Vadino „jautruole“
„Perskaičiusi straipsnį apie tragiškai pasibaigusį gimdymą, kuomet tėvai neteko sūnaus, labai susijaudinau, bet dar labiau likau sujaudinta ir šokiruota, kuomet išsiaiškinau, jog gimdymas vyko toje pačioje įstaigoje, dalyvaujant toms pačioms medikėms, kurios per plauką nepražudė manęs bei dukrelės. Jaučiu pareigą dėl būsimų tėvų ir vaikų saugumo pasidalinti savo patirtimi, kad ir kaip sunku grįžti į atsiminimus, susijusius su gimdymu, kuris vyko 2020-ųjų vasario mėnesį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose“, – istoriją pradėjo Lauryna (vardas redakcijai yra žinomas).
Anot moters, nėštumas buvo labai sklandus ir lengvas, visus devynis mėnesius ji lankėsi LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje „Krikščioniškieji gimdymo namai“ . „Visi buvo be galo malonūs ir paslaugūs, tad ir gimdyti nutarėme būtent čia. Dukrelė neskubėjo, tad praėjus savaitei po termino kiek nerimavau, juo labiau, kad paskutinio echoskopijos tyrimo metu buvau informuota, jog vaikelis sveria virš keturių kilogramų. Visgi praėjus aštuonioms dienoms po termino gydytoja nutarė skatinti – nutartą datą atvykau gimdyti kartu su vyru“, – Lauryna pasakoja, kad buvo rami ir pasiruošusi. Ji informaciją apie būsimą gimdymą sukaupė per paskaitas, skaitė knygas. Moteris neslepia – tikėjosi dukrą pagimdyti natūraliais takais.
„Ankstyvą rytą buvo duoti skatinamieji vaistai ir pamažu pradėjau jausti veiklą. Sąrėmiai pakankamai greitai stiprėjo, bandžiau judėti, norėjau pasinaudoti per paskaitas demonstruotomis pagalbinėmis priemonėmis – diržais bei kamuoliais, kurie padeda lengviau ištverti sąrėmius, bet mano nuostabai buvome paprašyti palikti tas patalpas. Kiek įmanoma bandžiau laikytis be epidūrinės nejautros, bet kas kartą atėjus akušerėms patikrinti situaciją, sulaukdavau pašaipių komentarų, kad „jautruolei“ geriau daryti epidūrinę nejautrą. Taip, užėjus sąrėmiams, ir surikdavau, ir dejuodavau, bet ar čia tame „jautrumas“? Natūraliai nenubėgus vandenims, jie buvo prakirpti ir po šio proceso vėl sulaukiau kandžių komentarų dėl „jautruolės“. Po visko svarsčiau, ar dauguma gimdyvių visus šiuos etapus praeina su šypsena veide bei džiugesiu“, – moteris tikina, kad buvo labai nejauku ir šiek tiek neramu, tačiau į šią situaciją tuomet itin nesigilino.
„Visus devynis mėnesius matyti besišypsantys ir paslaugūs veidai ką tik tapo rūstūs, pilni sarkazmo ir užgauliojimo, – pamena moteris. – Nuo ankstaus ryto jau buvo praėję maždaug 12 valandų, kai skausmo pakelti nebegalėjau ir prašiau man atlikti epidūrinę nejautrą“, – likusį laiką, kol pilnai atsidarė gimdos kaklelis, moteris jautėsi lengviau.
Vyro atkaklumas
Išgirdusi apie pilnai atsidariusį gimdos kaklelį, Lauryna buvau pasiruošusi judėti į gimdyklą. Anot jos, epidūrinės nejautros poveikis pamažu silpo ir atėjusi į gimdyklą ji pradėjo jausti stiprius skausmus, ganėtinai pastovius, nepanašius į sąrėmius su „pertraukomis“. Laurynos vyras visada buvo greta, į jį pasilaikydama ji bandė tūptis, kad vaikelis greičiau „nusileistų“.
Prasidėjo penkių valandų trukmės egzekucija gimdykloje, kurios nepamiršiu niekada.
„Skausmai buvo sunkiai pakeliami ir ištisi, nelabai suprasdavau, kada tai sąrėmis, o kada tik skausmas. Akušerė man valandą rėkė tupinėti, judėti, bet skausmas buvo toks stiprus, kad vos laikiausi ant kojų, tai nebuvo panašu į artimųjų pasakotas istorijas iš gimdyklos, ar per paskaitas girdėtus mokymus. Tada prasidėjo penkių valandų trukmės egzekucija gimdykloje, kurios nepamiršiu niekada, bei daktarės akių, kuri žemino bei tyčiojosi atvira forma – tiesiai į akis. Buvau guldoma, sodinama, statoma, pradėjo gausiai bėgti žali vandenys, kankino nepakeliamas skausmas. Man daktarė su akušere rėkė stumti, nors stūmimo jausmo išsvis nejaučiau, bandžiau joms pasakyti, kad jos visai nesiklauso ir tik tyčiojasi, kas aš per mama, kad negaliu pagimdyti vaiko. Jos išeidavo po puse valandos su komentarais „pasakyk, kai norėsi gimdyti“, mane palikdavo klykiančią bei maldaujančią, ką nors daryti. Jutau, kad kažkas tikrai ne taip, kad vaikelio net nejaučiu takuose. Vyras visaip drąsino ir skatino, bet aš tik maldavau, ką nors daryti ir gelbėti, nes skausmai darėsi stipresni bei ištisi“, – pamena Lauryna.
Anot jos, nuolat gausiai bėgo žali vandenys. Moteris jautė, kad praranda visas jėgas.
„Palatoje buvo ir valytoja, kuri taip pat buvo „dosni“ komentarais. Gydytoja ir akušerė per tas penkias valandas vis išeidavo ir pareidavo, kas kartą klausdamos, ar jau žadu gimdyti, ar ne. Meldžiau operuoti, nes nejutau jokio stūmimo jausmo, kad ir kiek bandžiau stumti – nevyko nieko. Mačiau, kad daktarė su akušere nežada nieko imtis, tad tik maldavau vyro, kad ką nors darytų, gelbėtų, nes nebegalėjau. Vyras ėmėsi veiksmų – reikalavo atlikti cezario pjūvį arba skambins į greitąją pagalbą bei gabens mane į Kauno klinikas. Tuomet labai nepatenkintos atsivežė echoskopo aparatą, kad mane patikrintų. Pasikeitė veidai ir išgirdau – vežam operuoti. Tą akimirką sukaupiau paskutines jėgas ir nugabenta į operacinę nudžiugau pamačiusi nuostabią daktarę, kuri turėjo dalyvauti mano operacijoje. Nubudau tik jau mane siuvant. Po operacijos sužinojome, kad situacija išties buvo labai pavojinga ir jeigu ne operacija, manęs ir dukrytės galėjo nebebūti. Pirmas komentaras – dukrytės galvytė jau buvo labai sukietėjusi, kitas – kliniškai siauras dubuo. Na, ir esminis faktorius – virkštelė buvo tokia trumpa, kad prapjovus, operacijos metu, negalėjo net ištraukti vaiko. Pirma, turėjo nukirpti virkštelę, o tai reiškia, kad dar bandant stumti ir gimdyti natūraliais takais placenta galėjo atitrūkti – tuomet aš būčiau nukraujavusi, o dukrytė uždususi. Jeigu ne vyro stiprybė ir atkaklumas, manau, mūsų istorija su laiminga pabaiga galėjo baigtis kaip ir tai šeimai, netekusiai sūnelio. Jie buvo iškankinti tokiais pat egzekuciniais metodais, kuriuos patyriau dėl šios daktarės. Kiek dar buvo netaktiškų ir grubių komentarų, aš jau neminėsiu, bet jie buvo visą likusį laiką, praleistą palatoje su vyru bei dukryte“, – sako moteris.
Ji teigia, kad yra dėkinga tik už dukrą, kurią glaudžia sveiką ir gyvą. „Iki šiandien mane kankina prisiminimai ir košmarai, patirti tuose „namuose“. Sekė sunki psichologinė būsena, stipriai paveikusi mano kasdienį gyvenimą bei džiaugsmą sulaukus pirmagimės. Tos gydytojos daugiau nemačiau – ji taip ir neatėjo. Neabejotinai gydytoja yra neverta medikės vardo ir norint išvengti tolimesnių liūdnų istorijų ir tragiškų gimdymų, turi būti imtasi veiksmų. Dėl šios priežasties ir nutariau pasidalinti šia tikrai istorija. Protu nesuvokiama, kad šiais laikais ir esat tokiai pažengusiai medicinai, vis dar vyksta tokie dalykai“, – stebėjosi Lauryna.
Asociatyvi 123rf.com nuotr.
Labai reti atvejai
LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos „Krikščioniškieji gimdymo namai“ vadovas Virgilijus Rudzinskas apgailestauja, jeigu pasitaiko nusiskundimų ar nesusipratimų.
„Krikščioniškųjų gimdymo namų vardas pastaruoju metu žiniasklaidoje minimas dėl tragiško įvykio, kurio tikrąsias priežastis sužinosime po išsamaus ir objektyvaus specialistų tyrimo. Užjaučiame netektį patyrusius žmones. Taip pat apgailestaujame, jei pasitaiko nusiskundimų ar nesusipratimų. Jie galbūt neišvengiami kaip ir bet kurioje srityje, kur yra daug tarpusavio bendravimo, o ypač tokiuose jautriuose ir svarbiuose dalykuose kaip gimdymas. Vis dėlto mūsų įstaigoje tai labai reti atvejai. Atkreipčiau dėmesį į faktą, kad pandemijos metu šalyje sumažėjus gimstamumui, pas mus gimdyvių skaičius padidėjo daugiau kaip dešimtadaliu, kas ketvirta šeima pas mus atvyksta iš kitų miestų ir regionų“, – portalui kauno.diena.lt teigė V. Rudzinskas.
Dėl praėjusią savaitę aprašytos situacijos, pasibaigusios tragedija, vyksta ikiteisminis tyrimas.
„Šioje ligoninėje panašių įvykių nebuvo daugelį metų. Tai labai skaudi nelaimė. Nuoširdžiai užjaučiame pacientę ir jos artimuosius. Tai sukrėtė ir įstaigos darbuotojus, nes Krikščioniškųjų gimdymo namų personalas atsidavęs savo darbui, ką rodo gausūs šilti pacienčių atsiliepimai. Deja, medicina ne visada pajėgi išgelbėti gyvybes. Šio įvykio detalės tiriamos, todėl platesnio komentaro dar negalime pateikti“, – praėjusią savaitę sakė LSMU Kauno ligoninės vyriausiasis komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.
