Akstinas prisiminti

Anot parodos kuratorės Auksės Petrulienės, organizuoti tokias parodas inspiruoja žmonės, norintys papasakoti savo istoriją. Parodos organizatoriams įdomu patyrinėti, kaip jautėsi sovietmečiu šioje gamykloje dirbę kauniečiai, kaip apskritai atrodė jų kasdienybė. Dėmesį patraukė ten dirbusių žmonių skaičius, kurių klestėjimo metu buvo net 17 tūkst., teritorija, kurioje ši gamykla buvo įsikūrusi, pačios gamyklos dydis, slaptumas ir produkcijos specifika.

"Kai paklausi, ar tavo artimųjų rate kas nors dirbo radijo gamykloje – atsiranda iš karto dar penki žmonės, tad tai tikrai didelė bendruomenė", – iškalbingais faktais garsiosios Kauno įmonės mastelį dalijosi A.Petrulienė.

Mozaika: „Bangos“ gyvavimo detales atskleidžia surinkta istorinė medžiaga ir įspūdingi artefaktai. / Evaldo Šemioto nuotr.

Nepaisant įtakos anuomečio Kauno gyvenimui, ši gamykla niekada nesulaukė tokio didelio dėmesio, o jei ir sulaukė – dažniausiai vien dėl nemalonių istorijų. "Tai buvo žmonės, kurie dirbo tame sovietiniame fabrike, buvo toks įspūdis, kad tai – raudona, okupuota, viskas gaminama Sovietų Sąjungai. Visą laiką buvo truputį neigiamas prieskonis", – apie gamyklą ir jos darbuotojus gaubusią aurą pasakojo A.Petrulienė.

Parodos kuratorė suteikė galimybę žmonėms kalbėti ir pasakoti savas istorijas, kurių būta visiškai priešingų vyravusiai nuomonei. A.Petrulienė sako, kad bendraudama su "Bangos" žmonėmis atrado kitą fabriko pusę, dvasingąją.

Mozaika: „Bangos“ gyvavimo detales atskleidžia surinkta istorinė medžiaga ir įspūdingi artefaktai. / Evaldo Šemioto nuotr.

Prie parodos kūrimo ir atsiradimo prisidėjo puikiai organizuotas senjorų klubas "Banga". Jo nariai buvo pagrindiniai žmonės, su kuriais A.Petrulienė bendravo ieškodama istorijų apie gamyklą. Kuratorė tikisi, kad uždarant parodą – o ji veiks iki kitų metų sausio pabaigos – žmonių ir istorijų bus sukaupta daugiau.

Išlikę artefaktai

Kolekcininkas Michailas, prisistatantis slapyvardžiu Ikarus, parodą papildė daugybe keisčiausių objektų. Vieni jų į jo rankas pateko prieš dešimtmetį, kiti – prieš 20 metų.

Parodoje galima išvysti pačių įvairiausių "Bangos" gaminių: nuo televizorių "Šilelis", atskirų jų dalių, radiolos "Daina", magnetolos "Minija" iki išlikusių senų gamyklos durų, kėdžių.

Vertė: paroda skiriama plačiai auditorijai – buvę bangiečiai čia atgaivins prisiminimus, šiapus gamyklos vartų gyvenę kauniečiai pažins kadaise slėptą istoriją, o jauniausioji karta patirs įspūdingą kelionę laiku. / Evaldo Šemioto nuotr.

Salėje ant sienų puikuojasi to laikmečio fotografijos, liudijančios gamyklos ir joje dirbusių žmonių, "bangiečių", istoriją.

Buvęs darbuotojas Mykolas prisiminė, kad Kauno radijo gamykla vienu metu aprūpindavo beveik 95 proc. Sovietų Sąjungos televizorių gamyklų kanalų perjungikliais, dar žinomais kaip televizorių širdys. "Jeigu mūsų darbas būtų sustojęs – viskas, būtų ištikusi tragedija, Sąjungoje televizorių nebebūtų galima pagaminti", – apie tuometę "Bangos" svarbą pasakojo kaunietis.

Kalbėdamas apie praeitį Mykolas akcentavo: prisiminti tokias istorijas esą svarbu, nes "be praeities nebus ateities".

Nėra nesvarbių gyvenimų

Parodos kuratorė, paklausta, kodėl pasirinko būtent tokį parodos formatą, atsakė, kad toks formatas esąs laisvesnis. "Paroda – toks demokratiškas dalykas, nepriversi žmogaus eiti tam tikra kryptimi – jis ateis iš kito šono, pamatys vieną daiktą, pamatys kitą, pakeliui jam kils įvairių minčių", – sakė buotojmenininkė.

Vertė: paroda skiriama plačiai auditorijai – buvę bangiečiai čia atgaivins prisiminimus, šiapus gamyklos vartų gyvenę kauniečiai pažins kadaise slėptą istoriją, o jauniausioji karta patirs įspūdingą kelionę laiku. / Evaldo Šemioto nuotr.

Žmonėms taip trūksta tikėjimo savo gyvenimu. Kiekviena paroda, kuri leidžia žmogui atsiskleisti ir pasakoti apie save, šiandien labai reikalinga.

A.Petrulienė įsitikinusi, kad panašių parodų, bylojančių, jog kiekvienas gyvenimas, kiekvieno žmogaus istorija yra svarbi, niekada nebus per daug."

Tokios parodos yra nepaprastai reikalingos, nes mūsų visuomenėje žmogus savo gyvenimu dar nepakankamai didžiuojasi. Žmonėms taip trūksta tikėjimo savo gyvenimu. Kiekviena paroda, kuri leidžia žmogui atsiskleisti ir pasakoti apie save, šiandien labai reikalinga", – mano kuratorė.

Parodos organizatoriai turi nelengvą užduotį – parengti radijo laidas, įrašyti pokalbius su buvusiais "Bangos" darbuotojais. Tikimasi, kad šios laidos klausytojus pasieks jau 2021 m. rudenį.

Kas? Paroda "BANGA": žmonių balsų kanalas".

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? veikia iki 2022 m. sausio 30 d.

Vis dėlto vilčių, kad turtą įsigijęs pirkėjas galėtų plėtoti teritoriją, maža: ekspertų nuomone, tam trukdo tai, kad pastatas turi daug bendraturčių.

Varžytinėse parduodamos 3,5 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto administracinės patalpos Žemaičių g. 31. Jų pradinė kaina – 500 tūkst. eurų.

Varžytines organizuojančio „Nuova 5“ bankroto administratoriaus Arūno Gedeikio teigimu, nors įmonei priklauso didelė dalis patalpų, tikėtis, kad naujas jų savininkas galės imtis teritorijos plėtros – neverta.

„Įmonė valdė nekilnojamąjį turtą ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nepavykus restruktūrizuotis, jai iškelta bankroto byla. Dėl turto pardavimo, situacija yra tokia, kad įmonei priklauso didžioji dalis vadinamojo Žaliakalnio verslo centro patalpų, tačiau yra daug bendrasavininkių. Nepamenu tiksliai 12 ar 19, bet nemažai. Buvo daroma koncepcija, skelbiami architektūros konkursai dėl teritorijos pertvarkymo, tuo laiku bendrasavininkių buvimas taip pat turėjo neigiamos reikšmės, nes visos strategiškai geriausios patalpos nepriklauso „Nuovai 5“. Jai priklauso antri, treti, ketvirti aukštai. Todėl apie tai, kad būtų viskas nugriauta, sutvarkyta – jokių kalbų nebėra“, – BNS pasakojo jis.

Bankroto administratoriaus teigimu, kol kas sunku prognozuoti, ar šiose varžytinėse, vykstančiose iki rugpjūčio 29 dienos, pavyks patalpas parduoti.

„Vyksta elektroninės varžytinės, esame sudarę tvarką, apžiūrėti galima tikrai. Išvis neįmanoma prognozuoti, (ar pavyks parduoti – BNS), nes dalyvis gali paskutinę minutę pasiūlyti kainą. Jeigu būtų vientisas objektas ir visos patalpos priklausytų „Nuovai 5“, seniai būtume pardavę. Tačiau visi pirmi aukštai iš Savanorių prospekto, Žemaičių gatvės jai nepriklauso“, – sakė jis.

Pasak A.Gedeikio, parduodamas patalpas galima pritaikyti nuomai arba gamybai, tačiau tam reikės nemažų investicijų.

Prieš beveik dešimtmetį šį pastatą planuota perstatyti, įrengti administracines, gyvenamąsias patalpas. Surengtas architektūrinis konkursas, kuriam savo projektus pateikė ne vienas žinomas Kauno architektas. Tačiau projektas taip ir liko neįgyvendintas.

Kaip sakė Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius vedėjas Nerijus Valatkevičius, iššūkiu projekto vystytojams galėjo tapti tai, kad labai ribotoje teritorijoje mėginta įgyvendinti ambicingą projektą, derinant administracines ir gyvenamąsias patalpas.

Be to, jo teigimu, dauguma nekilnojamojo turto, turinčio keletą savininkų, dažniausiai lieka įšaldyta, jiems nepavykus susitarti.

„Tokia vieta užstringa“, – kalbėjo N.Valatkevičius.

Jis priminė ir daugiau panašių objektų Kaune: buvusio Kauno mėsos kombinato teritoriją, „Bangos energetikos“ patalpas.

„Visose tokiose vietose yra problematiška, viena iš didžiausių problemų yra bendrasavininkiai. Kol jie tarpusavyje neranda bendro vardiklio, paprastai tie visi daiktai stovi ilgai ir nuobodžiai“, – kalbėjo Kauno vyriausiasis architektas.

Bankroto byla „Nuova 5“ iškelta 2010 metais.

Kauno radijo gamykla, 1953-1995 metais buvusi viena didžiausių miesto įmonių, nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje Žemaičių gatvėje įsikūrė 1952 metais, vėliau pastatyti nauji gamybiniai ir administraciniai korpusai Savanorių prospekte. 1993 metais įmonę privatizavo žlugusio koncerno EBSW investicinės bendrovės.

Šį trečiadienį, rugpjūčio 26 dieną, kauniečiai kviečiami atsigaivinti atgijusiame Kauno radijo gamyklos kiemo baseine, kur bus filmuojama masinė vaidybinio filmo „Viskas yra gamta“ maudynių scena. Taškytis, degintis ir įsiamžinti kartu su legendiniais Lietuvos kino aktoriais – Gražina Baikštyte ir Vytautu Anužiu – galės kiekvienas, į kiemą atsinešęs paplūdimio aprangą.

Filmavimas vyks Kauno radijo gamyklos kieme (Savanorių pr. 64 / Žemaičių g. 3). Maudynių ir filmavimo pradžia – 8 val. ryto. Filmavimas tęsis iki 18 val. Pasak filmo kūrėjų, visiems savanoriams su savimi reikėtų turėti rankšluostį ir maudymosi kostiumėlį.

„Tai filmas apie žmogų ir gamtą. Kitaip tariant – apie kiekvieną mūsų ir mūsų skirtingus pasirinkimus visuotino atšilimo kontekste. Trečiadienį Radijo gamyklos kieme filmuosime pagrindinę filmo sceną. Joje dalyvauti kviečiame visus, neabejingus kinui, diskusijai apie planetos likimą ar tiesiog norinčius įdomiai ir smagiai praleisti laiką“, – pasakojo filmo režisierė Gerda Krutaja.

Visi norintys ir galintys šį trečiadienį paversti neeiline vasaros diena kine, kviečiami iš anksto registruotis socialiniame tinkle „Facebook“ arba susisiekti su kūrybine komanda telefonu: +37062754890. Filmą prodiusuoja studija „Kinema“.