Policijos departamento duomenimis, Lie­tu­vo­je maž­daug pustrečio šimto mo­te­rų kas­met pa­ti­ria sek­sua­li­nį smur­tą. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, tai tik dešim­ta­da­lis tų, ku­rios iš tie­sų nu­ken­čia ne tik nuo ne­pa­žįs­ta­mų, bet ir arti­miau­sių žmo­nių lytinės prie­var­tos.

Anot policijos, pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau lytinio smurto atvejų. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra įsteigto jokio specializuoto centro, kuris pagelbėtų tokio smurto aukoms.

„Mūsų valstybėje šį dalyką pripažinti sekasi labai sunkiai. Labai sunkiai pasirašėme ES tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris. Matysime, kaip bus su ratifikavimu. Jei bus ratifikuota, manau, pagalbos teikimas ir prevenciniai procesai tikrai labai sustiprės ir pajudės“, – sako Kauno moterų draugijos pirmininkė Daiva Baranauskienė.

Ratifikavus tokią sutartį, remiant Europos Sąjungai, būtų galima įkurti organizaciją, besirūpinančią būtent lytinio smurto aukomis. Seime vykusios diskusijos „Pagalbos seksualinio smurto aukoms praktiniai aspektai“ metu Kauno moterų draugijos pirmininkė pabrėžė gebėjimo bendrauti su nukentėjusiomis svarbą. Pasak jos, neigiamas visuomenės požiūris yra viena iš priežasčių, kodėl dažnai bijoma kreiptis pagalbos.

„Kodėl ne visos kreipiasi į policiją... Tam yra daugybė kompleksinių priežasčių: gėda, kaltė, visuomenės požiūris, kad dėl visko, kas atsitinka, kalta pati nukentėjusioji. Svarbu, kad žmonės nesmerktų aukų, nes pas mus aukų smerkimas labai yra paplitęs ir populiarus“, – tvirtina D. Baranauskienė.

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė teigia, kad lytinis švietimas būtinas dar paauglystėje. Anot jos, nesuvokdami, kas yra lytinis bendravimas, jauni žmonės negali apsisaugoti nuo lytinių nusikaltimų.

„Mano manymu, turime priversti švietimo ministrą pagaliau parengti modernią švietimo programą, kuri supažindintų vaikus ir paauglius, kaip apsisaugoti nuo lytinio smurto“, – sako A. M. Pavilionienė.

Europos moterų lobizmo organizacijos tyrimo ataskaitoje Lietuva minima tarp šešių valstybių, kurių įstatyminė bazė vertinama kaip neatitinkanti net minimalių Europos Tarybos standartų. Tačiau Seimo narė sako, jog dažnai nepasinaudojama net ir jau egzistuojančiais įstatymais.

„Mūsų moterys neišmokytos naudotis įstatymu, todėl reikia moteris drąsinti, kad jos nebijotų viešinti lytinio smurto, kad jos nesidrovėtų“, – ragina parlamentarė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, septynios iš dešimties moterų tam tikrame gyvenimo etape patiria fizinį ar seksualinį smurtą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktas tyrimas rodo, kad uraganai pavadinti moteriškais vardais padaro gerokai daugiau žalos nei uraganai, pavadinti vyriškais. Tyrėjai mano, jog taip yra todėl, kad uraganų moteriškais vardais žmonės mažiau bijo ir jiems mažiau ruošiasi. 

„Galvojama – jei moteris, tai paklusni, rami, švelni, sukalbama ir pan., tai gal ir uraganas moterišku vardu bus nuolaidesnis. Jei vyriškas, tai toks griežtas, galingas ir savarankiškas“, – tyrimą komentuoja asociacijos „Kauno moterų draugija“ direktorė Daiva Baranauskienė. Jos manymu, uraganų vardai ir jų vertinimas visuomenėje rodo, kaip stereotipai veikia mūsų pasąmonę.

Uraganams duodavo savo merginų vardus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys pasakoja, kad tradicija uraganus vadinti moteriškais vardais susiformavo dar Antrojo pasaulinio karo metais. Būtent karo meteorologai anuomet pradėję uraganams duoti moteriškus – savo merginų vardus.

Paklaustas, ar ne keista tokia praktika ir ką ji sako apie karo meteorologų santykius su savo antrosiomis pusėmis, J. Kilpys teigia, kad Antrojo pasaulinio karo metais net ir kai kurios bombos buvo krikštijamos merginų vardais.

„Tokia kariškių tradicija. Vėliau ji buvo panaikinta. Nuo 1979–1980 metų uraganams pradėta duoti ir vyriškus vardus. Tam padarė įtaką feministinis judėjimas visame pasaulyje ir ypač Amerikoje. Buvo pasakyta, kad duoti uraganams tik moteriškus vardus – seksistinis poelgis“, – pasakoja J. Kilpys.

Anot jo, vardų uraganams sąrašas sudaromas pagal abėcėlę. Šis sąrašas sudaromas šešeriems metams ir yra baigtinis. Jam pasibaigus, vardai kartojami nuo sąrašo pradžios. „Nebent kyla labai stiprus uraganas ir pridaro labai daug žalos. Pavyzdžiui, 2005-ųjų uraganas Katrina. Toks vardas jau įrašomas į istoriją ir daugiau niekada nenaudojamas“, – teigia klimatologas.

Tropiniai ciklonai skirstomi į penkias kategorijas. Dažniausiai daugiausiai žalos padaro penktos kategorijos tropiniai ciklonai. Jų metu vėjo greitis gali siekti 250 km/val. „Jie gali sugriauti ištisus miestus ir miestelius. Tarkime, minėto uragano Katrinos metu vien Amerikoje žuvo 1,5 tūkst. žmonių“, – primena J. Kilpys.

Ar galima tikėtis, kad vieną dieną praūš uraganas, kuris bus pavadintas lietuvišku vardu? Pasirodo, tai nėra neįmanoma. J. Kilpio teigimu, Amerikoje ir Europoje esama skirtingos uraganų vardų sistemos.

Amerikoje uraganams duodami angliški ir ispaniški vardai, nes tropiniai ciklonai dažnai paveikia ir Centrinę Ameriką. Tuo metu uraganams Europoje galima siūlyti savo vardus. „Ypač Vokietijoje teikiama tokia paslauga – jūs galite pasiūlyti savo vardą, kuris vėliau būtų suteiktas kažkokiam uraganui“, – sako klimatologas.

Stereotipinė moteris: švelni ir nuolanki arba pabaisa

JAV atlikto tyrimo rezultatai aiškinami tuo, kad žmonės, išgirdę moterišką vardą, neadekvačiai pasiruošia uraganui. Tuo metu vyriškas uragano vardas atrodo grėsmingesnis, tuomet gyventojai tampa labiau linkę evakuotis.

Asociacijos „Kauno moterų draugija“ direktorės D. Baranauskienės toks aiškinimas nė kiek nestebina. Tai esą rodo, kaip lyčių stereotipai veikia mūsų pasąmonę. „Galvojama – jei moteris, tai paklusni, rami, švelni, sukalbama ir pan., tai gal ir uraganas moterišku vardu bus nuolaidesnis. Jei vyriškas, tai toks griežtas, galingas ir savarankiškas“, – sako D. Baranauskienė.

Tyrime taip pat svarstoma, kad net keletą dešimtmečių uraganai buvo vadinami moteriškais vardais iš dalies dėl stichijos nenuspėjamos elgsenos. Pasak asociacijos „Kauno moterų draugija“ vadovės, tai dar vienas stereotipas apie moteris: moterys – raganos.

„Visą laiką matome dvi moters puses: arba ji labai švelni ir nuolanki, arba kažkokia pabaisa, arba vienuolė, arba prostitutė – arba balta, arba juoda. Kito supratimo mūsų visuomenėje apie moteris nėra. Tai atėję iš labai seniai“, – mano asociacijos „Kauno moterų draugija“ direktorė.