Simbolinis medelis

G.Andziukevičius dirbti tuometėje Dainavos poliklinikoje (dabar Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje – red. past.) pradėjo 1994-ais metais. Minint poliklinikos 35-metį, kaip tik per tuomečio vadovo gimtadienį, buvo pasodintas ąžuoliukas. Dabar prie jo atsirado ir pagerbimo lentelė, skirta atminti G.Andziukevičių ir visus jos darbus, kuriuos jis padarė dėl poliklinikos ir miesto pacientų.

Pasodintas medelis jau gerokai ūgtelėjęs, netrukus vėl išsprogs lapai ir jis sužaliuos. Ąžuoliukas tapo simboliu, pratęsusiu pernai anapilin išėjusio G.Andziukevičiaus gyvenimą. Buvusio Dainavos poliklinikos vadovo artimieji tikino, kad jam visada rūpėjo gyvybė, o pasodintas medis reiškė kur kas daugiau, nei pavėsį karštą vasaros dieną.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Giedriui medis suteikė stiprybės padėti kenčiančiam žmogui ir išlikti neabejingu. Ąžuolyne jis ne vieną medį yra pasodinęs“, – kalbėjo Danutė Andziukevičienė, buvusio Dainavos poliklinikos vadovo mama.

Anuometė spauda rašė, kad ąžuoliuko sodinimo akcijoje dalyvavo tiek miesto vadovai, tiek Seimo nariai. Tada minint Dainavos poliklinikos 35 metų sukaktį linkėta ir toliau skleisti šviesą bei padėti žmonėms. Panašu, kad linkėjimai išsipildė, mat G.Andziukevičius sudėliojo tvirtus poliklinikos pamatus ir dabar, kai vadovauja jau kiti, darbai yra tęsiami ir žmonės turi, į ką atsiremti.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

Šeima ir poliklinika

Paklausus, kaip G.Andziukevičių mena jo šeimos nariai, jie vieningai tikino, kad jam visada rūpėjo poliklinikos reikalai, todėl dažnai ir prie pietų stalo būdavo ieškoma spendimų, kaip patobulinti poliklinikos darbą.

Giedriui medis suteikė stiprybės padėti kenčiančiam žmogui ir išlikti neabejingu.

„Juokdavausi, kad daugelį metų gyvename trise: jis, aš ir poliklinika. Jis buvo tikras projektų iniciatorius, kūrybinis variklis. Turėjo veiklų ne tik poliklinikoje, bet ir gyvenime, buvo klubų narys. Turėjome kaimyną prof. Algirdą Avižienį, tai su juo Giedrius laisvalaikiu spręsdavo poliklinikos klausimus. Viena tokių idėjų – priminti žmonėms apie profilaktines programas. Vėliau tokias programas vykdė ir Ligonių kasos. Kadangi jis buvo kardiologas, sakydavo, kad klinikose gali padėti vos keliems žmonėms, o poliklinikoje – daugeliui“, – kalbėjo Giedriaus žmona Eglė Andziukevičienė.

Dukra taip pat pasakojo, kad didieji poliklinikos pokyčiai vyko tuomet, kai jau buvo paauglė, tad tada per daug nesureikšmindavo tėvelio idėjų. Tačiau suaugus ir pradėjus savo karjerą, iš įvairių žmonių ją pasiekdavo šilti žodžiai ir pagyrimai, kad G.Andziukevičius padarė nemažai proveržių, padėjusių daugeliui žmonių sustiprinti sveikatą, gauti reikiamą priežiūrą bei taip pagerinti gyvenimo kokybę.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

„Tėtis daug pasakodavo apie polikliniką. Jis pradėjo dirbti su paaugliais, teikė pagalbą jaunimui. Jis tikrai domėjosi paauglių sveikata. Buvo labai svarbu, kad jis leido net neužsiregistravusiems jaunuoliams ateiti ir gauti psichologo konsultacijas. Tuomet Kaune tokių dalykų nebuvo. Man labai gražu, kad jis dirbo daugiau, nei jam priklausė. Aš jį visada prisiminsiu kaip veiklų, geranorišką, padedantį žmonėms, besirūpinantį kitų sveikata“, – pasisakė dukra Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė.

Šilti kolegų žodžiai

Ilgamečiai Dainavos poliklinikos darbuotojai kalbėjo, kad G.Andziukevičius visada ieškodavo būdų, kaip pagerinti paslaugų kokybę, kaip atidaryti trūkstamus skyrius ir dar labiau padėti žmonėms. Dabartiniai vadovai tikino, kad buvo padaryta daug ir perėmus poliklinikos vadžias viskas labai tvirtai stovėjo.

„Man su daktaru Andziukevičiumi nepavyko susitikti, mes prasilenkėme, tačiau apie jį aš sprendžiu pagal paliktus ryškius pėdsakus, nes ši poliklinika buvo geriausiai sutvarkyta iš tų, kurias mes vėliau sujungėme. Radau polikliniką, kurioje labai stipriai sudėlioti finansai. Pagrindinis likęs pėdsakas – žmonės, kuriuos daktaras sukvietė ir išlaikė. Jis poliklinikai vadovo daugiau nei 20 metų, tad jo indėlis tikrai labai didelis“, – pažymėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Giedrius Anzdiukevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

„Aš čia slaugytoja dirbu jau 35 metus. Kai daktarą paskyrė, jam buvo labai sunku, nes čia buvo daug problemų, bet jis susitvarkė. Poliklinikoje įkūrė kardiologijos dienos stacionarą, kuris sėkmingai veikė ne vienerius metus. G.Andziukevičius stengėsi dėl darbuotojų ir žmonių. Galima minėti tik geru žodžiu, nes jis buvo paprastas, nuoširdus ir žmogiškas“, – antrino slaugytoja Danutė Porvaneckienė.

G.Andziukevičiaus nuveiktų darbų sąrašas labai ilgas ir prasmingas. Jis ne tik rūpinosi poliklinikos buitimi, remontavo kabinetus, diegė jose pažangią medicinos įrangą, tačiau ir ieškojo būdų, kaip nuolat gerinti žmonių sveikatą ir jiems suteikti vis kokybiškesnes paslaugas. Buvęs poliklinikos vadovas rūpinosi ir emocine bei psichologine žmonių būsena, gilinosi į jų problemas, todėl aktyviai dalyvavo krizę išgyvenančių žmonių psichologinės būsenos gerinimo programose, vykdė įvairias socialines programas.

G.Andziukevičiaus pastangomis poliklinikos registratūroje, siekiant sumažinti eiles, įrengta moderni elektroninė eilių reguliavimo sistema, įdiegta ir visoje įstaigoje naudojama išankstinė pacientų registravimo sistema. Taip pat įrengtas atskiras skambučių centras bei skambučių centrą aptarnaujanti moderni tel. stotis. Ir tuo indėlis į kauniečių gerovę tikrai nesibaigė. Sąrašą būtų galima tęsti įvairiomis programomis bei idėjomis, tačiau geriausiai apie nuveiktus darbus žino pacientai bei kartu dirbę kolegos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darbai bei idėjos neliko nepastebėtos ir valdžios atstovų. Štai 2010 metais LR sveikatos apsaugos ministerija suteikė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą bei apdovanojo nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu. Tais pačiais metais G.Andziukevičiui skirta ir miesto mero padėka.

Melanomos ABCD taisyklė

Medikai pastebi, kad dažniausiai nerimą žmonėms kelia apgamai, seborėjinės keratozės bei papilomos.

Seborėjinės keratozės – tai bėgant metams atsirandantys gerybiniai odos sustorėjimai, kuriuos dažniausiai niežti, jie gali šlapiuoti, kraujuoti, nutrupėti ir vėl atsinaujinti. O štai į karpas panašios papilomos, neretai atsirandančios kaklo ir pažastų srityje, gali itin sparčiai plisti, mat jas sukelia virusas. Medikai neretai išgirsta skundų, kad kai kuriems pacientams po naują darinį atsiranda vos ne kasdien.

"Panaršę internete susirūpinę žmonės iškart nustato sau odos onkologinę diagnozę. Jeigu pastebėjote naujai atsiradusį, pakitusį, šlapiuojantį, kraujuojantį odos darinį, tai svarbu nelaukti ir pasitikrinti. Šios akcijos tikslas – suteikti galimybę įvairaus amžiaus žmonėms, negalintiems sau leisti odos pasitikrinti privačiose klinikose, pasirūpinti savo sveikata", – džiugią žinią pristato gydytoja dermatologė Renata Kliunkienė.

Ir siūlo prisiminti melanomos ABCD taisyklę. Odos vėžio diagnostikai taikoma sistema apima keturis kriterijus: asimetriją, darinio kraštus, spalvą ir diametrą.

Dermatologė ramina, kad jaudintis dėl tolygių kraštų bei spalvos, neiškilusios dėmelės, nesikeičiančios daugelį metų, nereikia. Vis dėlto, jei darinys iš ovalios, pailgos formos pradeda panašėti į žvaigždę, ištįsta, kraštai tampa nelygūs, svarbu į tai nenumoti ranka. Atidžiau stebėti patartina ir spalvą keičiančius, tarkim, labai patamsėjusius, paraudonuojančius, pamėlynuojančius, papilkėjusius, netolygios spalvos (centre pasidarančius blyškius) ar dvispalvius bei didesnius nei 5 mm darinius. Specialistė pastebi, kad darinys gali per savaitę padidėti ir trigubai.

Reikėtų nepamiršti ir kiekvieno odos darinio, kuris sukelia diskomfortą, niežėjimą, yra traumuojamas, nudraskomas. Jeigu šukuojantis plaukus, vyrams skutantis barzdą darinys kliūva, tuomet verta pasitarti su gydytoju, kaip jo neerzinti bei neleisti ląstelėms kisti, piktybėti.

Pataria fotografuoti

Įvairių sričių medikai skambina pavojaus varpais, kad į savo sveikatos būklę ypač atmestinai žiūri stipriosios lyties atstovai. R.Kliunkienė nusišypso ir nustebina: "Dėl odos darinių abi lytys kreipiasi maždaug vienodai. Vyrų gal net daugiau – juos dažniau atveda moterys. Ypač uoliai savo oda rūpinasi jauni vyrai."

Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas.

Vis dėlto, norint apžiūrėti visus savo kūno apgamus, reikia iš prigimties būti ypač kruopščiam. O tokių atidžių žmonių pasitaiko retai. Dažniausiai į dermatologus lietuviai kreipiasi dėl ne itin gražiai atrodančių darinių – apgamų, papilomų, strazdanų, pigmentinių dėmių, pasitaikančių kaklo, rankų srityje.

"Dermatologai turi pacientą nurengti, apžiūrėti visą kūną ir ypač tas vietas, kurių pats žmogus nemato, – kojas, sėdmenų sritį, nugarą. Tad dažnai tenka rasti pakitimus tose vietose, į kurias pacientai nekreipia dėmesio. Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas", – žiniomis dalijasi R.Kliunkienė.

Tiems, kurie vis neranda laiko kreiptis į dermatologus, dvejones dėl apgamų galima sumažinti fotografuojantis. Gydytoja dermatologė pataria užfiksuoti matomus vaizdus krūtinės, nugaros, kojų srityse ir po poros savaičių palyginti, kiek atsirado naujų, pakitusių apgamų. Nusikrapščius apgamą ar kitą odos darinį, eksperimentuoti nepatariama. Jį reikėtų ištirti echoskopu.

"Apgamui pradėjus piktybėti, kiekviena diena yra labai svarbi. Kalbant apie melanomą, ji per savaitę gali taip išplisti, kad kelio atgal gali ir nebebūti, – sako medikė ir priduria: – Melanoma yra vienas agresyviausių onkologinių ligų, mat ląstelės labai greitai dauginasi ir eidamos gilyn apima kitus audinius – metastazuoja. Žmogus, sužinojęs, kodėl taip vyksta, gautų Nobelio premiją."

Tenka spręsti dilemą

Naujų odos darinių ir melanomos rizika išauga lepinantis saulės voniomis. Dermatologai pastebi, kad ultravioletiniai saulės spinduliai nepiktybinę pigmentinę dėmę gali išdeginti, o tada ji gali pakisti ir suvėžėti. Po vasaros vyresnio amžiaus žmonėms dažniau atsiranda ir aktininių keratozių – rausvų dėmių galvos, pakaušio srityje. Dėl jų į specialistus skubiai kreiptis nėra būtina, tačiau jiems išplitus apsunksta gydymas.

Taigi, besirūpinantiems savo sveikata žmonėms neretai tenka spręsti dilemą: tausoti odą ar su saulės spinduliais gauti taip trūkstamo vitamino D, reikalingo visų organų funkcijoms bei nuotaikai gerinti. Gydytoja dermatologė R.Kliunkienė nesiūlo visiškai vengti saulės spindulių, tačiau ragina net ir žiemą nepamiršti naudoti apsauginių kremų nuo saulės.

"Ne kartą visiems teko girdėti, kad slidinėjant kalnuose nesisaugantys žmonės gali nudegti iki pūslių. Kiekvienas toks nudegimas onkologinėmis ligomis ar kitokiomis bėdomis, tarkim, aktininėmis keratozėmis, šlakais, strazdanomis, atsiliepia senatvėje. Pasnigus užtenka naudoti dieninį kremą su saulės apsauginiais filtrais, o į visas kremines pudras įeina bent 15 SPF", – sako specialistė.

Šių priemonių nereikėtų vengti ir probleminę odą turintiems ar šeimoje onkologinėmis ligomis sirgusių žmonių artimiesiems ar patiems susidūrus su vėžiniais odos susirgimais.

Itin šviesios odos savininkai, greitai ir skaudžiai nusvylantys saulėje, su pavydu žvelgia į tamsesnio gymio žmones. Tačiau tai nereiškia, kad melanoma rečiau diagnozuojama tamsesne oda besipuikuojantiems asmenims. Anot medikės, melanoma išsivysto ne dėl vienos priežasties, bet neretai šiai sudėtingai ligai įtakos turi genetika ir nudegimai lepinantis saulės voniose, ypač soliariumuose.

"Šviesiaodžiai, linkę į strazdanas, ir šviesių plaukų, sunkiau adaptuojasi prie saulės spindulių. Jiems itin pavojingas besaikis deginimasis saulėje ar soliariumuose. Beje, dėl soliariumų yra sudėtinga situacija – reta studija atitinka reikalaujamus spindulių saugumo standartus. Tai svarbu prisiminti jaunoms moterims, kurios ypač prieš šventes padaugina šių paslaugų ir tik pamačiusios besikeičiančius apgamus susimąsto", – įspėja R.Kliunkienė.

Jos teigimu, žmonėms, kurių šeimos nariams buvo diagnozuotas odos vėžys, apgamus rekomenduojama stebėti itin atidžiai ir pas dermatologą apsilankyti bent kartą per metus. Dėl pakitusio darinio geriausia į specialistą kreiptis per savaitę.

Kada negalimas lazeris?

Medikė pastebi, kad žmogui senstant daugėja ir odos darinių. Tik gimęs vaikas gali turėti iki dešimt apgamų, ir tai yra normalu, o štai seborėjinių keratozių turi kas antras 35-erių metų ribą perkopęs asmuo.

Kai šių darinių krūtinės ar nugaros srityse padaugėja iki 50 ar net 100, tuomet pacientas ištiriamas išsamiau. Šis išplitusių darinių sindromas neretai siejamas su vidaus organų onkologinėmis ligomis, tad jų pašalinti lazeriu ar nušaldyti nebeužtenka. Šiuo atveju svarbu galvoti ne tik apie estetinį vaizdą, bet ir šio reiškinio priežastis.

"Esant piktybinių apgamų, juos draudžiama šalinti lazeriu. Pakitusį apgamą reikia išoperuoti skalpeliu ir gydytojams patologams ištirti mikroskopu. Tuomet galima imtis tolesnio gydymo, – sako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja. – Gerybinį darinį vienareikšmiškai geriausia šalinti lazeriu. Pagal energiją lazeris gali būti C02 (chirurginis), tuomet apgamas yra nušaldomas ir nupjaunamas ypač didelę energiją skleidžiančios šviesos. Kitais atvejais darinius galima šalinti lazeriu, kurio skleidžiamą energiją sugeria vanduo. Kadangi visa ląstelė yra sudaryta iš vandens, jis yra išgarinamas ir apgamas pašalinamas."

Anot medikės, po šios procedūros randų nelieka – atsiradusi dėmelė po savaitės ar kelių susilygina su odos paviršiumi. Lazeriu rekomenduojama šalinti ir papilomas, karpas bei seborėjines keratozes.

Auksiniu diagnostikos standartu gydytoja vadina dermatoskopiją. Dermatoskopu įvertinami visi keturi melanomos kriterijai. Neskausmingos procedūros metu pacientas gali būti apžiūrimas rankiniu dermatoskopu arba elektroniniu – kompiuteris padeda įvertinti diagnozės tikslumą. Esant melanomai, darinio gylį svarbu pamatuoti ultragarsu. Tai leidžia žinoti, kiek operuoti.

"Kartais pasitaiko tokių melanomų, kad net sunku patikėti. Teko diagnozuoti nago ar akies melanomą. Šiuos atvejus labai sunku nustatyti", – retus, tačiau keistus atvejus įvardijo medikė.

Pasitikrink, kol nevėlu

Akcijos data – sausio 16 d. (viena diena). Registruotis tel. (8 37) 403 900, akcija vyks 253 kab.