Tik niekas pasaulyje nesuprato, kas yra tie fašistai Ukrainoje. Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų melagis Sieras Lavrovas nurodė: tai, kad Ukrainos prezidentas yra žydas, dar nereiškia, kad nėra nacis, nes, pasak, Rusijos diplomatijos šefo, didžiausi fašistai buvo žydai.

Paskui matėme, kad "fašistų irštvos" slepiasi Ukrainos miestų daugiabučiuose, teatruose, senelių prieglaudose, mokyklose, darželiuose, vaikų namuose ar tiesiog gimdymo skyriuose.

Tiesa, anksčiau, kai rusai subombarduodavo tokį "nacių lizdą", iškart apkaltindavo ukrainiečius. Esą ukrainiečiai padarė provokaciją norėdami apjuodinti šlovingas rusų armijos gretas arba oro gynyba pataikė į labai "tikslią" rusų raketą (100 metrų šen – 100 ten), kuri Velykų išvakarėse Odesoje pražudė 8 žmones, tarp jų 3 mėnesių kūdikį.

Dabar Rusijos diktatorius jau nebesidangsto "lavrovščina", o pripažįsta, kad dronais ir raketų likučiais, prasidedant šildymo sezonui, denacifikuoja ir demilitarizuoja Ukrainoje elektrines, katilines, tai yra ir šviesą, ir šilumą, o pakeliui – nėščias moteris.

Po 8 karo mėnesių paaiškėja, kad denacifikuoti, demilitarizuoti rusiškai reiškia sunaikinti Ukrainą kaip valstybę, o ukrainiečius – kaip tautą. Taigi iš tikrųjų Rusijos diktatorius Ukrainoje vykdo genocidą ir to jau nebeslepia.

Jau laikas ne tik įkurti tarptautinį tribunolą, bet ir paskelbti milijardo eurų vertės apdovanojimą už genocido vykdytojo – Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino – pristatymą į areštinę. Už tokią sumą Rusijos diktatorių susems net pats Ramzanas Kadyrovas su savo smogikais.

Energetikos ministerija dar praėjusiais metais ėmė raginti Lietuvoje veikiančius šilumos gamintojus naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Šį kurą, vadinamąją SM3 tipo biokuro žaliavą, daugiausiai sudaro medžių šakos, žievė, spygliai, lapai ar kita menkavertė mediena.

Praėjusiais metais „Idex Baltic“ šilumos gamybai panaudojo 995,6 gigavatvalandžių, arba daugiau nei 350 tūkst. tonų biokuro.

„Iki šiol miško kirtimo liekanos mūsų šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje siekdavo iki 40 proc. Praėjusiais metais šias apimtis padidinome iki beveik 70 proc., tad šiuo metu kirtimo liekanos yra pagrindinis kuras šilumai gaminti“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Idex Baltic“ generalinė direktorė Aušra Ignotaitė.

Praėjusiais metais šias apimtis padidinome iki beveik 70 proc., tad šiuo metu kirtimo liekanos yra pagrindinis kuras šilumai gaminti.

Anot jos, didesnis miško kirtimo liekanų naudojimas atspindi ir Europos Sąjungoje keliamą tikslą, kad bendrijos šalyse būtų naudojama daugiau darnumo reikalavimus atitinkančio biokuro.

Kuras – su trūkumais

„Idex Baltic“ vadovė teigia, kad miško kirtimo liekanų Lietuvoje pakanka, tačiau šalyje šio kuro naudojama dar palyginti mažai. Ši rūšis biokuro taip pat turi trūkumų – jį deginant susidaro daugiau pelenų, o jo naudojimas atsiliepia įrenginių stabilumui bei veiklai, reikia dažniau valyti katilus.

„Tam, kad kirtimo liekanos visoje Lietuvoje būtų naudojamos plačiau ir taptų ateities kuru, būtinas didesnis dėmesys jo kokybei ir surinkimo technologijoms. Šiuo metu urėdijos nėra motyvuotos jį gaminti kokybiškai, o šilumos gamintojai negauna paskatų naudoti daugiau šio kuro“, – teigia A. Ignotaitė.

SM3 yra pigiausios rūšies biokuras, tad jo naudojimas šilumos gamybai gali prisidėti ir prie mažesnių šilumos kainų vartotojams. Bet, anot „Idex Baltic“ vadovės, tai labiau ateities klausimas, kadangi šiuo metu smarkiai išbrangus visoms šilumos gamybai naudojamų rūšių kurui, o Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nespėjant reaguoti į pasikeitusią situaciją, nemaža dalis šilumos gamintojų patyrė finansinių iššūkių.

„VERT taikomas reguliavimas šiuo metu neatspindi išaugusios biokuro kainos. Žiemos mėnesiais susidūrėme su situacija, kai perkamo biokuro kaina buvo praktiškai lygi VERT nustatytai maksimaliai galimai šilumos pardavimo kainai. Šilumos gamintojai buvo priversti dirbti nuostolingai ar net svarstyti pasitraukimo iš rinkos galimybes“, – teigia A. Ignotaitė.

Vartotojams sutaupė 4 mln. eurų

Lietuvos centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys per metus siekia iki 8 teravatvalandžių (TWh). Praėjusiais metais pardavusi 1 TWh šilumos energijos „Idex Baltic“ užtikrino 12,5 proc. Lietuvos centralizuoto šildymo poreikio.

Nepaisant žiemos mėnesiais kilusių iššūkių, „Idex Baltic“ skaičiuoja, kad jos veikla ir konkurencingos kainos praėjusiais metais Vilniaus ir Kauno gyventojams leido mažiau mokėti už šilumą ir sutaupyti beveik 4 mln. eurų.

Prancūzijos kapitalo atsinaujinančios energetikos bendrovė „Idex Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos iš biokuro gamintoja Lietuvoje. Kompanija valdo tris biokuro katilines Vilniuje ir dvi biokuro katilines bei vieną kogeneracinę elektrinę Kaune. Investicijos į šiuos objektus Lietuvoje siekia 100 mln. eurų.

90 proc. „Idex Baltic“ akcijų priklauso Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupei „Idex“, likusios – lietuviško kapitalo kompanijai „GECO Investicijos“.

UAB Komunalinių paslaugų centras planuoja Babtų katilinėje pakeisti kuro padavimo transporterius, susidėvėjusį katilo kompresorių, cirkuliacinį siurblį, kuro sandėlio grindų stūmimo cilindrus, rekonstruoti katilinės vandens minkštinimo stotelę, atlikti kitus darbus.

Vandžiogalos katilinėje planuojama įrengti ventiliacijos sistemą, Karmėlavos katilinėje – pakeisti katilinės vandens minkštinimo stotelės valdymo bloką, atlikti kuro bunkerio stumdomų grindų rekonstrukciją.

Atnaujinus katilinių įrenginius ar įrangą, katilų naudingo veikimo koeficientą bus galima pagerinti 1,5–2 proc.

Iš viso aplinkosauginės akcijos „Kaminukas“ metu aštuoniuose šalies regionuose atliktas 1371 patikrinimas.

Pažeidėjams skirta per pusantro tūkstančio eurų baudų.

Daugiausiai – 29 pažeidimai – nustatyti Šiaulių regione, čia skirta ir didžioji baudų dalis. Antroje vietoje – Kauno regionas, jame nustatyta 11 pažeidimų, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Šiais metais „Kaminukas“ prasidėjo sausio pirmoje pusėje ir vyko iki vasario pabaigos.

„Pagrindinė akcijos metu vykdoma priemonė – patikrinimai pramoniniuose bei gyvenamuosiuose rajonuose, jų metu tikrinta, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 metų vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5–5,1 laipsnio, žiemos taps šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai, teigia ministerija.

Termometro stulpeliui nukritus žemiau 10 laipsnių šalčio padalos ir jau įsibėgėjus šildymo sezonui, visoje Lietuvoje ne pirmus metus startuoja akcija „Kaminukas“. Jos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas.  Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos.

Akciją šią savaitę pradeda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD). Kiti regionų departamentai prie akcijos prisijungs netrukus. Akcija truks iki kovo 20 dienos.

„Akcijos tikslas nėra vien išaiškinti daromus pažeidimus. Skatiname, kad tikrinimus atliekantys pareigūnai įmonių atstovams patartų, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, kokie reikalingi dokumentai. Vykdant tokias akcijas siekiama, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras, o atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir rūšiuojamos“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Šiandien, gruodžio 6 d. rytą oro užterštumo lygis aukštas ir labai aukštas buvo užfiksuotas didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – taip pat Kėdainiuose ir Jonavoje. Didelė tikimybė, kad šiandien ir rytoj, t.y. sausio 6 – 7 d., daugelyje šalies miestų bus viršyta paros ribinė vertė.

Aplinkosaugininkai primena, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).

Siekdami užkirsti kelią pažeidimams, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Baudos dydis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pažeidėjo statuso gali siekti nuo 28 iki 868 eurų. Esant įtarimams, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, kviečiame kreiptis į Aplinkos ministerijos Regioninį aplinkos apsaugos departamentus arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Iki 5 megavatų galios pramoninę šildymo įrangą ir buitinius katilus gaminanti Lietuvos įmonė "Kalvis" šiuo metu stiprina pozicijas Lenkijoje, aktyviai dirba ir Ukrainoje.

Pasak "Verslo žinių", "Kalvis" Ukrainoje turi bendrą su ukrainiečiais katilų gamybos įmonę, vos spėjančią vykdyti užsakymus, - dėl dujų trūkumo Ukrainos pramonė skuba diegti biokuro sprendimus, jos rinka domina ir kitus biokuro technologijų gamintojus.

Pramonines ir konteinerines katilines, galingesnius katilus parduodantis Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, "Kalvis" eksportuoja apie 70 proc. šildymo įrangos, daugiausia pramonei skirtų įrenginių. Įmonės eksporto apimtis 2014 metais sieks apie 20 mln. litų (5,79 mln. eurų), iš jų apie 12 mln. litų (3,474 mln. eurų) sudarys šildymo įrangos pardavimai. Iš viso šiemet "Kalvis" planuoja pasiekti 37-38 mln. litų (apie 11 mln. eurų) apyvartą, maždaug 2 mln. litų didesnę nei 2013 metais.

Aplinkosaugininkams jau daugiau kaip du mėnesius vykdant akciją "Kaminukas" į jų akiratį pateko dešimtys pažeidėjų.

Atlikta 244 reidai, pažeidėjams skirta per 9,6 tūkst. litų baudų, pranešė Aplinkos ministerija.

Akcijos metu tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Tokie patikrinimai vyks bent iki kovo.

Reidų metu patikrinti 833 objektai, nustatyti 108 pažeidimai. Iš jų 84 atvejais nustatyti oro taršos deginant atliekas pažeidimai, 22 atvejais nesilaikyta atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatyti du kiti pažeidimai.

Pažeidėjams skirta per 9,6 tūkst. litų piniginių baudų, pateikti 8 privalomieji nurodymai.

Aplinkos ministerija primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia krosnyse deginti atliekas.

Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams nuo 200 iki 400 litų.