Legalūs piešiniai

Kauno pastatų sienos nuolat pasipildo vienu kitu nauju piešiniu. Vieni matyti iš gana toli, kiti nustebina priešais akis iškildami labai netikėtai, tarsi užklupdami praeivius. Ar kada susimąstėte, kiek tokių kūrinių yra mieste? Gal ir jūsų namo siena – ne tiesiog vienspalvė, o pulsuoja istorija ar žaismingumu?

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pamena, kad 1992 m. būtent Kaune atsirado tikriausiai net pirmasis Lietuvoje vakarietiško tipo grafitis. Tuomet Karaliaus Mindaugo prospekte „Respublikos“ viešbučio-pastato vaiduoklio gelžbetoninė tvora pasipuošė žinomo menininko JAV lietuvio Jono Kimo Arbo darbu su šūkiu „Būk laisva!“.

Vėliau Kaune pradėjo daugėti grafičių ir užrašų, neretai tiesiog kaip  vandalizmas. Situacija pasikeitė, kai atsirado legalių grafičių sienų ir vietų. „Vienos tokių buvo sienelės M. K. Čiurlionio ir Kęstučio gatvėse. Ėmė rastis įvairių tam skirtų festivalių, pavyzdžiui, „Nykoka“. Iki tol šie dalykai daugelį metų vyko stichiškai“, – pasakojo S. Rimas.

2017 m. pradėta iniciatyva „Kauno akcentai“. Per šią programą finansuojamas įvairių meno kūrinių įgyvendinimas miesto viešosiose erdvėse. Greta tūrinių, dizaino objektų per tuos metus finansuojamas ir neofreskų atsiradimas.

Procesą paspartino platforma „Gyvos sienos“, skirta piešinių norinčių pastatų savininkams ir idėjų turintiems gatvės menininkams suvesti. Šiuo metu yra daugybė įregistruotų sienų, ant kurių galima kurti grafičius. Menininkai jas rinktis gali ir pagal sudarytą specialų žemėlapį.

Beje, įgyvendinus pirmuosius darbus susigriebta, kas laukia meno kūrinio, jeigu daugiabutį bus nuspręsta atnaujinti. Tad, teikiant paraišką programai „Kauno akcentai“ piešiniui perkelti ant sienos, siūloma įtraukti ir jos apšiltinimą.

Netikėtumas: Sąjungos a. 14 namą puošia „Skliautas“ – piešinys, kokio nesitikėtum ant pavargusio daugiabučio. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kūrinių įvairovė

Ryškiausi Kauno gatvės menininkai žinomi ne tik visoje Lietuvoje. „Tenka stebėti, kad daug kūrinių atsirado ir kituose miestuose ar rajonuose. Mūsų kūrėjai kviečiami į užsienio festivalius. Kartu auga menininkų meistriškumas ir piešinių kokybė Kaune“, – sakė S. Rimas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mieste daugėja kūrinių įvairiais tautiniais motyvais: su baltų raštais, istorinėmis temomis, ne vien dekoratyvinių, bet ir gilesnės prasmės.

Kaip išskirtinį, S. Rimas paminėjo ir Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, esantį darbą ant senučiuko daugiabučio. Timotiejus Norvila-Morfai su gyventojų palaiminimu vieną sienų pavertė kontrastingu realybei vaizdu – ištapė renesansinės architektūros motyvais. „Sukonstruota daugiaprasmė žinutė. Nagrinėjama estetikos problematika, kas yra gražu, o kas bjauru“, – svarstė S. Rimas.

Jis neslėpė, kad jam asmeniškai ne visi piešiniai ant sienų yra prie širdies. Yra ir tokių, kurių nei estetika, nei idėja nepatinka, bet meno kūriniai ir neprivalo visiems patikti.

Susidomėjimas: užklausų dėl L. Goldberg portreto ant Kęstučio g. 16B pastato sienos gauta ir iš daugybės užsienio leidinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Iš geriausių idėjų

Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek Kaune yra gatvės meno darbų. Vieni kuklesni ir itin mažo formato, kiti – per visą sieną. 2017 m. buvo išleistas Kauno gatvės meno gidas. Jame – keli šimtai piešinių.

„Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno, – mano S. Rimas. – Norėtųsi proveržio platformoje „Gyvos sienos“ ir programoje „Kauno akcentai“, kad menininkai nepamirštų jų, naudotųsi galimybėmis. Miestas galėtų rinktis iš pačių geriausių idėjų, daugėtų aukštos kokybės meno.“

Pernai per programą „Kaunas akcentai“ buvo įgyvendinta 20 projektų, iš jų trys – neofreskos. Tai Morfai išpiešta „Knygų siena“ M. K. Čiurlionio gatvėje, „Tautų draugystės medis“ ant Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ir „Žilvičio žvėrynas“ ant „Žilvičio“ vaikų darželio. Yra piešinių, kurie finansuojami privačiomis, asmeninėmis ar įmonių lėšomis.

Mėgstamiausias S. Rimo ir daugybės kauniečių per „Kauno akcentus“ įgyvendintų darbų yra atgimęs „Sėjėjas“ – unikalus klasikinio ir gatvės meno sintezės objektas.

Skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrą „Sėjėjas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Morfai papildė idėja sieną, esančią už jos, nusagstyti žvaigždėmis. Tamsiuoju paros metu įjungus apšvietimą, skulptūros šešėlis ir žvaigždės susilieja, sukurdamos naują vaizdinį, – žvaigždes sėjantį valstietį.

„Tai originalus, su mintimi, subtilus darbas. Nepretenzingas. Apskritai galvočiau, kad dažnai menas neturėtų transformuoti erdvės, urbanistinės architektūrinės aplinkos, neturėtų tapti dominante. Pagrindinėse miesto erdvėse jau gausu ypač tūrinių kūrinių, bet dar yra laisvų aikščių, parkų skverų, kuriuose kokių nors meno objektų galėtų atsirasti. Dar daugiau erdvės, kur galima būtų plėstis, – daugiabučių rajonai“, – kalbėjo S. Rimas.

Ar suderinama paveldinis pastatas ir gatvės menas? „Sudėtinga, bet įmanoma. Turime gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo istorijos muziejus. Piešinys pastatą pagyvina, jo architektūros nelaužo, neiškreipia architektūrinės idėjos. Vis dėlto daug įvairių prašymų, pasiūlymų, pateiktų per „Kauno akcentų“ programą, esame ir atmetę“, – sakė S. Rimas ir vylėsi, kad mažės nelegalių užrašų, piešinių ypač ant istorinių pastatų.

Pamenate: Kauno paveikslų galerijos siena mena garsius grafičių meistrus „Os Gemeos“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas domina turistus?

„Gatvės menas yra labai vertinga priemonė kalbėti apie tai, kas mums įdomu, pasakoti apie dabarties aktualijas ir praeities istorijas“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Piešiniai sulaukia didelio ne tik vietinių, bet ir svečių dėmesio, tad labai praverčia Kauno gatvės meno žemėlapis, kuris neseniai atnaujintas. „Piešinių ant sienų visuma yra tarsi gyvas organizmas. Jie keičiasi, kai kurių jau ir nebelikę. Tokios neofreskos yra dar vienas būdas žmonėms reflektuoti savo kasdienybę, kas dabar vyksta, ir praeities įvykius“, – vertino A. Poderytė.

Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno.

Ji išskyrė programos „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio dalį – freską, kurioje įamžinta viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg. Portretas nupieštas ant Kęstučio g. 16B pastato sienos.

„Buvo didelis užsienio žurnalistų susidomėjimas, sulaukėme prašymų atsiųsti nuotraukų, daugiau informacijos. Taigi sudomina kai kurie atskiri  piešiniai. Paminėtina ir Kiemo galerija su savo įdomiais dalykais“, – kalbėjo A. Poderytė.

Anot jos, vienas labiausiai turistų ir vietinių akį traukiančių piešinių – viena pirmųjų neofreskų Kaune – išminčius su pypke prie Kauno pilies, ant buvusios gamyklos „Lituanica“ pastato sienos (autoriai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus).

„Mūsų Turizmo skyriaus vienas skiriamųjų ženklų – katinukas – atėjęs iš gatvės meno. Jis figūruoja ir mūsų parduodamoje atributikoje“, – pastebėjo A. Poderytė.

Dešimtmetis: V. Jako idėja puoselėti kiemą ir istorinę atmintį išsirutuliojo iki Kiemo galerijos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įaugę į aplinką

Vienas seniausių gatvės meno kūrinių, pašnekovės žiniomis, yra ant Kauno paveikslų galerijos pastato. Ant jo yra dviejų brazilų brolių menininkų Gustavo ir Otavio Pandolfo, prisistatančių kaip „Os Gemeos“, darbas.

„Tokio aukšto lygio kūrėjų darbų turime savo mieste, tik kai kurie kūriniai taip įaugę į aplinką, kad neretai į juos nebeatkreipiame dėmesio, o be reikalo“, – sakė A. Poderytė.

Minėtas brolių darbas atskleidžia žaismingą Kauno bruožą. Čia dera ir klausimas apie Jurgio Mačiūno aikštę. Kuo ji ypatinga? Tuo, kad galima patekti tik kartą per metus, nes yra labai judrioje vietoje.

Suderinta: Lietuvos švietimo istorijos muziejus – paveldosauginis pastatas, bet „Tautų draugystės medis“ įsikomponavo taikliai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kiemo galerija“: kas slypi už piešinių

Piešiniais ant pastatų sienų ir kitais meno kūriniais ypač garsėja Kiemo galerija E. Ožeškienės gatvėje. Šiame kieme gyvenantis galerijos po atviru dangumi įkūrėjas menininkas Vytenis Jakas pasakojo, kad smalsuolių sulaukia ir žiemą, ir vasarą.

„Vasarą gal net ir per daug“, – šyptelėjo V. Jakas, tačiau nesiskundė galerijos populiarumu. Pats to ir siekė, kad kuo daugiau žmonių norėtų susipažinti su įdomiomis, nors kartu ir skaudžiomis šio kiemo gyventojų asmeninėmis istorijomis, kad „žmonės pažintų, pajaustų šios idėjos gylį“.

„Dažnai tenka girdėti, kad informacijos norisi ne tik vaizdais, bet ir raštu. Norisi daugiau sužinoti, kas slypi už vieno ar kito piešinio, kokia to gyventojo istorija“, – apie parengtą ir iškabintą informaciją turistams sakė V. Jakas. Prireikė daugybės laiko, kol visa tai suguldė ant popieriaus, sugalvojo, kaip informaciją pateikti koncentruotai.

Sprendimas: skulptūra „Sėjėjas“, sujungta su gatvės menu, įgavo dar daugiau prasmių. / L. Mykolaičio ir Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Fiksavau viską. Tai vadinu socialiniu projektu. Ši patirtis galėtų būti prasmingu pavyzdžiu ir kitiems kiemams, ir nebūtinai Kauno. Idėja dalijamės su visais. Tai, ką darome, yra unikalu, padiktuota būtent šios vietos. Kitose vietose idėja galėtų transformuotis į kitus kontekstus. Mano tikslas – kad erdvę, kurioje gyvename, matytume kūrybiškai“, – aiškino menininkas.

Kas toliau? Prašys savivaldybės pagalbos. Nori tęsti portretų galeriją. Baigtinio freskų, kitų meno kūrinių skaičiaus kieme nenumatyta. „Tiesiog vyksta gyvenimas. Atsiranda naujų, seni atnaujinami ar keičiami. Ir kaimynai prisideda. Neįsivaizduoju, kad projektas galėtų būti baigtinis“, – sakė V. Jakas.

„Jeigu pastebėjote, dramblys jau sumažėjo“, – mostelėjo menininkas. Didįjį padovanojo vieno kaimo bendruomenei. Buvo etapas, kai kieme nebuvo, kur padėti šį dramblį, todėl teko atsisveikinti. Vėliau, kai buvo baigti remontai, pasidirbdino mažesnį ir kompaktiškesnį. Jį galbūt pasitelks ir kokioms nors akcijoms.

Kūrėjas svarsto interneto puslapio idėją, kur tilptų ne tik aprašymai, nuotraukos, bet ir kiemo gyvenimą, šventes atspindintys vaizdo įrašai.

„Fiksuoju, kad tie dalykai išliktų ir tada, kai jų nebebus. Tai kiemo gyvenimo atspindys. Nuotraukose – kuriantys menininkai, jų ir gyventojų darbo emocijos, įvairios idėjos, kaip jos buvo įgyvendinamos. Kūrybinės dirbtuvės“, – vardijo V. Jakas. Dėl naujų sumanymų planuoja teikti paraišką programai „Kauno akcentai“. „Taip daugiau darbų galima nuveikti“, – sakė kaunietis ir pastebėjo, kad visame mieste, visuose kiemuose pilna įvairiausių istorijų. „Jos tiesiog po kojomis mėtosi. Kad ir kur eitum, daug visko užtiktum“, – apie laukiančius atradimus užsiminė V. Jakas.

„Laukiame idėjų įvairioms skulptūroms, meninėms instaliacijoms ar kitokioms kūrybinėms formoms, kurios papuoštų šiuos nekasdieniškus, tačiau visiems matomus plotus“, – rašoma Kauno savivaldybės feisbuko puslapyje.

Pasak atstovų, pirmas kandidatas – Chemijos g. ir Pramonės pr. žiedinė sankryža.

„Kažkada šalia veikė kino teatras „Dainava“ – dabar pro šią vietą keliaujame Ledo rūmuose įsikūrusio vakcinavimo centro link, o jau greitai važiuosime stebėti ledo ritulio varžybų ar dailiojo čiuožimo pasirodymų. Puiki erdvė naujam Kauno akcentui! Galbūt jau turite idėją, kokiam? Galvokite, siūlykite, o mes pasirūpinsime įgyvendinimu“, – žadama socialiniame tinkle.

Taip Kauno kamerinio teatro kiemelyje atsirado 6 metrų pločio, 4,7 metro aukščio sieninės tapybos darbas.

„Bandysiu atsikvėpti. Buvo labai sunkios sąlygos darbui. Šis meno kūrinys turėjo atsirasti dar rugpjūtį, kai yra šilta, bet viskas nusikėlė į lapkričio galą ir gruodį“, – kalbėjo V. Jakas.

Meno kūrinys gimė per pusantro mėnesio. Dėl lietaus ir drėgno oro sunkiai džiūvo siena, reikėjo ilgiau nei įprastai laukti, kada galės tęsti darbą. „Atrodo, kad jau išdžiūvo, bet žiūrėk, jau vėl sušlapo. Rudeninės ir žieminės gamtos sąlygos tokiems kūriniams yra labai problematiškos“, – neslėpė kaunietis, vis tik sugebėjęs baigti šį iliuzinį – 3D įvietinto meno kūrinį, kuriame vaizduojama akmenyse augančių gėlių kvapą bandančio pajusti vyro figūra.

V. Jako nuotr.

„Vyriškis vaikščiojo mieste, pateko į vietą, Kauno kameriniame teatre, kur jo dėmesį patraukė... pievelėje augančios gėlės. „Aš tikrai žinau, kad niekada nesilankiau šiame mieste, bet jaučiu…. jau čia buvau“,  – pasakojo piešinio veiksmą V. Jakas ir citavo Francą Kafką. Ši citata yra piešinio dalis.

Menininkas pasakojo kūrinio idėją siejantis su žmogaus išgyvenamu jausmu, kai, atrodo, kad jau esame matę, patyrę tam tikrus įvykius, ir, filosofų aptariamu personažu, įvardijamu kaip bastūnu.

„Šių urbanistinių kelionių tikslas yra pati kelionė, kurią lemia įvairūs vaizduotę skatinantys epizodai: slampinėtojas medžioja įvairius vaizduotę „kutenančius“ įspūdžius, asociacijas ir emocijas“, – dėstė V. Jakas.

Bandysiu atsikvėpti. Buvo labai sunkios sąlygos darbui.

Jis minėjo, kad šis slampinėtojas su skrybėle yra pats F. Kafka, kurio kūrybą labai mėgsta, o dabartinis laikotarpis yra labai tinkamas tam, kad visi dar kartą atkreiptume į šio rašytojo kūrybą.

Piešiniui iš pradžių buvo nusižiūrėta kita vieta – transformatorinė, vėliau  –geležinkelio tilto atrama. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių darbai nebuvo pradėti nei ten, nei ten.

Pagaliau buvo apsistota Kamerinio teatro kiemelyje, kuriame prie sienos buvę akmenys tik dar labiau praturtino pirminę idėją. 

„Dežavu“ projektas yra dalis projekto „Septynios pievelės“. „Turi atsirasti dar šešios pievelės su žmogumi, uostančiu gėles. Šio žmogaus kelionių vietų ieškosime ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – pasakojo V. Jakas.

V. Jako nuotr.

„Dežavu“ yra pirmasis darbas iš „Septynių pievelių“, bet pats personažas, tai yra, smalsus vyras su skrybėle, kauniečiams jau yra pažįstamas. Jis figūruoja V. Jako kūriniuose, atsiradusiuose ant Kauno menininkų namų sienos bei „Urme“ („Alyvos vėl žydės“ ir „Inteligentas“).

„Dežavu“ atliktas vadinamojo „sausojo teptuko technika“, tapyba monochrominė. Personažas tapytas degintos anglies, fasadas bei gėlių pievelė – „Vivacolor Hansa Sokkel“ ir aerozoliniais dažais. Gėlės, nurodo autorius, pagamintos iš spalvotų veidrodėlių mozaikos, ji atspindi „natūralią saulės šviesą, automobilių žibintų šviesas, greta esančių namų apšvietimą, įvairių aplinkos objektų spalvinę įvairovę“.

Programos „Kauno akcentai“ kuratoriai kviečia meno ekspertus ir kūrėjus susitikti bendrai diskusijai, kokio meno reikia Kaunui. Renginys vyks ketvirtadienį (liepos 9 d.) 16 val. Kauno kultūros centro terasoje (Vytauto pr. 79).

Reikalinga diskusija

„Idėjų konkursas „Kauno akcentai“ per kelerius metus menininkams padėjo įgyvendinti virš keturių dešimčių idėjų, papuošusių įvairiausias miesto vietas. Tačiau Kaunas nesiruošia sustoti ir kviečia menininkus bei gyventojus ne tik kurti, bet ir diskutuoti, kokių meninių sprendimų reikia miestui“, – kalbėjo Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Diskusijoje „Kokio meno reikia Kaunui?“ susitiks meno ekspertai ir menininkai. Savo įžvalgomis dalinsis Kauno dailės fakulteto dekanas, vienas iš „Kauno akcentų“ iniciatorių prof. Jonas Audėjaitis, architektas Rimantas Giedraitis, vaizdo kultūros teoretikė, estetikė ir menotyrininkė Odeta Žukauskienė, gatvės menininkas Tadas Šimkus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Apie ribą tarp meno ir kičo, idėjų ir istorijos koreliaciją bei kitomis prelegentams aktualiomis temomis klausimus kels diskusiją moderuosiantis žurnalistas, visuomenininkas Rytis Zemkauskas.

Programos žingsniai

Kaip praneša organizatoriai, ypač svarbia renginio dalimi taps žiūrovų auditorija. Menu besidomintys kauniečiai ir miesto svečiai galės ne tik laisvai klausti diskusijos dalyvių, bet ir patys turės progų įsitraukti į nuomonių mainus, išsakyti savo požiūrį ir idėjas.

Po diskusijos renginio dalyviams bus pristatyta „Kauno akcentų“ programa bei jos gairės. Idėjų autoriai galės iš arčiau susipažinti su pagrindiniais žingsniais – nuo paraiškos pateikimo iki sėkmingo įgyvendinimo. Renginio organizatoriai atsakys į dažniausiai kylančius klausimus.