Vienas iš prioritetų – saugios ugdymo įstaigos

Iki vasaros planuojama įvertinti visas Kauno miesto ugdymo įstaigas.

Daug žadanti pradžia

Sausio mėnesį Kauno mieste, remiantis specialiai suformuluotu klausimynu, įvertintas ir palygintas šešių bendrojo ugdymo mokyklų saugumas.

Anot Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkės Agnės Greblikaitės, mintis vertinti mokyklų saugumą kilo dar praėjusių metų birželį. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti, kokių priemonių, saugiam vaikų ugdymui imasi ugdymo įstaigos, ko joms trūksta ir ką būtų galima patobulinti.

A. Greblikaitė pasakojo, kad saugumo vertinimą sudaro 32 klausimai, kurie yra susiję su ugdymo įstaigose esamomis saugumo priemonėmis. „Galima pasidžiaugti, kad penkios iš šešių vertinime dalyvavusių mokyklų pasiekė vidurkį – bent 56 proc. Tad pradžia tikrai nebloga, po pusmečio ugdymo įstaigas vertinsime dar kartą ir sieksime, kad šis procentas padidėtų. Daugelyje ugdymo įstaigų yra įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, antipanikos rankenos, kurios leidžia sutrumpinti evakuacijos laiką ir laiku išgelbėti žmones nuo gaisro, ugdymo įstaigų teritorijas juosia tvoros ir pan.“, – esminius dalykus, kurie įeina į sąvoką „saugumas“ vardino pareigūnė.

O ko dar trūksta? Anot A. Greblikaitės, be vaizdo stebėjimo kamerų, prie saugumo ypač prisideda vienas patekimas į/iš ugdymo įstaigos, kortelinė įeigos sistema, kai į ugdymo įstaigos teritoriją gali įeiti tik leidimus turintys asmenys. Taip pat daugeliui ugdymo įstaigų vis dar trūksta išmaniųjų ekranų, kuriuose būtų transliuojama įvairi prevencinė informacija.

Šįmet bendrojo ugdymo mokyklų vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimui ar atsinaujinimui Kauno miesto savivaldybė planuoja skirti 500 tūkst. eurų.

Ne tik vertinimas

Šio projekto metu policijos pareigūnai ne tik vertina ugdymo įstaigų saugumą. Jau nuo šių metų pradžios Bendruomenės pareigūnai kartu su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru lankosi miesto mokyklose, kur veda prevencines paskaitas apie elektroninių cigarečių žalą, narkotines – psichotropines medžiagas, nusikaltimus elektroninėje erdvėje ir aptaria kitas aktualias temas.

Panašios paskaitos numatomos ir mokinių tėvams. Greitu metu prie ugdymo įstaigų vėl „darbuosis“ bepilotis orlaivis – dronas, kurio pagalba iš viršaus bus fiksuojami rūkantys moksleiviai. Be to, mokyklose numatyti ir policijos reidai, kurių metu bus periodiškai tikrinami mokinių daiktai. Šios priemonės imamasi tam, kad į mokyklą nepatektų su ugdymu nesusiję daiktai.

Vagystės ir tabako gaminių vartojimas

Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos teigimu, tarp jaunimo vyrauja du labiausiai paplitę pažeidimai – smulkios vagystės iš prekybos centrų ir tabako gaminių vartojimas. „Galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais dėl pastarojo pažeidimo ypač glaudžiai bendradarbiavome su medikais. Nuo tabako gaminių apsinuodiję moksleiviai pirmiausia būna pristatomi į gydymo įstaigas, tada medikai apie šiuos atvejus ir informuoja policijos pareigūnus“, – pasakojo pareigūnas.

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK pradėta dešimtis ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo ir platinimo. „Nors beveik visais atvejais pavyksta nustatyti tiekėjus, platintojus, tačiau šio nusikalstamumo populiarumas išlieka, atsiranda asmenų, kurie bando pasipelnyti“, – kalbėjo D. Pliavga.

Viršininko pavaduotojas pridūrė, jog nuo vasario 6 dienos mūsų šalyje startavo naujas Lietuvos policijos projektas – „Narkotikams – ne“. Projekto metu sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuri skirta informuoti apie narkotikų platintojus. Apie narkotikų platinimą ir vartojimą anonimiškai galima pranešti nemokamu telefonu 8 700 60 777. Pareigūnai gauną informaciją tikrins nedelsdami.

Balandžio mėnesį Kauno mieste pareigūnams teko vykti į neeilinę gelbėjimo operaciją, kur teko padėti bebrui, papuolusiam į miestą ir negalinčiam rasti kelio atgal į savo namus. Atvykę pareigūnai pasimetusį laukinį gyvūną sučiupo ir nugabeno prie upės, kur šis,net nesidairydamas atgal, nėrė į Nemuno platybes.

Kiek anksčiau, pirmąją šių metų dieną, pareigūnai taip pat gelbėjo laukinį gyvūną. Judriame Kauno miesto prospekte, važiuojamojoje kelio dalyje, vaikščiojo sužeista ir pasimetusi gulbė, kuri kėlė pavojų tiek eismui, tiek savo gyvybei. Atvykusios pareigūnės laikinai sustabdė eismą ir palydėjo gulbę ant pėsčiųjų tako, o vėliau perdavė sužeistą paukštį gyvūnų gerovės namams.

Už daugelio istorijų, kurios susijusios su gyvūnų gelbėjimo operacijomis, „slepiasi“ Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Justina Danilaitė. Anot jos, pareigūnams dažnai tenka vykti į gyvūno gelbėjimo operacijas.

Kartą J. Danilaitė su kolega gavo iškvietimą dėl konfliktuojančių asmenų. Nuvykus į įvykio vietą, bute pareigūnė pastebėjo prancūzų buldogų veislės kalytę, kuri buvo akivaizdžiai neprižiūrima, išsekusi. Negana to, pareigūnai bute išgirdo ir miauksėjimą. Netrukus paaiškėjo, kad moteris augina ir katę, laiko ją narve, lentynoje.

Pareigūnei pasiteiravus apie laikomo naminio gyvūno sąlygas, šeimininkė mėgino pasiteisinti, kad katinas šlapinasi kambaryje. Tačiau pareigūnės tokie pasiaiškinimai dėl tvarkos neįtikino. Tuo pat metu ant viryklės vaikštinėjo tarakonai, kurie vaišinosi maisto likučiais.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai padėjo išspręsti ne tik tarp žmonių įsiplieskusį konfliktą. Kauno apskr. VPK pareigūnai apie namuose netinkamai laikomus gyvūnus informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Vėliau paaiškėjo, kad prancūzų veislės kalytė buvo pavogta iš tikrųjų šeimininkų Vilniuje, o Kaune pateko į daugintojų rankas. J. Danilaitė prabrėžė, kad skatina gyvūnus rinktis iš prieglaudos ir jokiu būdu neremti daugintojų. Pati pareigūnė nuolat prisideda prie įvairių prieglaudų veiklos – tiek finansiškai, tiek kita reikalinga pagalba ir rūpesčiu.

Netrukus penkerius metus tarnyboje skaičiuosianti pareigūnė teigė, kad svarbu padėti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, kurie negali paprašyti pagalbos. Pareigūnės išskirtinis dėmesys ir rūpestis gyvūnams yra žinomas ir jos kolegoms, todėl, esant galimybei, gavus iškvietimą susijusį su gyvūnais, kviečiama būtent J. Danilaitė. „Visuomet su savimi nešiojuosi skanėstų, jei netikėtai prireiktų, ar laisvu laiku aplankyčiau mūsų tarnybinius šunis“, – šypsojosi pareigūnė.

Pareigūnė neslepia, kad dažnai sulaukia klausimo: „ar tikrai pasirinko tinkamą profesiją?“, tačiau ji pati tuo nei kiek neabejoja. „Tapti pareigūne nusprendžiau būdama penktoje klasėje, tuomet tikslingai pradėjau mokytis ir siekti savo tikslo, o pradėjus dirbti, tik įsitikinau, kad esu patenkinta šiuo pasirinkimu ir galiu padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, o retkarčiais ir gyvūnams“, – pasakojo pareigūnė.

Į Atvirų durų dienos renginio kvietimą atsiliepta gausiai – susidomėjusių netrūko, daugiau nei šeši šimtai paskutiniųjų klasių moksleivių ne tik aktyviai uždavinėjo klausimus apie policijos darbo specifiką bei darbe naudojamas priemones, bet ir smalsiai stebėjo specialius policijos pareigūnų profesijos pristatymus.

Gegužės 9 dienos popietę Kauno apskr. VPK policijos pastato, esančio Radvilėnų pl. 1C, Kaune, prieigose šurmuliavo moksleiviai.

„Džiugu matyti, kad jaunoji karta domisi atsakinga, įdomia ir pavojinga pareigūno profesija. Galbūt šiandien užduoti klausimai ir iš pareigūnų gauti atsakymai padėjo apsispręsti pasirenkant profesiją, o jaunuoliai netrukus papildys policijos pareigūnų gretas“, – sakė Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė.

Skirtingų padalinių pareigūnai pristatė darbo metu naudojamą tarnybinį transportą – motociklą, keturratį, konvojavimo automobilį, nežymėtą tarnybinį automobilį, darbo priemones – antspaudų rinkimo lagaminą, bepiločius orlaivius (dronus) bei kitas priemones.

Moksleiviai galėjo apžiūrėti itin tikrovišką eismo įvykio inscenizaciją. Kolegos iš Lietuvos policijos mokyklos ir Mykolo Romerio universiteto pristatė studijavimo galimybes bei atsakė į visus rūpimus klausimus. O Viešojo saugumo tarnybos Operatyvaus reagavimo kontratakos būrio pareigūnai kvietė moksleivius apžiūrėti ginkluotę, techniką, specialiąsias priemones bei išbandyti fizines jėgas.

Tačiau daugiausia susirinkusiųjų dėmesio sulaukė Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio pareigūnų ir tarnybinių šunų Flekso, Coros ir Daniros pasirodymai. Keturkojai pareigūnai pademonstravo paklusnumo, narkotinių medžiagų ieškojimo ir pavojingo asmens sulaikymo treniruočių rezultatus. Iškart po jų moksleiviai įtemptai stebėjo pavojingų ir ginkluotų asmenų sulaikymo operaciją, kurią imitavo Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai.

Saugiausių bendruomenių kiemai nuo šiol pasipuoš „Saugus kiemas“ iškabomis, kurios informuos apie kaimynų bendrijos kuriamą saugią aplinką.

Projektas–konkursas „Saugus kiemas 2022“ prasidėjo praėjusių metų birželio 15-ąją, Vagysčių prevencijos dieną. Į projektą užsiregistravo 13 dalyvių, kurie subūrė savo kaimynų bendriją vedini vieno tikslo – sukurti saugią aplinką.

Dalis projekto dalyvių anksčiau buvo susidūrę su vagystėmis nuo/iš automobilių, kuriuos laiko daugiabučių ar nuosavų namų kiemuose. Siekdamos apsaugoti savo turtą,  kaimynų bendrijos ėmėsi visų saugumo užtikrinimui reikalingų priemonių: įdiegė signalizaciją, įsigijo vaizdo stebėjimo kameras, įrengė geresnį apšvietimą ir užtvarą, skirtą įvažiavimui į kiemą apriboti.

Remiantis Kauno apskr. VPK duomenimis, Kauno apskrityje 2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 buvo registruotos 515 vagystės iš/nuo automobilių.

Pasak konkurso „Saugus kiemas“ koordinatoriaus, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno bendruomenės policijos pareigūno Dariaus Joneikio, kaimynų bendrijos investicija į saugumo priemones, gyventojų sutelkimas bei bendradarbiavimas ir yra pagrindinis šio konkurso vertinimo kriterijus.

Vasarį specialiai sudaryta komisija įvertino kiekvieno kiemo indėlį užtikrinant saugesnę aplinką ir nusikalstamų veikų skaičių toje aplinkoje. „Saugus kiemas 2022“ nugalėtojais tapo: Laivelių g.; V. Krėvės pr.; Katpėdžių tak.; Vaistinės skg.; Studentų g. kiemų atstovai. Jiems įteikti rėmėjų prizai – vaizdo stebėjimo kameros ir informacinės lentelės „Saugus kiemas 2022“. Likusiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir simbolinės dovanos.

Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga džiaugėsi dalyvių pilietiškumu ir dėkojo už saugumo puoselėjimą, savo turto saugojimą ir tuo pačiu už pagalbą pareigūnams.

Pasak vieno iš šio projekto idėjos sumanytojo D. Joneikio, projektas „Saugus kiemas“ jau tapo ne tik gražia tradicija, bet ir veiksminga prevencija, todėl  konkursas bus rengiamas ir šiais metais.

Buvo apžvelgti ne tik praėjusių metų rezultatai, svarbiausi tyrimai ir darbai, tačiau pristatytos ir kryptys, į kurias Kauno apskrities policijos pareigūnai orientuosis šiais metais.

Nusikalstamų veikų mažiau, jų ištyrimų – daugiau

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK orientavosi į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimą; turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimą ir prevenciją; pirminės medžiagos surinkimo kokybę; eismo saugumo užtikrinimą; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolę; efektyvesnį policijos pajėgų valdymą; struktūrinių pokyčių organizavimą.

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo beveik 2 proc., o ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 64,5 proc. iki 65,1 proc.

„Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o ištyrimas didėja“, – teigė Kauno apskr. VPK viršininkas Mindaugas Baršys.

2022 m. dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai bei narkotinių medžiagų turėjimas.

„Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus turime dar vieną svarbų penketuką. Jį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, sunkūs sveikatos sutrikdymai bei turto pasisavinimo atvejai. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis siekia 72 proc.“, – aiškino  M. Baršys.

2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 – tik 515 vagysčių iš/nuo automobilių.

Praėjusiais metais fiksuota šiek tiek daugiau viešosios tvarkos pažeidimų.

„Pasibaigus pandemijai, susidūrėme su naujais iššūkiais, vėl pradėti organizuoti masiniai renginiai. Jų pastaraisiais metais, tapus Europos kultūros sostine, buvo išties nemažai. Vien Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei 1300 kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kuriuose apsilankė daugiau nei milijonas 200 tūkst. lankytojų. 2022 metai pasižymėjo ir sportinių renginių gausa. Policijos, renginių organizatorių, saugos tarnybų bendradarbiavimo dėka renginių metu pavyko išvengti šiurkščių ar masinių teisės pažeidimų“, – akcentavo pareigūnai.

Neblaivūs vairuotojai – opi problema

Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo. 2021 m. žuvo 19 žmonių, o 2022 m. –  17. Kauno mieste eismo įvykiuose žuvo trys žmonės. Tai mažiausiai per pastaruosius 20 metų. 

Tačiau neramina sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius. Jis praėjusiais metais padidėjo beveik 8 proc. Taip pat 9 proc. padidėjo eismo įvykių skaičius. Praėjusiais metais Kauno apskrityje fiksuoti 602 eismo įvykiai, o 2021 metais – 552.

Greičio viršijimas bei neblaivūs vairuotojai ir toliau išlieka opia problema mūsų apskrityje. Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.

Vykdant policines priemones išaiškinta apie 2 tūkst. neblaivių vairuotojų, beveik 200 tokių vairuotojų sukėlė eismo įvykius. Iš viso dėl neblaivumo patikrinta apie 250 tūkst. vairuotojų.

Praėjusiais metais išaiškinta daugiausia prioritetinių KET pažeidimų visoje Lietuvoje. Nustatyta daugiau nei 30 tūkst. pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nuolat analizuojamos KET pažeidimų priežastys, vykdomos prevencinės priemonės. Sudaryti avaringiausių vietų bei „neblaivių vairuotojų“ žemėlapiai atspindi ir pareigūnų darbo siekius bei rezultatus – nustatyti vietas, kuriose pasitaiko daugiausia tokių vairuotojų.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad Kauno apskr. VPK pasitiki 82 proc. gyventojų. Kauno apskrityje 85 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs, o 76 proc. gyventojų kriminogeninę situaciją Kauno apskrityje vertina gerai.

 Prioritetu ir šiais metais išlieka pagalba žmonėms

 Kauno apskr. VPK ir toliau ruošiasi dirbti vardan savo apskrities gyventojų, tad svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmogui. Ir šįmet didžiausias dėmesys bus skiriamas numatytiems prioritetams. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskr. VPK 2022 metais baigta apie 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kaune, anot jo, tiriama kas trečia byla Lietuvoje.

Veiklos pristatyme dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila dėkojo pareigūnams už gerus rezultatus. „Tai yra visų pareigūnų indėlis, darbo organizavimas, prevencija, naujų technologijų taikymas“, – kalbėjo M. Draudvila.

Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri pridūrė, jog pareigūnų laukia dar vieni iššūkių kupini metai ir žadėjo, jog profesinė sąjunga ir toliau yra pasiruošusi diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, atitinkančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.

Dėkodamas savivaldybėms, profesinėms sąjungoms, socialiniams partneriams ir kitoms institucijoms, didžiausią padėką Kauno apskr. VPK reiškė pareigūnams, kurie kuria saugesnę Kauno apskritį.  

Ketvirtadienio pavakarę prie „Lietuvos krepšinio namų“ virė 3x3 krepšinio kovos. Čia susirinkę 9-12 klasių moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų varžėsi gatvės krepšinio turnyre Kauno vyriausiojo policijos komisariato taurei laimėti.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Kauno apskr. VPK organizuotas turnyras buvo skirtas supažindinti jaunimą su policijos veikla ir galimybėmis rinktis policininko profesiją.

Renginyje dalyvavo ir dalyvius sveikino LKF prezidentas Vydas Gedvilas ir Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojas Giedrius Klimavičius. „Šįkart moksleivius kviečiame ne į komisariatą, o į krepšinio aikštelę. Tarp policijos pareigūnų yra nemažai šią sporto šaką žaidžiančių ar mylimiausią miesto komandą palaikančių fanų. Ir nors tokį renginį organizuojame pirmą kartą, viliuosi, jog jis taps tradiciniu“, – sveikindamas susirinkusius krepšinio entuziastus ir linkėdamas įnirtingų krepšinio kovų kalbėjo G. Klimavičius.

Krepšinio turnyre buvo galima susipažinti su policijos pareigūnų profesija, daugelio akį patraukė šalia aikštelės stovinčios transporto priemonės – keturratis bei motociklas, o pertraukėlės metu į krepšinio aikštelę išbėgo ir kinologai bei jų keturkojai kolegos. Turnyro dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti viktorinoje, kur demonstravo saugaus eismo, kelių eismo taisyklių ir kitas, su policijos darbu susijusias, žinias. Iš viso dvejose amžiaus grupėse dalyvavo 24 komandos, o turnyro nugalėtojai turėjo galimybę išmėginti jėgas su Kauno apskr. VPK krepšinio komanda.

Jaunesniųjų amžiaus grupėje čempionų vardus ir Kauno apskr. VPK taurę iškovojo kauniečių komanda „Neturiu pasiūlymų“, finale nugalėjusi Prienų „Cbet“. O „Stūmokliai“ džiaugėsi trečiąja vieta, bronziniame mūšyje įveikę „Slyvas“.

Čempionams ir prizininkams kartu su taurėmis atiteko Lietuvos krepšinio šimtmečio medaliai bei kvietimai į rugpjūčio 8 d. Kauno „Žalgirio arenoje“ vyksiančias draugiškas Lietuvos vyrų rinktinės rungtynes su Šiaurės Makedonija.

2003-2004 m. gimusių vaikinų grupėje triumfavo svečiai iš Panevėžio. „Avinai“ tik po pratęsimo įveikė Klaipėdos krepšinio mokyklos krepšininkus. Trečioji vieta atiteko „Robeda“ komandai, nugalėjusiai „(Ne)Gubelę“.

Čempionų vardus iškovoję panevėžiečiai parodomosiose rungtynėse metė iššūkį Kauno apskr. VPK komandai, tačiau patyrusių pareigūnų komanda pademonstravo sportiškumą krepšinio aikštelėje ir nugalėjo.

Policijos pareigūnai viliasi, jog šis renginys taps tradiciniu.