada.

„Visa tai yra reakcija į neteisybę“, – pridūrė jis.

Į pensiją išėjęs teisininkas Jaume Enrichas (Žaumė Enrikas) sutiko su tuo ir sakė, kad teismo verdiktas buvo „paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę“.

„Madridas laiko Ispanijos vienybę svarbiausia už viską, įskaitant pagrindines teises“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP, prisisegęs ženklelį su užrašu „Nepasiduokime“.

Netoliese plaikstėsi transparantas su šūkiu „Paukščių tiek daug, kad jiems neužteks narvų“.

Pasak Barselonos miesto tarybos, per pirmąsias tris susirėmimų dienas padaryta žala siekia 1,57 mln. eurų: siautėjusios minios apgadino nemažai šviesoforų, gatvių ženklų, medžių, sutrikdė dalijimosi dviračiais sistemą.

Nuo pirmadienį buvo sulaikyta apie 128 žmonių.

Barselonoje, viename labiausiai turistų lankomų Ispanijos miestų, esanti garsioji Šv. Šeimynos bazilika buvo uždaryta, o operos teatras „Liceu“ atšaukė penktadienio vakaro spektaklį.

Regione tvyrant chaosui, futbolo klubams „Barcelona“ ir Madrido „Real“ teko atšaukti rungtynes, turėjusias įvykti spalio 26 dieną stadione „Camp Nou“. Pranešama, kad abu klubai atmetė siūlymą surengti varžybas Madride.

Teisėjas nurodė suimti buvusią Katalonijos parlamento pirmininkę Carme Forcadell (Karmę Forkadel), J. Turullą ir dar tris buvusius regiono ministrus.

Šeštadienį J. Turullas turėjo dalyvauti debatuose prieš parlamento balsavimą dėl Katalonijos prezidento.

Teisėjas nusprendė, kad tie penki asmenys gali pabėgti iš šalies, po to, kai vengdama kaltinimų ir arešto į užsienį pabėgo dar viena įtakinga separatistų stovyklos figūra – Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) pirmininko pavaduotoja Marta Rovira.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas anksčiau penktadienį paskelbė, kad dėl „maišto“ baudžiamąja tvarka persekios 13 katalonų separatistų, tarp jų nušalintą regiono vadovą Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudždemoną).

Penkių separatistų sulaikymas gali vėl pakurstyti įtampą Katalonijoje; nepriklausomybės idėją palaikantys judėjimai jau pakvietė savo šalininkus į penktadienio rengiamą protestą.

Separatistų partijos laimėjo pernai gruodį vykusius pirmalaikius rinkimus, kuriuos Madridas paskyrė po to, kai regionas pamėgino atsiskirti. Jos išsaugojo absoliučią daugumą parlamente, tačiau negali suformuoti vyriausybės, nes nesiseka išrinkti naujo regiono lyderio.

Dėl šios priežasties Katalonija vis dar yra tiesiogiai valdoma iš Madrido. Tiesioginis valdymas buvo įvestas spalio 27 dieną, kai Katalonijos įstatymų leidėjai paskelbė nepriklausomybę.

Dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, taip pat siūloma Belgijoje įsteigti paralelią vyriausybę, kuriai vadovautų šiuo metu Briuselyje esantis nuverstas regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesą Puidždemoną).

Į Belgiją jis išvyko po to, kai Katalonijos parlamentas spalio 27-ąją, po centrinės valdžios uždrausto referendumo dėl atsiskyrimo, vienašališkai paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Pagrindinių separatistinių pažiūrų Katalonijos partijų – C. Puigdemont'o „Junts per Catalunya“ („Kartu už Kataloniją“) ir kairuoliška ERC – susitarimą dar turės patvirtinti nedidelė kraštutinių kairiųjų partija CUP.

Be to, raginama sukurti kolektyvinį procesą, kad būtų nuspręsta, kaip turėtų atrodyti nepriklausoma Katalonija, o vėliau tai esą taptų „būsimos Katalonijos Respublikos konstitucijos“ pagrindu.

Tas procesas esą baigtųsi referendumu, per kurį katalonai galėtų balsuoti dėl kiekvieno siūlomos konstitucijos straipsnio.

Vis dėlto Madridas šį balsavimą veikiausiai paskelbtų neteisėtu, kaip nutiko ir per spalio 1-osios referendumą, kurį sukrėtė ir policijos smurtas.

Separatistai norėtų Belgijoje įkurti „laisvą erdvę tremtyje“, instituciją, kuriai vadovautų C. Puigdemont'as. Šios įstaigos tikslas būtų „skatinti Katalonijos nepriklausomybės klausimo internacionalizaciją“ ir „žengti link Katalonijos Respublikos įkūrimo“ bendradarbiaujant su Katalonijos regionine vyriausybe Barselonoje.

Separatistų partijos gruodžio mėnesį laimėjo 70 iš 135 vietų Katalonijos parlamente, bet joms iki šiol nepavyko suformuoti vyriausybės.

Pirmalaikius rinkimus praėjusį mėnesį sušaukė Ispanijos centrinė vyriausybė, kuri po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo įvedė regione tiesioginį valdymą.

Kovo 12-ąją Katalonijos parlamentas rinksis paskirti naujo regiono prezidento, tačiau dar nežinoma, kaip šis posėdis baigsis, nes vienintelis kandidatas į regiono vadovus, Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas), jau kelis mėnesius yra kalėjime. Kad prisiektų parlamente, jam reikėtų gauti leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, o tai yra menkai tikėtina.

Dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio Ispaniją pernai sukaustė politinė krizė.

Madrido įvestas tiesioginis valdymas tęsis, kol Katalonijoje bus išrinktas naujas prezidentas. Centrinė valdžia žada priešintis šio turtingo regiono bandymams atsiskirti nuo Ispanijos.