-
Ar spės teisėsaugininkai įteikti kauniečiams jų laukiamą Kalėdų dovaną? 13
Įtariami nauju nusikaltimu
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šešiems už grotų laikomiems suimtiesiems jau pareikštas galutinis įtarimas, o šio ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su trimis tebeieškomais jų bendrininkais, tarp kurių yra ir galimas išpuolio organizatorius, išskirta į atskirą bylą.
Visiems šešiems suimtiems liko įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apimantis ir trims iš keturių nukentėjusiųjų, kaip konstatavo teismo medicinos ekspertai, padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.
Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.
Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)
Tačiau iš karto po įvykio visiems suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.
Išpuolio taikinys – aiškus
Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir du tebeieškomi įtariamieji, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Trečias besislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui, kuris, portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienintelis iš nukentėjusiųjų buvo pas juos nuvykęs, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Be konstatuotų muštynių žaizdų kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimų bei nubrozdinimų ir kitose kūno vietose buvo sulaužytas ir kairės rankos pirštas.
Tačiau, portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, kaip ir kiti trys nukentėjusieji, R. Sadauskas teigia niekam pretenzijų neturintis.
Istorija kartojasi?
Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios kartu nukentėjusiaisiais, siejamais su Kauno nusikalstamu pasauliu, asmenybę.
Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.
Minėtos moters, kuri panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės. Pasitikslinti, ar tai – tas pats asmuo, nepavyko.
Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.
Namų darbus atliko ne visi?
Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.
Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.
Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas namas pakaunėje esančiuose Vijūkuose. Neatmetama, kad tai yra nukentėjusiųjų kerštas, nes šis namas – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.
„Kauno dienos“ šaltinių, Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.
Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras teigė negalintis atsakyti.
-
Išpuolio Laisvės alėjoje byla artėja prie finišo: prašoma pratęsti įtariamųjų suėmimą 14
Į Kauno apylinkės teismą kreiptasi dėl Vitalijaus Zakrževskio ir Edgaro Rezajevo, kuriuos šis teismas rugpjūčio 31-ąją buvo leidęs suimti dviem mėnesiams, bei Karolio Kavaliausko, kuris rugpjūčio 27-ąją buvo suimtas trims mėnesiams, tačiau Kauno apygardos teismas šį terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių, suėmimų pratęsimų.
Prašant Kauno apylinkės teismo pratęsti šių asmenų suėmimą buvo nurodyti tie patys pagrindai, pagal kuriuos juos jau leista suimti, – kad gali pasislėpti bei trukdyti tyrimui.
Dėl K. Kavaliausko sprendimas paskelbtas jau šiandien ryte. Jo suėmimas pratęstas vienam mėnesiui.
E. Rezajevo suėmimas šiandien po pietų pratęstas dar dviem mėnesiams.
Posėdis dėl prašymo pratęsti V. Zakrževskio suėmimo terminą planuojamas rytoj po pietų.
Su šiuo ikiteisminiu tyrimu susiję teisėsaugininkai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad V. Zakrževskis per šį išpuolį nukentėjo ir pats. Pirminiais duomenimis, jam buvo sužalota gerklė. Kuo, teisėsaugininkams nežinoma.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Kol kas šioje byloje dar nėra nė vieno nukentėjusiojo, galėjusio per šį išpuolį patirti fizinę, turtinę ar moralinę žalą. Pirmiausiai, niekas iš galinčiųjų jais būti tokio noro nepareiškė, o specialistų išvadų dėl patirtų sužalojimų dar nėra. Panašu, kad jos bus daromos tik iš medicinos dokumentų.
Panašu, kad bus kreiptasi į teismą ir dėl likusių keturių suimtųjų, kuriuos buvo leista laikyti už grotų tris mėnesius, suėmimo pratęsimo.
O dar trys įtariamieji, siejami su šiuo išpuoliu, tarp jų – ir galimas organizatorius, iki šiol nerasti. Tačiau į klausimą, ar paskelbta jų paieška, teisėsaugininkai neatsako.
Tuo tarpu informacija dėl rugsėjo 24-osios vidurnakčio gaisro Kauno rajone – Vijūkuose, kuris gali būti kerštas už išpuolį Laisvės alėjoje ir buvo sukeltas už mėnesio po jo, informacija iš viso neteikiama. Neatsakyta net į klausimus, ar neperkvalifikuotas po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pavyzdžiui, į pasikėsinimą nužudyti, ir, ar niekam dėl to dar nėra pareikštas įtarimas.
Kaip jau rašyta, vaizdo kameros įamžino du padegėjus, o gaisrų tyrėjai patvirtino, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.
Visiška tyla, siejama su šiuo ikiteisminiu tyrimu, motyvuojama siekiu jam nepakenkti.
Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Tačiau atsakyta į klausimą, ar po išpuolio Laisvės alėjoje neatnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-ųjų rugpjūtį Kaune, Nuokalnės gatvėje, apšaudyto automobilio „BMW X5“, kuomet nesunkiai į koją buvo sužalota mažametė šio automobilio vairuotojo dukra.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šios mergaitės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimo, nes tokių planų nukentėjusiosios šeima neatsisako.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Minėtas ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Šiandien atsakyta, kad jis dar nėra atnaujintas. Ir leista suprasti, kad taip yra todėl, kad tai, kas pasakojama žiniasklaidai, teisėsaugininkams dėl nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių, draudžiančių bendrauti su pareigūnais, yra nutylima.
-
Kruvinas išpuolis Laisvės alėjoje jau turi tęsinį? 48
Užgesino po kelių valandų
Kauną sudrebinusios muštynės pačiame Kauno centre įvyko rugpjūčio 25-osios popietę. Lygiai po mėnesio, rugsėjo 24-osios vidurnaktį, Kauno rajone, Vijūkuose, supleškėjo gyvenamasis namas. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, šie įvykiai labai glaudžiai susiję.
Į pakaunės Tulpių gatvę ugniagesiai gelbėtojai skubėjo prieš pat vidurnaktį – gautas pranešimas apie degantį dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą.
Atvykus ugniagesiams, namas jau degė atvira liepsna. Per gaisrą nudegė stogas, apdegė terasa ir joje buvę baldai. Taip pat – svetainės sienos ir lubos, čia buvę baldai. Sutrūko trijų langų paketai. Aprūko ir vandeniu sulietos visos patalpos. Gaisras visiškai likviduotas tik po kelių valandų.
Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Rugsėjo 26-ąją Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atstovai „Kauno dienai“ perdavė gaisro tyrėjų išvadas: „Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, įtariama tyčinė žmonių veika, padegimas. Medžiaga perduota policijai.“
Kauno policijos atstovai apie įvykį kalbėti nebuvo linkę. Tepasakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Dėl papildomos informacijos pasiūlyta kreiptis tiesiai į Kauno apygardos prokuratūrą. Ir tai tapo nenuginčijama užuomina, kad tarsi niekuo neišsiskiriantis namo gaisras pakvipo didesniu kriminalu. Arba yra tokio kriminalo tęsinys.
Būtent apie tai „Kauno dienai“ prakalbo sudegusio namo savininkams artimas šaltinis, atskleidęs ir daugiau šokiruojančių tos nakties detalių.
Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis?
Kerštas brolio šeimai?
Kaip rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti karštais pėdsakais – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. Po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis ir Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius.
Anot dienraščio šaltinių, minėtas gaisras Vijūkuose kilo vieno iš šių asmenų brolio namuose. Čia jis gyveno su žmona ir dviem mažamečiais vaikais.
„Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis? Jei tarpusavyje santykius aiškinasi vyrai, kuo dėti šeimos nariai, moterys ir vaikai?“ – tokiu šaltakraujišku elgesiu negalėjo patikėti šiai šeimai artimas žmogus, kuris tikino, kad, perskaičius užpultųjų – Ryčio Sadausko, Egidijaus Smailio ar Tado Petrošiaus – biografijas, keršto versija – labiausiai tikėtina.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Kaip teigiama, šiam galimam padegimui buvo ruošiamasi iš anksto. Prie tvoros rasti atremti specialūs padėklai, kuriais pasinaudojus greičiausiai patekta į namo kiemą. Vertingos informacijos atskleidžia ir šiame name buvusios vaizdo kameros. Šią medžiagą dabar tiria teisėsauga.
„Kauno dienos“ šaltinių nuotr.
Lenda senos bylos?
Pašnekovai neslėpė, kad gyvena apimti baimės ir nežino, ko laukti toliau.
„Neseniai susidorojimu buvo grasinta ir dar vienai, galimai su šiais įvykiais susijusiai moteriai, kurios vaikas 2018-aisiais buvo pašautas, kai į jos tėvo vairuotą BMW kažkas paleido kulką. Moteris visomis išgalėmis ieško teisybės – būtent dėl to ją siekiama nutildyti“, – pasakojo situaciją žinantys šaltiniai.
Kaip „Kauno dieną“ informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė, ikiteisminis tyrimas dėl peršautos mergaitės šiuo metu sustabdytas nenustačius asmenų, įvykdžiusių šią nusikalstamą veiką.
Minėtos prokuratūros atstovės paklausus, ar ketinama sujungti Laisvės alėjos išpuolio tyrimą su gaisru pakaunėje, sulaukta dviprasmio atsakymo.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
„Jūsų minimų ikiteisminių tyrimų sujungimas šioje tyrimo stadijoje nesvarstomas“, – rašoma M. Butkutės atsiųstame atsakyme, kuris perša mintį, kad ateityje neatmetama ir tokia galimybė.
Anot prokuratūros, dėl galimo padegimo įtariamųjų kol kas nėra.
-
Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20
Tokį 10 tūkst. eurų užstatą, dar prieš sutuoktiniui stojant prieš Kauno apylinkės teismą, yra sumokėjusi 37-erių metų Edgaro Rezajevo žmona. Tačiau šio suimtojo advokato skundą, prašant pakeisti jo ginamajam skirtą suėmimą iki spalio 30-ios į intensyvią priežiūrą bei užstatą, nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų šiandien jį tenkino tik iš dalies.
Kaip pranešė šio teismo atstovė Milda Kryžė, panaikintas tik vienas iš suėmimo pagrindų – kad suimtasis gali trukdyti procesui. Tačiau tai E. Rezajevui – menka paguoda, nes palikus antrąjį pagrindą, kuriuo jį suėmė Kauno apylinkės teismas, – kad jis paleistas į laisvę gali pasislėpti, šiam įtariamajam nesunkiu (kol kas) dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymu bei viešosios tvarkos pažeidimu, įžūliais smurtiniais veiksmais sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, skirtas dviejų mėnesių suėmimas, anot Kauno apygardos teismo, yra pagrįstas. Ir ši jo nutartis įsiteisėja, vos ją paskelbus, ir yra neskundžiama.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, jiems skirtus trijų mėnesių suėmimus yra apskundę ir 31-erių Lukas Ščerbinskas, 27-erių Tadas Mučinskas, 28-erių Juozas Minkevičius bei Karolis Kavaliauskas su savo advokatais.
Kauno apygardos teismas iki šiol nėra gavęs tik 39-erių metų Vitalijaus Zakrževskio, suimto dviem mėnesiams, kuris už kelių dienų po išpuolio, kaip ir E. Rezajevas, pats pasidavė policijai, advokato skundo. Bet šiandien – dar paskutinė 20-ies dienų termino apskųsti ir V. Zakrževskio suėmimą diena.
Kaip jau rašyta, dar trys asmenys, įtariami dalyvavę minėtame šokiruojančiame išpuolyje, tebeieškomi. Ar paskelbta ir jų tarptautinė paieška, teisėsaugininkai nekomentuoja.
Kaip jau rašyta, šis devynetas įtariamas tada užpuolęs restorano „Grilintas cinamonas“ lauko erdvės prieigose – prie staliuko sėdinčius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir viena moteris, pasak įvykio liudytojų, šioje netikėtoje situacijoje dar bandžiusi gintis po ranka buvusia šakute.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Vyriškoji užpultųjų pusė – iškalbinga: kaip paaiškėjo, Laisvės alėjoje jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje likučius atlikinėjęs vienas iš šios grupuotė lyderių Tadas Petrošius, taip pat su „Agurkiniais“ siejamas Rytis Sadauskas, paskui kurį velkasi ne mažiau iškalbingas kriminalinis šleifas, vieno iš senųjų „Daktarų“ atžala Egidijus Smailys, sietas net su dviem lig šiol neatskleistomis žmogžudystėmis, ir Žanas Andrijūnas, kol kas nespėjęs taip pasižymėti kaip jo užstalės draugai.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Žinant visus užpultuosius, galima teigti ir tai, kad įtariamieji pasikėsino į savo kolegas iš Kauno nusikalstamo pasaulio, kurių šešėlyje lyg šiol tūnojo. O tam, kaip aiškėja, buvo panaudoti ne tik metaliniai strypai, bet ir teleskopinės lazdos, kastetai ir kiti žalojantys daiktai, nes tarp užpultųjų yra patyrusių ne tik pirštų lūžių ar kaktos bei pakaušio sužalojimų, bet ir pjautinių bei durtinių žaizdų rankose ir kojose.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kitų suimtųjų advokatų skundus planuojama nagrinėti artimiausiomis dienomis.
-
Kuo toliau, tuo gražiau: vienas iš užpultųjų Laisvės alėjos restorane – bausmę atliekantis kalinys 50
Jau du kartus vos išsikapstė
Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.
Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.
Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.
Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.
Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.
Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.
Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.
Kaltintas skandalinga vagyste
Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.
Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.
Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.
Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.
O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.
Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.
Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.
Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.
Sanatorija už grotų
T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.
Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.
T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.
Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.
Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.
O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.
Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.
Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.
-
Šokas Laisvės alėjoje: sugrįžta gaujų karai? 70
„Kauno diena“ atskleidžia ne tik išskirtines išpuolio detales, bet ir versijas, kodėl galėjo kilti šis kruvinas konfliktas ir ko galima laukti ateityje.
Laisvės alėjoje, ties restoranu „Grilintas cinamonas“, penktadienį kilusios masinės muštynės sukrėtė Kauną. Vaizdas priminė praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai beveik nebaudžiamos siautėjo įvairios nusikaltėlių gaujos.
Pasak liudytojų, penktadienio išpuolis buvo planuotas susirėmimas, nes būrys skarelėmis prisidengusių vyrų staiga išbėgo iš netoli esančios tarpuvartės ir užsipuolė restorane sėdinčius asmenis.
„Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas. Greitai atvažiavo ir policija, yra ir medikai“, – „Kauno dienai“ iškart penktadienį pranešė kitame restorane sėdėjęs ir įvykį matęs kaunietis.
Tuomet ir paaiškėjo, kad Laisvės alėjoje užpultas su nusikalstamu pasauliu siejamas ir Kauno gaujoms priklausantis Rytis Sadauskas.
Veikla: pastaruoju metu R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. / E. Kniežausko nuotr.
Kauniečiai pasakojo, kad pirma kaukėta grupuotė, sudaryta iš maždaug septynių žmonių, išbėgo iš tarpuvartės. Užpuolikai su savimi turėjo metalinius strypus. Netrukus pasirodė dar keturi. Jie užpuolė restorane sėdinčius vyrus ir pradėjo juos talžyti. Liudininkai girdėjo, kaip vienas muštynėse dalyvavęs vyras šaukė, kad jam sužalojo kaklą.
Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matyti, kad muštynių metu grupuotė darbavosi ne tik lazdomis, bet skraidė ir kėdės, visur vyravo chaosas.
Vienas liudytojas atkreipė dėmesį, kad priešais esančioje kavinėje sėdėjęs įtartinas vyras tarsi davė ženklą užpuolikams, o kilus muštynėms – staiga dingo.
Jis taip pat pasakojo, kad nubėgdamas vienas iš nukentėjusiųjų esą net išsitraukė pistoletą, tačiau pamatęs, kad užpuolikai jo nesiveja, neiššovė. Visa tai vyko Kauno širdyje penktadienio vidurdienį.
Operatyvi reakcija
Kauno policija jau šeštadienio rytą pranešė apie keturis sulaikytus asmenis, o sekmadienį Kauno apylinkės teismas tenkino šiam ikiteisminiam tyrimui dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 284 str.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 5 p.) vadovaujančios prokurorės prašymą keturiems įtariamiesiems – L. Š., T. M., J. M. ir K. K. – skirti griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus trijų mėnesių laikotarpiui.
Griežčiausios kardomosios priemonės skirtos atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.
„Tai susiję su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi. Pašaliniai asmenys kavinėje nenukentėjo“, – apie penktadienio išpuolį Laisvės alėjoje sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga. Jo teigimu, aštuoni asmenys lazdomis užpuolė kavinės lauko terasoje sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.
Pasak D. Pliavgos, tokių įvykių Kaune, kai santykius aiškinasi nusikalstamo pasaulio susivienijimai, nebūta jau daugelį metų.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad, pagal turimus duomenis, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tai rodo turimos maskavimosi priemonės, įrankiai, kuriais buvo padaryti fiziniai kūno sužalojimai.
Įvykio vietoje buvo rasta reikšmingų bylai įrodymų.
Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas.
„Apskritai šitą įvykį vertinu kaip vienetinį, vienkartinį. Tikrai tokių įvykių netolimoje praeityje nei šiuo metu nebuvo pasitaikę. Taip, jis pasižymi savo brutalumu, tokiu viešu įžūlumu. Tai tikrai policija tokių dalykų netoleruoja ir darys viską, kad tokių įvykių nebūtų“, – kalbėjo R. Požėla.
Anot jo, kaip vienas iš nusikaltimo motyvų galimai buvo bandyti pagąsdinti, „kad į nieką nekreipiamas dėmesys, kad čia centras, tarp žmonių“.
„Įvykį vertiname kaip rezonansinį, neabejoju, kad jis bus ištirtas ir visuomenė sužinos rezultatus, kai tik galėsime pranešti“, – kalbėjo komisaras.
Kalbos apie kerštą
„Kauno dienos“ kalbintas vienas buvęs aukšto rango policijos pareigūnas neabejojo, kad šiuo išpuoliu viskas nesibaigs. „Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas“, – užsiminė buvęs pareigūnas.
Jo teigimu, sudavus smūgį „Agurkinių“, o vėliau ir „Kamuolinių“ gaujoms, R. Sadausko pavardė kriminalistų užrašuose turėjo būti įrašyta pirmoji – kaip kito.
Po penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje kalbama, kad tai gali būti susiję su narkotikų verslu. Esą R. Sadausko sėbrai užpuldavo narkotikų kurjerius ir atimdavo krovinį. Tad užpuolikai tiesiog norėjo atkeršyti, o viešą egzekuciją galėjo surengti norėdami parodyti, kad nieko nebijo.
Beje, įdomi detalė. Seniau kalbėta, kad pašlijo R. Sadausko santykiai su už grotų esančiu „Agurkinių“ gaujos lyderiu Sauliumi Velečka. Tiesa, pastaruoju metu jie susitaikė.
Sudegė automobilis
Taigi, ne vienam kilo klausimas, kas toks R. Sadauskas? 2020-ųjų vasarį jo pavardė nuskambėjo Lazūnų ir Nočios gatvių sankirtoje degusio „Mercedes-Benz“ automobilio istorijoje.
Tuomet liudytojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad mersedeso vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus. Tokią prielaidą leido kelti jo vairavimas iki sprogimo – esą mersedesas važiavo kliudydamas šaligatvių bortelius jau nuo Sukilėlių prospekto. Apie tai liudijo ir nuleista viena iš galinių jo padangų.
Per penkias minutes į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai gana greitai susidorojo su liepsnomis. Nepaisant to, spėjo išdegti jo variklio skyrius, kuriame, kaip spėjama ir buvo gaisro židinys, apdegti ir aprūkti salonas.
Netrukus paaiškėjo, kad didžiausias siurprizas specialiųjų tarnybų dar laukė sveikiausioje šio mersedeso dalyje – bagažinėje. Išlaužus ją, aptikta ne tik neperšaunama liemenė, bet ir dėklas su mačete, kurios peilis siekė beveik 0,5 m.
Pagal valstybinius numerius nustačius, kad jis registruotas vienos Kauno mažosios bendrijos vardu, dar tą patį vakarą policijos patruliai rado ir jos direktorių – gerai pažįstamą ne tik Kauno ir Vokietijos teisėsaugininkams, bet ir televizijos žiūrovams, mėgstantiems laidas apie esą sėkmės lydimus verslininkus, 39-erių R. Sadauską. Maždaug už trijų valandų po sprogimo Klinikų prieigose jam nustatytas 1,49 prom. girtumas.
Skaitytojo nuotr.
Šiurpino Vokietiją
Su agurkiniais, anot operatyvininkų, siejamas R. Sadauskas savo nusikaltimais yra pagarsėjęs ne tik Lietuvoje.
2019 m. lapkritį Kauno apygardos teismas atmetė jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Sadauskas buvo pripažintas subūręs nusikalstamą grupuotę, 2012-aisiais grobusią Vokietijoje prabangius automobilius, kurie, perdarius jų kėbulų numerius ir pakeitus spyneles specialiai šiuo tikslu Vokietijoje išsinuomotame garaže-bunkeryje, buvo gabenami automobilvežiais į Lietuvą ir parduodami Kauno automobilių turguje.
Nustatyta, kad ši grupuotė per septynias 2012 m. naktis pagrobė Vokietijoje mažiausiai vienuolika didelės vertės automobilių, kurių bendra vertė – daugiau kaip 181 tūkst. eurų. Per vieną naktį jai pavyko pagrobti net tris BMW. Rastas vos vienas nespėtas realizuoti „VW Golf“ – šalia Kauno automobilių turgaus esančioje automobilių saugojimo-pardavimo aikštelėje.
Tuomet R. Sadauskui buvo pareikšti kaltinimai ne tik subūrus šią grupuotę, bet ir parengus jos veikimo planą, finansavus jos narių kelionių į Vokietiją, pragyvenimo ten išlaidas ir aprūpinus sėbrus vagiamų automobilių užvedimo įranga.
Tai padaryta, remiantis vieno šios grupuotės nario, sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugininkais, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.
Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas.
Gavo tik sprigtą
R. Sadauskui pavyko išlipti iš minėtos balos beveik sausam. Pirmiausia, pavogtų automobilių savininkų nuostolius kompensavo Vokietijos draudimo bendrovės. Jokių ieškinių Lietuvoje teistiems R. Sadauskui ir trims jo bendrininkams šios nepareiškė. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, paskelbtas šiam ketvertukui 2018 m. balandį, labiau priminė sprigtą. Nors ir konstatuota, kad įrodymų, jog jie padarė inkriminuotus nusikaltimus, pakanka, skirtos bausmės buvo mažesnės už grėsusios vidurkį.
Atsižvelgta į tai, kad nuo nusikaltimų iki nuosprendžio praėjo net šešeri metai. Tiek laiko buvo ne tik suvaržyta kaltinamųjų laisvė, bet jie turėjo patirti ir kitų nepatogumų, tarp šių – ir netikrumą dėl savo ateities.
Savo kaltės nepripažinusiam R. Sadauskui, esą vienintelė jo sąsaja su šia byla – jau minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kurį jis pažįsta tik todėl, kad abu vienu metu buvo laikomi Tardymo izoliatoriuje, ir jis nieko apie šio pasakojamus nusikaltimus Vokietijoje nežino, buvo skirtas ketverių metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. R. Sadauskas šį nuosprendį apskundė, prašydamas jį išteisinti. Tačiau, Kauno apygardos teismas jo skundą atmetė.
Išpuolio šešėlis
Mynė R. Sadauskas Kauno apygardos teismo slenkstį ir tuo metu, kai jo suburta grupuotė vogė Vokietijoje prabangius automobilius.
Tada jis buvo teisiamas dėl 2010 m. spalio 9 d. išpuolio Kauno sporto halės prieigose – prieš pat joje vykusį tarptautinį bušido turnyrą. Tada buvo užpulti keturi kamuoliniai, vienam iš kurių nepilnamečių liudytojų akyse buvo peršauta nugara, kitam – šlaunis. Būtent šie liudytojai ir vienas suaugęs asmuo, kuriam buvo suteiktas įslaptinto liudytojo statusas, atpažino R. Sadauską iš Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos archyvuose esančių su miesto gaujomis siejamų asmenų nuotraukų kaip panašiausią į išpuolyje dalyvavusį vieną iš banditų.
Beje, ir apie šį pavojingą incidentą tada operatyvininkai sužinojo, klausydamiesi nukentėjusiųjų, kurie taip pat buvo įtariami nusikaltimais, pokalbių telefonu. Tačiau teisme šie laikėsi nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių ir davė R. Sadauskui, kaltintam pasikėsinimu juos nužudyti, palankius parodymus.
Dėl to galiausiai buvo konstatuota, kad nepakanka įrodymų, jog R. Sadauskas dalyvavo minėtame išpuolyje.
Ryčiuko pravardę turintis R. Sadauskas jau tuomet buvo linkęs prisistatyti sėkmės lydimu verslininku. Tam net buvo skirta viena televizijos laida apie sėkmės sulaukusius emigrantus. Joje R. Sadauskas gyrėsi, kad vadovauja trims kompanijoms Anglijoje. Esą viena iš jų – asmens sargybinių įmonė, teikianti paslaugas ne tik turtingiems šios šalies verslininkams ir žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams. Tiesa, nepatvirtintais duomenimis, pastarosios laidos įrašas paslaptingai dingo.
Pramonės brigada
Šiuo metu dokumentinį serialą apie kadaise su „Agurkinių“ gauja sietą, 2016 m. gruodį, kone Kūčių vakarą nušautą bušido kovotoją Remigijų Morkevičių kuriantis rašytojas, vaizdo turinio kūrėjas Dailius Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona.
Daugiau nei prieš penkerius metus D. Dargis, rinkdamas medžiagą knygai „Kriminalinė Agurkinių odisėja“, susipažino su gaujos bylos medžiaga. Iš kriminalistams pateiktų buvusio gaujos veikėjo Dragerio pasakojimų kartais pasirodydavo, kad Sauliaus Velečkos-Agurko vadovaujama grupuotė veikė tarsi milžiniškas koncernas su smulkesne veikla užsiimančiais padaliniais, akcininkais ir samdomais direktoriais ar lojaliausiais darbuotojais.
Drageris teigė, kad nors pagrindinis ir lemiamas žodis gaujoje priklausė S. Velečkai-Agurkui, kuris ir priimdavo visus esminius sprendimus, tačiau pagal hierarchiją žemiau būdavo jaunesnieji gaujos „brigadininkai“, vadovaujantys vadinamosioms brigadoms, kurių Agurko gaujoje buvo trys. Tais gaujos klestėjimo metais veikė ir Pramonės brigada, kuriai priklausė R. Sadauskas-Ryčiukas, garsiųjų Kauno senosios gvardijos veikėjų Kęstučio Liukaičio ir Algirdo Žemaičio-Kuko sūnūs – Karolis Liukaitis ir Mindaugas Žemaitis-Kukutis, prieš keletą metų nužudytas Deimantas Bugavičius, jo brolis Deivis Bugavičius ir dar iki 20 vaikinų.
Dėmesys: D. Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pastebėtas pajūryje
Pasak D. Dargio, po konflikto prie Kauno sporto halės ir užsitęsusio teismų maratono R. Sadauskas patraukė į Jungtinę Karalystę.
„Tiktai atvykęs į britų salyną jis sulaukė milžiniško palaikymo tarp uždarbiaujančių tautiečių. Daugelį Londone esančių emigrantų pakerėjo tai, kad teisėsaugos muštas vyras sėkmingai persiorientavęs ėmėsi tvarkingo ir nė iš tolo tamsios praeities nepriminusio gyvenimo. Kalbėta, kad jis Anglijoje turėjo net privačių saugos darbuotojų firmą. Apie kitokią jo veiklą iki šiol sklando kalbos tarp Anglijos lietuvių“, – pasakojo rašytojas.
Pasak D. Dargio, Agurkinių byloje yra nemažai fotografijų, kur R. Sadauskas 2010–2012 m. prie vieno stalo pozuoja su Agurku, R. Morkevičiumi, D. Bugavičiumi ir kitais vyrais Italijos ar kitų šalių žiemos kurortuose.
„Kaip teigė patikimi šaltiniai, pastaraisiais metais R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. Yra duomenų, kad bandė įsiterpti į legalius verslus. Buvo laikas, kai Vilniuje su bendraminčiais jis buvo atidaręs net naktinį klubą. Tiesa, netrukus jis nustojo veikti. Tačiau, regis, pastaraisiais metais vyras turėjo kažkokių sumanymų ir Kaune“, – „Kauno dienai“ sakė D. Dargis.
„Manau, kriminalistai geriau disponuoja žiniomis, ką su kuo ir kur leidžia laiką ir pragyvenimui pastaruoju metu užsidirba R. Sadauskas. Gandų lygio informacijos nenorėčiau viešinti.
Žymiai efektingiau būtų, jei Kauno policija paviešintų muštynes, virtusias skerdynėmis, Laisvės alėjoje surengusių vyrų fotografijas. Taip paaiškėtų daugiau duomenų apie tokius laukiniais metodais besivadovaujančius banditėlius“, – pridūrė rašytojas.
Virtinė įvykių
D. Dargis atkreipė dėmesį į pastaruoju metu pasipylusių įvykių virtinę. Prieš tris mėnesius Kaune, Kalniečių parke, iškart po Eurolygos finalo užpultas ir sumuštas žinomas Vilniaus advokatas, beje, buvęs kaunietis. Užpuolikai vis dar nenustatyti.
Rugpjūčio viduryje Kaune niekieno netrukdomi nusikaltėliai važinėjo dviem Ispanijoje, Marbeljos kurorte, iš lietuvių nuomos punkto pavogtais mersedesais, kurių vertė – 400 tūkst. eurų. Su vienu iš jų vagys skriejo nuo besivejančios policijos naktinėmis beveik viso miesto gatvėmis. Galiausiai paliko mašiną Partizanų gatvėje ir pabėgo nežinoma kryptimi. Taip jų tapatybės ir nebuvo nustatytos iki šiol.
Prieš keletą dienų Latvijos priemiesčio kurorte tyčia padegtas Marinos Bui, buvusios „Agurkinių“ lyderio S. Velečkos-Agurko žmonos, vaiko motinos BMW visureigis. Nukentėjusioji net per socialinius tinklus kreipėsi į Lietuvos policiją ir prašė, kad šis padegimas būtų išaiškintas.
„Akivaizdu, jai žinoma, kas prie to galėjo prikišti savo rankas. Tačiau penktadienio muštynės Kauno Laisvės alėjoje pranoko viską. Norėčiau tikėti, kad tai padarę asmenys bus tinkamai nubausti ir mūsų policija išties užkirs kelią, kad nebesugrįžtų kruvinasis dešimtasis dešimtmetis. Kadangi tokie įvykiai labai primena tuos senus ir mano knygose išsamiai aprašytus laikus, kai kone kasdien griaudėjo sprogimai, šėliojo ginkluoti banditai“, – vylėsi rašytojas.
Atskleidė daugiau detalių
„Mažiau nei per dvylika valandų buvo nustatyti visi muštynėse dalyvavę įtariamieji, iš jų keturi yra sulaikyti, jiems paskirti suėmimai po tris mėnesius“, – vakar spaudos konferencijoje sakė Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys.
Visi įtariamieji – kauniečiai, anksčiau ne kartą teisti dėl sunkių nusikaltimų.
Pasak M. Baršio, du įtariamieji sulaikyti automobiliu vykstantys Alytuje, du – Molėtų rajone, miškingoje vietovėje prie vandens telkinio. Manoma, kad jie bandė slėptis. Sulaikomi asmenys nesipriešino.
Taip pat rasti nusikaltimo įrankiai – metalinis strypas ir peilis.
Pareigūnai identifikavo dar penkis įtariamuosius dėl išpuolio, jų buvimo vietos nustatinėjamos. Kai kurie, pasak M. Baršio, yra pareiškę norą prisistatyti į policiją.
„Tai įvyko ekspromtu“, – apie nusikaltimą sakė Kauno policijos viršininkas.
Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Šaltinis: BNS
Komentaras
Darius Valkavičius
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras
Penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje aplinkybės yra tikslinamos ir tikrai ne visi galimi įtariamieji yra sulaikyti. Galiu tik patvirtinti, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis.
Noriu nuraminti, kad kauniečiams nėra ko bijoti. Apskritai, nėra tokio nusikaltimo, kurio nepadarytų žmogus. Tačiau tokie atvejai, kai Laisvės alėjoje, Kauno širdyje, kažkas leidžia sau negerbti visuomenės, nesilaiko elementarių moralės normų, elgiasi niekinamai yra labai reti. Aš tai vertinu kaip iššūkį mūsų visuomeninei tvarkai. Noras parodyti kažkokią galią, demonstruoti niekinamą požiūrį į žmones, nesvarbu kokią viso to dingstis. Jie parodė niekinamą požiūrį į mus visus. Reikia vertinti ir tai, kad viskas vyko vidury dienos, kai daug žmonių aplinkui, tame tarpe ir mažamečių.
Tikiu, kad žmonėms kilo daug negerų emocijų. Tačiau, žiūrėdamas į netolimą praeitį, prisimenu 2016 m. buvo labai panašus įvykis, kai būsimas statybininkas užpuolė esamus statybininkus. Kilo muštynės Laivės alėjoje. Esami statybininkai sulaikė tą būsimą statybininką, atidavė policijai ir byla buvo baigta pagreitinto proceso tvarka.
Tokių įvykių nėra daug, bet jie labai šokiruoja visuomenę. Tik noriu nuraminti, kad buvo apgalvoti veiksmai ir policija greitai sulaikė įtariamuosius.
Teisėsaugai nereikalingi pareiškimai tam, kad būtų inicijuotas procesas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas. Mums nenaujina, kai asmenys neduoda parodymų arba nebendrauja su teisėsauga. Mes informaciją vertiname ir iš kitų šaltinių – vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos, kitų žmonių parodymų. Nukentėję asmenys, net jei jie ir nekalbės, neteiks parodymų, nėra pagrindinis ir vienintelis informacijos šaltinis.
Nusikalstamumo situacija apkritai yra gana stabili. Taip, nusikaltimai daromi, daromi ir organizuotų nusikaltimų kontekste. Mūsų veiklos teritorijoje yra visų rūšių nusikaltimų. Žiūrėdamas į nusikalstamumo tendencijas, galiu pasakyti, kad gyvename tikrai geru laiku ir aštrių situacijų išvengiame. Bandymas sulyginti incidentą Laivės alėjoje su 1990 metais – perdėtas, taip tikrai nėra.
Per pastaruosius dešimt metų teismui perduoti 52 469 ikiteisminių tyrimų – ištirtos ir teismui atiduotos bylos. Čia ramu? Kontekstas nesikeičia, o tokie šokiruojantys įvykiai yra reti.