Prioritetas – bendruomenei ir saugumui
„Pradėdami galvoti apie vaikų sugrąžinimą į klases, visų pirma kreipėmės į tuos, ką šie pokyčiai palies tiesiogiai – mokyklų bendruomenes. Taip pat sulaukėme nemažai vaikų ir tėvelių laiškų. Visų jų pozicija čia yra ne mažiau svarbi nei miesto galimybės pasirūpinti testavimu, reikiamų visuomenės sveikatos specialistų skyrimu bei kitais organizaciniais procesais.
Šiuo metu sulaukėme vieningos daugumos pozicijos – mokslo metus užbaigti saugiai nuotolyje. Žinoma, dar yra kelios privačios įstaigos, neįsivertinusios, kaip norėtų organizuoti savo procesus, todėl toliau aiškinamės jų poreikius. Lieka maža tikimybė, kad nuo gegužės vidurio mišrus ugdymas galėtų būti organizuojamas keliose mokyklose, užtikrinant visų būtinųjų saugumo sąlygų laikymąsi“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Lieka maža tikimybė, kad nuo gegužės vidurio mišrus ugdymas galėtų būti organizuojamas keliose mokyklose.
Pasak jos, 58 savivaldybės ir privačiose įstaigose mokosi 13,2 tūkst. pradinukų, beveik 19 tūkst. penktokų–vienuoliktokų ir gerokai per 2 tūkst. dvyliktokų – tai itin didelis vaikų kiekis kontaktiniam ar net mišriam ugdymui.
Savivaldybės atstovai vertino kiekvienos mokyklos bendruomenės narių nuomones ir pačių įstaigų pasirengimą aktyviai testuotis, galimybes efektyviai išnaudoti turimas patalpas bei jas supančias lauko erdves, tinkamai organizuoti srautų valdymą, saugių atstumų išlaikymą ir kitus aspektus. Taip pat atsižvelgta į mieste turimus žmogiškuosius išteklius bei gana ribotus laboratorijų pajėgumus.
Vieninga mokinių ir mokytojų pozicija
Balandžio pabaigoje į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi Lietuvos moksleivių sąjungos Kauno skyrius, atstovaujantis jauniesiems kauniečiams iš 53 miesto mokyklų. Iniciatyvūs mokiniai savarankiškai suorganizavo savo narių apklausą ir pasidalijo jos duomenis. Iš 3519 moksleivių daugiau kaip 2,7 tūkst. nurodė, kad prieštarauja šių mokslų metų užbaigimui klasėse.
Pasak jų, sprendimas nepilniems dviem mėnesiams sugrįžti į mokyklų suolus sukeltų daugiau streso nei naudos, pareikalautų adaptacinio periodo, kuris tik atitrauktų dėmesį nuo mokymosi. Vaikai patikino, kad jau įprato prie nuotolinio mokymosi ritmo, geba geriau planuotis laiką ir labiau susikaupia nei būdami mokykloje su draugais.
Papildomų baimių moksleiviams sukeltų ir keliavimas iki mokyklos viešuoju transportu, kadangi pagal amžių jiems dar nepriklauso skiepai ir išlieka padidinta rizika COVID-19 užkratą iš viešųjų erdvių parnešti į namus.
Panašios pozicijos laikosi ir atviroje diskusijoje dalyvavę 46 progimnazijų, gimnazijų bei pagrindinių mokyklų vadovai. Jie vienbalsiai pasisakė už tai, kad 5–11 klasės dar negrįžtų į mokyklas, o kontaktiniu būdu mokslo metus saugiai užbaigtų kaupinių metodu reguliariai testuojami pradinukai bei skiepų sulaukę abiturientai. Toks pedagogų bendruomenės prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad ne visos mokyklos turi galimybes užtikrinti tinkamą srautų valdymą.
Mokyklų vadovai, vertindami jau vykstančius pradinukų tyrimus kaupiniais, ragino tęsti mokslus per nuotolį, kad nesutriktų dabartiniai testavimo procesai ir būtų mažinamos susirgimo koronavirusine infekcija rizikos mokiniams, jų šeimos nariams ir įstaigų darbuotojams.
Praėjusią savaitę vos per keturias dienas Kaune buvo paimta ir ištirta 1700 kaupinių – gerokai virš 10,2 tūkst. mažųjų kauniečių. Tarp jų – daugiau kaip pusšimtis teigiamų atvejų. Šią savaitę visose miesto pradinėse mokyklose bus paimta dar apie 2300 kaupinių. Toks skaičiaus padidėjimas rodo išaugusį tėvelių norą profilaktiškai testuoti pradinukus, kad jie mokslo metus užbaigtų tarp bendraamžių.
