„Visi rodikliai po truputį gerėja, tai labai natūralu, kad galime aptarti ir srautų valdymo temas mokyklose. Pavyzdžiui, galbūt apsvarstyti, kad kaukių reikėtų pertraukų metu, didesnių susibūrimų metu, bet galbūt pačioje pamokoje galbūt ne“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

„Apie tai šiuo metu kalbama, galutiniai sprendimai – kitą savaitę“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar nesvarstoma iš viso atsisakyti kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, jis teigė, kad sprendimų dar teks palaukti.

„Nuoseklumas toks: šią savaitę tariamės dėl švietimo, ugdymo srities, kitą savaitę – sprendimai. Kitą savaitę sėdam prie stalo dar su gydymo įstaigomis ir renginių organizatoriais ir tada žiūrėsim, kokie gali būti dar tolimesni sprendimai“, – kalbėjo A. Dulkys.

LNK reportažas:

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, pernai gruodžio mokyklose įvestos privalomos medicininės kaukės pradinių klasių moksleiviams.

„Vaikai iš to problemos tikrai nedaro. Galbūt kai kuriems tėvams tas ir nepatinka. Mes labai griežtos tvarkos ir nesilaikome – vaikai žino, kad bendrose erdvėse nuo pirmos iki aštuntos klasės privalo dėvėti kaukes. Klasėje mokytojos puikiai pažįsta tiek vaikų tėvus, tiek pačius vaikus. Kas turi kažkokių problemų, kvėpavimo ar kitokių ligų, tiems leidžiama būti ir be kaukių. Kiekviena klasė sprendžia, ar dėvėti kaukes, kiek laiko dėvėti. Ne visiems vaikams lengva visą pamoką išbūti kaukių dėvėjimo prasme. O bendroje erdvėje – visi, visi, visi“, – sakė G. A. Petronis.

Jis neslėpė, kad dėl naujos tvarkos iš mokinių tėvų sulaukė piktų laiškų ir skambučių.

„Buvo visko. Buvo ir labai piktų elektroninių laiškų, buvo piktų telefoninių skambučių. Teko bendrauti su kiekvienu skambinančiu, rašančiu vos ne individuliai, kodėl reikia testuotis, kodėl reikia izoliuotis. Bet šiaip stebiuosi, kad dauguma bendruomenės narių puikiausiai suvokia situaciją. Nors vaikų sergamumas prieš rudens atostogas buvo 70, dabar liko trys sergantys vaikai. Gali būti, kad persirgome, ir liga pati atsitraukė. Aišku, kažkaip keistai: kai reikėjo, kaukes dėvėjo dalis mokinių, o dabar sveika mokykla ir visi su kaukėmis. Bet gal gerai – apsisaugosime nuo ateinančių blogų dalykų“, – teigė G. A. Petronis.

Esą nors valstybė iš pradžių žadėjo mokyklas aprūpinti vienkartinėmis kaukėmis, tačiau pažadas liko neištesėtas.

Buvo visko. Buvo ir labai piktų elektroninių laiškų, buvo piktų telefoninių skambučių.

„Prašome tėvų. Tėvai tą supranta. Pradinukų kaukės yra truputį kitokios, negu suaugusio žmogaus. Tai būtų dideli pinigai. Vienoje mokykloje yra 500 pradinukų ir du kartus per dieną reikėtų keistis kaukes. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas į mokyklą turi atsinešti dvi kaukes. Kaukės kaina, mačiau, yra 90 centų. Vadinasi, dienai vienai mokyklai – 1000 eurų. O kiek mokyklų per Lietuvą, kiek per Vilnių? Pasakiškos sumos. Kiek girdėjau, ir kaukių jau pradėjo trūkti pradinukams. Didžiulis ažiotažas, visi žino, kad tai privaloma, ir staiga burbulas sprogo“, – komentavo direktorius.

Jis pirmąsias dienas su privalomomis kaukėmis mokyklose vertino teigiamai.

„Visai nieko. Jau prieš keletą savaičių klausiau trečiokų – žiūriu, dalis su kaukėmis atėjo. Sakė, jiems šilčiau kvėpuoti. Kai kurie tėvai iš vaikų reikalavo – neprivalomai jie nešiojo kaukes ir buvo visos pamokos metu. O dabar prisijungė ir kita dalis. Kol kas bent jau blogų žinių iš tėvų ar vaikų pusės negirdėjau“, – šnekėjo G. A. Petronis.

„Kiekvieną pertrauką koridoriuje randame po vieną, po kelias kaukes. Šiaip kiekviena klasė turi tam tikrą vietą, kur tas kaukes gali išmesti, taip pat kiekvienuose koridoriuose yra tam tikros vietos, kur galima išmesti panaudotą kaukę“, – pasakojo direktorius.

Progimnazijoje dirbanti mokytoja sakė, kad privalomos kaukės iš tiesų trukdo mokymosi procesui.

„Be veidų, be šypsenų, be atvirų kalbų. Trukdo mus kalbėti. Čia yra pirmokai. Suprasti, ką kiti kalba, šiandien darosi sunkiau. Prašome kartoti. Kaukės mums trukdo. Trukdo pirmiausia mokymosi procesui, nes mes, mokytojai, nesuprantame, ką jie kalba, bent jau pirmokai. Man yra sunku“, – tikino ji.

Kaukėmis rūpinsis tėvai

Kol kas vaikai klasėse sėdi be kaukių, tačiau jau nuo gruodžio 1 d. medicinines kaukes pamokose privalės dėvėti ne tik penktų ir vyresnių klasių mokiniai, bet ir pradinukai. Vyriausybės posėdyje valdžia tikino, kad tokia tvarka įsigalioja ne iš karto, mat norima užsakyti mažesnių, patogesnių ir vaikams pritaikytų kaukių, kad jos būtų dėvimos teisingai ir duotų naudos.

„Atitinkamomis priemonėmis rūpinasi Sveikatos apsaugo ministerija. Atitinkamai ir savivalda turi savo atsakomybes. Yra sutarta, kad tuo pasirūpins savivaldybės“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Tačiau pasirodo, kad yra ne visai taip. Mokyklos jau išplatino pranešimus pradinukų tėvams su prašymais kaukėmis pasirūpinti patiems, sakė apie jokius savivaldybių kaukių pirkimus negirdėjusios.

„Visumoje mes prašome tėvelių aprūpinti kaukėmis“, – teigė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Savivaldybė tikino, kad mažesnių kaukių vaikams nupirko, bet pasirūpins tik jų rezervu mokyklose.

Visumoje mes prašome tėvelių aprūpinti kaukėmis.

Vilniuje mokosi 25 tūkst. pradinukų valstybinėse mokyklose, dar 4 tūkst. – privačiose. Savivaldybė, prieš įsigaliojant naujai tvarkai, kaukių nupirko už 10 tūkst. eurų. Pinigus savivaldybei vėliau grąžins valstybė.

Nerimauja ne tik dėl kaukių pirkimo

Tiesa, tėvams kaukių pirkimas – ne didžiausias galvos skausmas. Daugelis nerimauja, kaip tokio amžiaus vaikams apie pusdienį pavyks iš viso išsėdėti su kauke.

„Nėra labai lengva užduotis. Net ir dabar, net ir vyresnėse klasėse tikrai atsitinka dažnų atvejų, kai vaikai užmiršta ar jiems tiesiog sunku kvėpuoti ir nusiima. Tai yra papildoma prievolė, tačiau visi stengiamės, visi priimame šią naują realybę“, – šnekėjo J. Nemanienė.

Nepaisant to, kad ne visi tėvai geranoriškai priima naujus reikalavimus, epidemiologai sako, kad kaukės padės suvaldyti situaciją mokyklose, kuriose šiuo metu didžiausia rizika virusui plisti.

Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad situacija šiuo metu stabili, tačiau neatmetė, kad jai pablogėjus būtų svarstoma apie daugiau papildomų saugumo priemonių.

„Su švietimo dalyviais vyksta aktyvus dialogas ir sekimas, kaip juda ta situacija. Tikrai nereikia įvedinėti priemonių, jei tendencijos yra geros. Jei tendencijos keisis, tada svarstysime, ką papildomo galime padaryti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Daugiausia protrūkių mokyklose užfiksuojama didžiausiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.