Minėta nelaimė Kauno geležinkelio stoties rūmų lifte, M. K. Čiurlionio gatvėje, įvyko birželio 3-iąją. Ugniagesiams buvo pranešta, kad čia jau 30 minučių užstrigusi 70-metė. Ji nurodė skambinusi ir „Kauno liftų“ avarinei tarnybai, tačiau atvykstančių jos darbuotojų taip ir nesulaukė.

Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams garbaus amžiaus moteris rasta užstrigusi lifte. Ją išvadavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai.

Apie incidento aplinkybes portalo kauno.diena.lt žurnalistai kitą dieną teiravosi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovės Rūtos Magdalenos Atroškaitės. Ji pabrėžė, kad svarbu žinoti, jog už liftų, kurie yra geležinkelio stotyje, priežiūrą atsakinga ne „Kauno liftų“ avarinė tarnyba, o bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ir papasakojo apie šį konkretų atvejį daugiau.

Pasak jos, lifte užstrigusi 70-metė, tikėtina, apimta streso, nepaspaudė mygtuko, o skambino įvairiausiais numeriais, tarp jų – ir savo artimiems žmonėms, kurie pažįsta kažką, kas galėtų padėti, manydama, kad taip pagalbos sulauks greičiau.

„Tokiais ratais keliaujant skambučiams, laimė, žinia atėjo ir iki mūsų darbuotojų. Tačiau tikrai užtenka paspausti mygtuką, esantį lifte, – nereikia niekur skambinti. Mūsų žmonės, kurie dirba stotyje, ateis ir padės per kelias minutes, nes signalas gaunamas iš karto. Šiuo atveju, manau, viskas truko pusvalandį todėl, kad moteris bandė ieškoti pagalbos rinkdama visus telefonų numerius, kokie tik šauna į galvą, o ne paspausdama mygtuką, kuris lifte tikrai matomas. Bet tikiu, kad žmogus išsigando ir dėl to nepaspaudė mygtuko“, – bandydama įsijausti į nelaimėlės situaciją detalizavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Pakurstė kauniečių pasipiktinimą

Tačiau portalo fotoreporteriui nuvykus apžiūrėti ir užfiksuoti, kaip atrodo Kauno geležinkelio stoties rūmų lifto erdvė, jis pastebėjo, kad užrašai prie mygtukų – tik anglų kalba. Šis niuansas nepraslydo pro akis ir kauno.diena.lt skaitytojams – vos tik pasirodė publikacija, daugelis pažėrė kritikos įrengusiems liftą.

Iš kur 70-metei žinoti kiekvieną „paukščių kalbą“ – vienur angliškai, kitur – kiniškai ir niekur Lietuvoje – lietuviškai!

„Tai Lietuvoje valstybinė kalba yra ne lietuvių? Kaip čia suprasti? Reikia anglų kalbos žodyną dar nešiotis. Sovietų laikais reikėjo rusų kalbos, bet laisvai buvo galima mokytis mokyklose ir prancūzų, vokiečių ar anglų. O dabar kaip beždžionės niekieno neliepiami kišame tą anglų kalbą. Matosi – net užrašų ant avarinių pultų lietuviškai nėra. Tikra betvarkė ir niekam tai nerūpi. Kur žiūri gaisrinės tarnybos?! Lietuva labai jau europietiška, todėl visur tik anglų kalba... Čia atvykstantiems turistams ir pabėgėliams stengiasi įtikti, o lietuviai mažiausiai rūpi. Išvertę užrašykite – iš kur 70-metei žinoti kiekvieną „paukščių kalbą“ – vienur angliškai, kitur – kiniškai ir niekur Lietuvoje – lietuviškai!“ – plūdo kai kurie. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

„O, tai piešinuko kaip mažam vaikui neužtenka? Jeigu jau piešinuko neužtenka, tai ir valstybine kalba parašytas užrašas nepadės“, – paprieštaravo Gertrūda. „Tačiau tuoj pat sulaukė atsako: Reikia žinoti, ką tas piešinukas reiškia, o gyvename Lietuvoje – užrašai turi būti lietuviški, kita kalba kaip papildoma“, – pastebėjimą išsakė prie straipsnio komentavusi Birutė.

Žada pokyčius

Žurnalistams dar kartą susisiekus su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstove R. M. Atroškaite ir išsakius pastabas dėl to, kad lifte, prie mygtukų, nėra užrašų lietuvių kalba, pašnekovė pažadėjo, kad artimiausiu metu bus užklijuoti lipdukai ir lietuvių kalba.

Apie tokių pokyčių būtinumą antrino ir Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovė Edita Šveikauskienė. „Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ matomoje vietoje turi pateikti lifto veikimo instrukciją valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatymo septynioliktajame straipsnyje rašoma: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.“ Visi viešieji užrašai, kuriuos teikia pati įmonė, privalo būti pateikti valstybine kalba“, – sakė ji.

Pašnekovė pridūrė, kad tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Tačiau rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Gali grėsti bauda

„Kaune valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ir savivaldybės viešosios lietuvių kalbos klaidų prevenciją vykdo Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyr. specialistas – kalbos tvarkytojas. Jis kontroliuoja, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojančių teisės aktų mieste, gali pareikalauti ​pateikti informaciją lietuvių kalba. ​Pašalinti pažeidimus nurodomas laikas vadovaujantis protingumo principu“, – akcentavo E. Šveikauskienė.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nurodoma, kad Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 120 eurų. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 140 eurų. Jei administraciniai nusižengimai padaromi pakartotinai, gali grėsti bauda nuo 170 iki 230 eurų.