Valdantieji tikina, kad jų tikslas – apleistą dvaro kompleksą sutvarkyti ir paversti parku. Opozicija savo ruožtu kritikavo tokį sprendimą, akcentuodama, jog nėra aiški vizija, ką su šia teritorija norima daryti.
„Kada net komitete nesugebama paaiškinti, dėl ko tai yra daroma, kokia ateitis ir kokia vizija tos teritorijos, tai žinote, paprasčiausiai nusvyra rankos“, – posėdyje kalbėjo konservatorius Paulius Lukševičius.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis į tai replikavo, kad apie tai, ką savivaldybė šioje teritorijoje planuoja, galima pasiskaityti žiniasklaidoje.
Konservatorė Jurgita Kupčinskienė teiravosi, kaip perėmimas paveiks dvare gyvenančius žmones, nes paveldo objektai, kuriuos savivaldybė siekia perimti, yra visiškai šalia daugiabučiu tapusio pastato.
„Pagrindinio dvaro rūmų pastato perimti nėra tokio plano, neketinama. O, kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad čia yra siūloma balsuoti tik dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo inicijavimo“, – sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis teigė, kad tai tėra pirmas žingsnis procese ir dauguma detalių paaiškės vėliau.
„Parengus detalųjį planą, suformavus sklypą, bus dar kartą siūloma savivaldybės tarybai balsuoti dėl poreikio šio dvaro perėmimo. Bus parengta kartu su teritorijų planavimo dokumentu ir analizės sąnaudų ir naudos. Tada galėsite dar kartą įvertinti, bus aiškūs ir skaičiai, kurių manęs klausė ir komitetuose“, – kalbėjo jis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Konservatorė Edita Gudišauskienė stebėjosi savivaldybės prioritetais, tvarkant kultūros paveldo objektus ir priminė, kad Kauno centrinio pašto, kuris niekam nėra reikalingas, perimti savivaldybė nesiekė, tuo tarpu šį kompleksą, kurio savininkai norėtų jį plėtoti, bet susiduria su kliūtimis, siekiama perimti.
„Kyla abejonių, kaip mes nustatome prioritetus. Ir jeigu iš tiesų yra teisybė, ką teigia žmogus, kuris valdo tą teritoriją, kad jam nebuvo leidžiama tvarkytis, tai leiskime, tegu tvarko, o mes rūpinkimės tais objektais, kurie Kaunui turi savitą, unikalią ir istorinę reikšmę“, – kalbėjo opozicinės frakcijos seniūnė.
Bendrovės, valdančios pastatą, savininkas Gintaras Aleknavičius LRT „Panoramai“ yra sakęs, jog bendrovė daug metų siekia sutvarkyti šią teritoriją ir įrengti čia senelių namus, bet to neleidžiama padaryti.
„Gavome krūvą nurodymų, kad suremontuoti, kai pradėjome remontuoti, iš karto pradėjo grasinti baudomis, kad neleistini veiksmai“, – LRT sakė bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas Gintaras Aleknavičius.
Kada net komitete nesugebama paaiškinti, dėl ko tai yra daroma, kokia ateitis ir kokia vizija tos teritorijos, tai žinote, paprasčiausiai nusvyra rankos.
Jis žada sprendimą skųsti teisme.
Savivaldybė teigia pastatų savininko ne kartą prašiusi susitvarkyti, jis buvo įspėtas, be to, apleistiems statiniams pritaikytas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir pabrėžia, kad šiuos beverčius, sovietmečiu pastatytus sunykusius statinius bus siekiama nugriauti ir taip išvalyti teritoriją.
Kompleksą sudaro aštuoni kultūros paveldo objektai, išsidėstę 161 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje.
Savivaldybė žada sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti šiuo metu nykstančius fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią.
Istorijos nuotrupos
Linkuvos dvaras minimas nuo XVI a. pr.–XVI a. vid. Jis priklausė bajorui Jonui Vydrai, vėliau – bajorų Mlodianovskių giminei. Nuo XVII a. pradžios iki XVIII a. dvaro kompleksą valdė Jėzuitų ordinas.
Per šį laikotarpį buvo pastatyti mūriniai rūmai, kuriuose įrengta koplyčia, užėmusi du aukštus, du vandens malūnai, oficina, svaigalų darykla, arklidė ir kiti ūkiniai pastatai. XVIII a. pab. naujasis dvaro savininkas Juozapas Fergisas rūmus perstatė į trijų aukštų svirną. Dvaras 1927 m. atiteko Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Jonui Skvireckui (1873–1959).
Dvaro sodyba buvo iš esmės pertvarkyta: svirnas perstatytas į vasaros rezidenciją, suremontuoti ūkiniai pastatai, atnaujintas sodas ir parkas, kuriame pastatyta smulkiosios architektūros formų statinių.
Sovietmečiu buvusioje dvaro teritorijoje pastatyta ir kitų įvairių ūkio paskirties statinių, nederančių prie dvaro architektūros. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatai buvo privatizuoti, tačiau dauguma jų nebuvo naudojami, todėl yra apleisti, blogos būklės. Šiuo metu Linkuvos dvaro sodybos kompleksas dėl skirtingų valdytojų interesų visavertiškai nefunkcionuoja, kultūros paveldo komplekso vertingosios savybės nyksta.
