Spalio 14 d. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius gavo pranešimą, kad griaunamas pastatas Perkūno alėjoje 11. KPD Kauno skyriaus paveldosaugininkai iškart nuvyko į įvykio vietą, pareikalavo darbus sustabdyti. Įžūlus namo savininkas A. D. reikalavimo nepaisė, šeštadienį, spalio 17 d., vėl buvo atnaujinęs griovimo darbus, kuriuos paveldosaugininkams pavyko sustabdyti tik atvykus su policija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovais.
„Nesuvokiamas barbarizmas“
„KPD smerkia tokius namo savininko veiksmus, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Tai nesovokiamas barbarizmas, spjūvis į veidą ir visuomenei, ir paveldo specialistams, ir tarptautiniams ekspertams. Kai pastaruoju metu tiek daug kalbama apie Kauno architektūros išskirtinumą, kai baigiama ruošti paraiška Pasaulio paveldo centrui dėl Kauno modernizmo pristatymo UNESCO nominacijai, sunaikintas autentiškas statinys yra didelė netektis. KPD šį griovimo atvejį traktuoja kaip ypatingai brutalų ir paminantį esminius ir paveldosaugos, ir visuomenės viešojo intereso principus. KPD netoleruos nelegalių veiksmų saugomose kultūros paveldo vietovėse ir padarys viską, kad pažeidimus padarę asmenys visapusiškai atsakytų už juos, o istorinis statinys atgautų jam būdingą architektūrinę išraišką“.
Brutalūs veiksmai neteisėtai griaunant pastatą, esantį Kauno savivaldybės saugomoje pirmojoje Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorijoje privertė aktyvių veiksmų imtis tiek visuomenę, tiek valstybės institucijas.
Tarpukario art deco vila
Vila Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje iškilo 1928 m., jos fasadas pasižymėjo tam metui būdinga art deco išraiška, išsiskyrė gražiai įkomponuotu išraiškingu bokšteliu. Vila išskirtinė ir memorialine prasme – šį namą pasistatė ir jame gyveno Lietuvos knygnešys, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos armijos kūrėjas, rašytojas ir žurnalistas Petras Ruseckas (1883-1945), projektavo žinomas tarpukario architektas Aleksandras Gordevičius.
Ši teritorija – Kauno savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė – 2012 m. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Jo sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai –kultūrinei kategorijai.
Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu. Tokios kategorijos pastatuose draudžiama naikinti išlikusius autentiškus elementus, didinti statinio tūrius, keisti autentišką architektūrinę išraišką, leidžiami tik konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai. Būdų tvarkyti statinį yra išties pakankamai.
Ir nors pastatas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras kultūros paveldo objektas, tačiau jis patenka į savivaldybės saugomą kultūros paveldo vietovės teritoriją ir yra susijęs su jos vertingomis savybėmis – vilų pobūdžio namais, atstovaujančiais tarpukario modernizmo pavyzdžius.
Dar svarbu paminėti, kad pradėta griauti vila stovi Kauno miesto savivaldybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje – 1-ojo Žaliakalnio kultūriniame draustinyje, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 31280). Vila saugoma ir specialiuoju paveldosaugos planu (patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu Nr: T-444). Kauno miesto specialiajame plane šis pastatas pažymėtas kaip statinys, turintis vertingųjų savybių. Vila yra šios vietovės vertingoji savybė – savitumą formuojantis kaunietiškojo modernizmo mokyklą atstovaujantis pastatas.
Griovimą sustabdė ne iš karto
Spalio 14 d. KPD Kauno skyriaus paveldosaugininkai, gavę pranešimą telefonu apie griaunamą namą Perkūno al. 11, apie tai informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių ir kartu su šio skyriaus vedėju Saulium Rimu nedelsiant nuvyko į vietą. Savivaldybės paveldo skyriaus vedėjo teigimu, pastato griovimo darbai su jų skyriumi nederinti ir yra neteisėti.
Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad neturint griovimą leidžiančio dokumento yra griaunamas autentiško tarpukarinio namo Perkūno al. 11, Kaune stogas ir fasado dekoratyviniai elementai. KPD Kauno skyriaus paveldosaugininkas griovimo darbų vadovui nurodė nedelsiant stabdyti griovimo darbus. Informavus VTPSI, kad šis pastatas yra savivaldybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje ir turi vertingųjų savybių požymių, VTPSI taip pat sustabdė nelegaliai vykdomus griovimo darbus.
Spalio 17 d. rytą KPD Kauno skyrius vėl gavo pranešimą, kad griovimo darbai yra tęsiami. Paveldosaugininkams nuvykus į vietą, pastato savininku pristatęs asmuo nesutiko stabdyti vykdomų darbų motyvuodamas tuo, kad leidimo šio pastato griovimui nereikia. Atvykus policijai ir Aplinkos ministerijos, VTPSI atstovams, darbai buvo sustabdyti. Šiuo metu statybų griovimo technika nedirba, statybininkai, pastato savininko žodiniu teigimu, yra atšaukti, techniką išsiveš ir darbų nevykdys.
Dėl galimai padaryto LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nusižengimo KPD Kauno skyrius pradėjo administracinę teiseną. Įvertinus realią pastato sunaikinimo grėsmę, KPD Kauno skyrius inicijuos šio namo įtraukimo į Kultūros vertybių registrą procedūrą, taip pat intensyviai stebės, ar griovimo darbai neatnaujinami.
Nugriauta pusė pastato
„Tiksliai atsekti savininkų kaitą dabar sunkoka, tačiau man yra žinoma, kad namas ilgai priklausė savivaldybei, o pastaruosius metus savininkui, kuris ir atliko vilos griovimo darbus. KPD nedalyvavo privatizavimo ir/ar savivaldybės turto pardavimo procedūrose, todėl man nėra žinoma kaip ši vila atiteko dabartiniam jos savininkui – privačiam asmeniui. Norint vykdyti statybos darbus šioje viloje reikalingas leidimas. Griovimo darbai iš vis negalimi. Savininkas neturėjo leidimo atlikti griovimo darbus. Tokius savininko veiksmus vertinu kaip tyčinį kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės sunaikinimą“, – sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, vykęs stabdyti griovimo darbų. Pasak jo, po suintensyvėjusio piktybinio griovimo šeštadienį, kai darbai jau buvo stabdyti anksčiau, dabar yra nugriauta apie pusė šio pastato.
Kas gresia savininkui
Šis pastatas išskirtinis ne tik savo architektūra ir sąsajomis su istorine asmenybe, bet jame buvo gausu autentiškų tarpukario detalių tokių kaip durys, langai, radiatoriai. Dalis šios autentikos sunaikinta.
Pastatas priskirtas vadinamųjų ypatingųjų statinių kategorijai, todėl prieš atliekant statybos (įskaitant ir griovimo) darbus buvo būtina atlikti specialiąją paveldosaugos ekspertizę, numatomus sprendinius derinti su visuomene ir atsakingomis institucijomis. To nebuvo padaryta. Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai.
Pastato savininkas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėm, o jei atlikti griovimo darbai bus traktuojami kaip grubus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, šie veiksmai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Taip pat bus reikalaujama atkurti pradėtą griauti pastatą.
