Pergudrauti nepavyko

Perlipti tokiu būdu per kitų galvas bandžiusios vilnietė ir klaipėdietė teturėjo pagrindinį išsilavinimą. Tačiau abi prisipažino norėjusios įrodyti savo gyvenimo partneriams, kad gali įstoti į aukštąją mokyklą ir šią baigti.

Jas demaskuoti teisėsaugininkams padėjo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) specialistai, dirbantys su Bendrojo priėmimo informacine sistema. Jiems užkliuvo minėtų pretendenčių studijuoti kartu su elektroniniais prašymais pernai pateikti dokumentai.

Į Klaipėdos valstybinę kolegiją taikiusi 41-ų klaipėdietė Jolanta (vardas pakeistas) deklaravo įgijusi vidurinį išsilavinimą vienoje Klaipėdos gimnazijoje 1996-aisiais. Tačiau kilus įtarimui dėl jos pateiktų tai patvirtinančių dokumentų kopijų, šių neišsklaidė ir Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro peržiūra, nes jame duomenų, kad Jolanta būtų įgijusi vidurinį išsilavinimą taip pat nerasta. Galiausiai paskambinta į jos nurodytą gimnaziją, esą išdavusią jai brandos atestatą. Šios atstovai kategoriškai tai paneigė.

Jolanta galimai bandė pasinaudoti tuo, kad Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema turi duomenis tik apie asmenis, įgijusius vidurinį išsilavinimą nuo 2010-ųjų metų. Tačiau įtarimų sukėlė ir 23-ejų vilnietės Linos (vardas taip pat pakeistas), bandžiusios pernai įstoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, pateiktas 2016-aisiais Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos išduotas brandos atestatas.

Kainavo nevienodai

Informavus apie šiuos elektroninius prašymus dalyvauti konkurse į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pateikiant galimai suklastotus brandos atestatus ir jų priedus, Kauno policiją, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra įsikūrusi LAMA, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo.

Iškvietus Jolantą ir Liną į policijos apklausą, jos iš karto prisipažino pateikusios klastotes. Ir abi apie jų įsigijimo aplinkybes pasakojo vienodai – kad nesunkiai rado vienoje interneto pirkimų–pardavimų svetainėje skelbimą apie siūlomą tokią paslaugą.

Tik Lina teigė mokėjusi už suklastotą brandos atestatą 350 eurų, o Jolanta – 300 eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl šių klastočių gamybos ir platinimo tęsiamas toliau, o šias įsigijusių Jolantos ir Linos atžvilgiu jis ne per seniausiai nutrauktas, atleidžiant abi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jų gyvenimo partnerių laidavimą vieniems metams ir sumokant po 500 eurų užstatą.

Jeigu per vienus metus jos daugiau nieko panašaus neiškrės, šie užstatai bus grąžinti.

Visi tokie atvejai yra labai atsakingai tiriami ir vertinami.

Smarkiai rizikavo

Už Jolantą ir Liną laidavę jų gyvenimo partneriai, dėl kurių jos teigė ir pasiryžusios šiai aferai, prisipažino to iš jų nesitikėję. Pačios nusikaltėlės teigė, kad joms labai gėda ir dėl to, kad tokiomis aplinkybėmis paaiškėjo, koks iš tikrųjų jų išsilavinimas.

Iki šiol abi minėtos poros buvo nepriekaištingos reputacijos. Ir tik tai padėjo Jolantai bei Linai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors, anot nutarimus atleisti jas nuo šios atsakomybės pagal gyvenimo partnerių laidavimą priėmusios prokurorės Renatos Oželienės, kuriuos patvirtino ir teismas, tai, kad jos padarė nusikaltimą, bet buvo atleistos nuo bausmės, jau visam laikui liks šių moterų biografijoje.

"Visi tokie atvejai yra labai atsakingai tiriami ir vertinami", – teigė R.Oželienė, akcentuodama ir tai, kad Jolantos ir Linos veiksmai pripažinti pavojinga veika, nes jos, dalyvaudamos su suklastotais dokumentais konkurse, galėjo užkirsti kelią įstoti į aukštąsias mokyklas labiau to vertiems sąžiningiems žmonėms. Pavyzdžiui, suklastotame Linos brandos atestate figūravo gana aukšti pažymiai.

Anot prokurorės, Jolantą ir Liną nuo grėsusios baudžiamosios atsakomybės išgelbėjo ir tai, kad jos lig šiol nebuvo baustos net administracine tvarka. O jeigu būtų turėjusios tokių nusižengimų, tuomet jau būtų sprendžiama, ar, pagal padaryto nusižengimo pobūdį ir senumą, jas galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ne paskutinį vaidmenį tokioje situacijoje suvaidintų ir tai, ar jau sumokėta bauda už padarytą nusižengimą.

Suspėta laiku

Šiomis savaitėmis į Lietuvą iš Airijos grįžęs 26-erių D.L. buvo sulaikytas Kauno policijos patrulių ketvirtadienį, apie pusę dviejų nakties, besišlaistantis Savanorių prospekte su peiliu.

Jo pėdsakais pareigūnai ėmė sekti, vidurnaktį sulaukę pagalbos šauksmo iš vieno V.Krėvės prospekto daugiabučio. Jame D.L. smurtavo prieš savo 73 metų senelį, įsileidusį iš užsienio parvykusį anūką. Nepaisant jo klajonių su tokiais pačiais draugais po Lietuvą. Ir neatmetant, kad jie visi gali būti koronaviruso platintojai.

Parskridęs į Lietuvą, D.L. dar aplankė draugus Vilniuje. Po to grįžo į Kauną su taksi. O čia vėl, kaip įtariama, bendravo su įvairiais panašiais asmenimis, kurių skaičiaus, juolab anketinių duomenų, greičiausiai, net negali tiksliai apibūdinti. Kol naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sumušė esą jį „užknisusį“ senelį.

Ne pirmas kartas

Prieš senelį D.L. smurtavo ne tik kumščiais. Anūkas buvo nusitvėręs ir peilį. Juo seneliui perpjautas pirštas.

Su tuo pačiu peiliu įsiaudrinęs D.L. išėjo ir į gatvę. Nors per sulaikymą prie restorano „McDonald's“ jau jo neturėjo, bet parodė, kur išmetė, pamatęs policijos pareigūnus. Šie peilį rado.

Uždarius D.L. į Kauno policijos areštinę, šiandien ryte spręstas klausimas, ką daryti su juo toliau. Nes senelis prisipažino bijantis naujos akistatos su anūku, kuris jį terorizuoja ne pirmą kartą. Dėl ko 2018-ųjų vasarį D.L. jau buvo skirtas už tai priverstinis gydymas specifinės paskirties ligoninėje.

Prieš senelį D.L. smurtavo ne tik kumščiais. Anūkas buvo nusitvėręs ir peilį. Juo seneliui perpjautas pirštas.

Yra pagrindo įtarti, kad panašiai gali baigtis ir dabar dėl smurto artimoje aplinkoje jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors D.L. ir linkęs neigti terorizavęs senelį. Esą tik norėjo jį pagąsdinti.

Imtasi saugumo priemonių

Į vaizdo konferenciją, kuri vyko prieš ją dezinfekuotoje areštinės patalpoje, D.L. buvo atvestas šiandien ryte su kauke. Jį atlydėjo tokių pačių apsaugos priemonių ėmęsi areštinės pareigūnai.

Prokuroras ir valstybės D.L. skirta advokatė dalyvavo šioje vaizdo konferencijoje iš vieno Kauno apylinkės prokuratūros kabineto, kuriame esantis kompiuteris karantino sąlygomis – aukso vertės. Prie jo – eilės. Tačiau, kad įvyktų tokia vaizdo konferencija tuo pačiu metu turi būti galimybė prisijungti nuotoliniu būdu ir prie panašių kompiuterių Kauno policijos areštinėje bei Kauno apylinkės teisme.

Šiandien ryte tai pavykus, ikiteisminiam tyrimui dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuo įtariamas D.L., vadovaujantis prokuroras Vidas Kilinskas prašė Kauno apylinkės teismo teisėjos Violetos Miceikienės suimti šį parvykėlį iš užsienio maksimaliam trijų mėnesių terminui. Nes neturėdamas Lietuvoje nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nors D.L. ir bandė įtikinėti, kad išsinuomos butą arba apsistos Nakvynės namuose Petrašiūnuose, jis gali ne tik pasislėpti nuo teisėsaugos, bet ir daryti naujus nusikaltimus.

Kas toliau?

Teisėja V.Miceikienė prokuroro V.Kilinsko prašymą tenkino tik iš dalies, suimdama D.L. tik vienam mėnesiui. Ir šis dar per 20 dienų su savo gynėja gali jos nutartį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Leisdama suimti D.L. trigubai trumpesniam terminui, nei prašyta, teisėja teigė atsižvelgusi į ikiteisminio tyrimo, pradėto jo atžvilgiu, apimtį ir trukmę. Be to, D.L. įtariamas tik vieno nesunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymu. Todėl, kaip skelbiama V.Miceikienės nutartyje, leidimas suimti D.L. tik vienam mėnesiui atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos taip pat būtina atsižvelgti.

Tačiau, net ir leidus laikyti D.L. už grotų dar mėnesį, nėra žinoma, ar artimiausiu metu nereikės spręsti naujų su juo susijusių problemų. Pavyzdžiui, dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu ar šio platinimo.

Kauno apylinkės prokurorai pradėjo spręsti nuotoliniu būdu įtariamųjų suėmimo klausimus šią savaitę. O Kauno apygardos teismas per vaizdo konferencijas su kitoje A.Mickevičiaus gatvės pusėje esančiu Kauno tardymo izoliatoriumi jau skelbia ir nuosprendžius ten laikomiems suimtiesiems.

„Sulaikyti asmenys, kurie Kauno apskrityje užsiiminėjo vagystėmis iš gyvenamųjų patalpų ir darė žalą visuomenei“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Kauno apskrities policijai vadovaujantis Elanas Jablonskas.

Jis teigė, kad šiuo metu sulaikyti du asmenys su tam tikrais įkalčiais.

E. Jablonskas tvirtino, kad šie asmenys daugiausiai laiko praleisdavo užsienyje. Šie asmenys anksčiau teisti Jungtinėje Karalystėje.

„Būdami lietuviai jie atvykdavo į Lietuvą užsiimti nusikalstama veika“, – sakė jis.

Anot jo, Kauno mieste įtariamieji galėjo atlikti daug vagysčių, į patalpas dažniausiai patekdavo per langą.

Sulaikyti asmenys, kurie Kauno apskrityje užsiiminėjo vagystėmis iš gyvenamųjų patalpų ir darė žalą visuomenei.

„Pas asmenis rasta didelė pinigų suma ir tam tikri kiti daiktai, net ir šaunamojo ginklo dalis“, – akcentavo Kauno policijos vadovas.

Jis patikslino, kad pas įtariamuosius rasta virš 30 tūkst. eurų.

Teisėsaugos duomenimis, Kaune buvo apvogtas namas, iš kurio ne tik išnešti grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai, bet ir kiti daiktai. Iš viso padaryta apie 80 tūkst. eurų žala.

„Atlikus kratas paimti tam tikri daiktai ir bus nustatoma jų priklausomybė, ar tie daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu“, – kalbėjo Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Darius Valkavičius (kairėje) ir Elvinas Jablonskas (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Anot jo, įtariamųjų ratas gali plėstis.

„Bus atliekamas plataus masto ikiteisminis tyrimas“, – akcentavo prokuroras.

Abiems asmenims pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo apvogti ir jau įvykdytos didelės vertės vagystės. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Įtarimai dėl netikrų pinigų gaminimo, laikymo ir realizavimo pareikšti 30-mečiui kauniečiui E.J.

Pasak nukentėjusiojo, būtent ketvirtadienio ryte šis jo pažįstamas atvežė jam į namus prašytus paskolinti 37 tūkst. eurų, paimdamas užstatu už tai 1,4 kg aukso luitą. 

Tik svečiui išvykus paaiškėjo, kodėl šis taip skubėjo, atsisakydamas net puodelio kavos.

Pasiskolinusiajam pradėjus perskaičiuoti banknotus, pirmiausiai užkliuvo šių popierius. Vėliau apsižiūrėta, kad ant jų nėra ir kai kurių apsaugos ženklų.

Pranešus apie įtarimą policijai, E.J. buvo sulaikytas jau po kelių valandų.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai kažkur Kaune ar jo apylinkėse vėl pradėtų spausdinti netikrų eurų atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų. 

E.J. prieš aštuonerius metus jau teistas dėl neteisėto ginklo laikymo bei apiplėšimo. Į laisvę jis išėjo prieš penkerius metus. Paraleliai Kauno policija atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, kuriame E.J. įtariamas viešosios tvarkos pažeidimu muzikiniame klube. 

Praėjusį penktadienį Kauno apylinkės teismas leido E.J. suimti dviems mėnesiams.

„Pastabaus kauniečio ir policijos pareigūnų dėka išvengta didelės sumos netikrų pinigų realizavimo. Visos konfiskuotos kupiūros yra 50 eurų nominalo, tad paleistos į apyvartą galėjo padaryti tikrai daug žalos“, – savo pranešime apie šį įvykį cituoja ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Izabelė Bočkienė.

Už didelio kiekio padirbtų pinigų pagaminimą, laikymą ir realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šio ikiteisminio tyrimo kontekste atlikta jau ne viena krata.  

Pasiūla pranoksta leidimų skaičių

Anot ikiteisminius tyrimus atliekančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininko Donato Karaluko, pirminė informacija apie galimus įtariamuosius buvo gauta iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, ne tik vedančios apsinuodijimo minėtais produktais statistiką, bet ir atkreipusios dėmesį į išaugusią maisto ruošos paslaugų pasiūlą, esant gerokai mažesniam oficialių leidimų verstis ūkine, komercine ar finansine veikla skaičiui. 

Policija, savo ruožtu, patikrino elektroninėje erdvėje esančius skelbimus apie maisto gaminių ruošimą įvairioms šventėms ir apsilankė įtarimą sukėlusiuose minėtuose penkiuose adresuose. Vizitai baigėsi kratomis bei pareikštais įtarimais šešiems asmenims.

Reidų dalyviai buvo šokiruoti

Dažniausiai nustatyti pažeidimai – turėtas tik verslo liudijimas, tačiau nebuvo gautas ir tokiai veiklai būtinas Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas.

Visais atvejais keliamų reikalavimų neatitiko ir patalpos, kuriose buvo ruošiamas maistas, nors jis buvo gaminamas daugiausiai nuosavuose namuose.

Kratų metu išimtus maisto produktus (sumuštinius, vieno kąsnio užkandžius, koldūnus, virtinius) liepta sunaikinti. 

„Buvo ir tokių vietų, kur buvo malonu užeiti. Ne visi restoranai tokiu principu ruošia maistą – tvarkinga, švaru, gražu, bet yra ir tokių vietų, kur tikrai nebuvo gaila registruoti nusikalstamas veikas, nes patiems pamačius, kokiomis sąlygomis ruošiamas maistas, nenorėtumėte jo nei valgyti, nei kitų vaišinti“, – žurnalistams antradienį sakė D. Karalukas.

Nukentėjo ir valstybė

„Tokios veikos paprastai padaro žalą ne tik valstybės biudžetui, nes nesumokami mokesčiai, bet ir smarkiai rizikuojama žmonių sveikata“, – buvo linkęs pridurti pradėtus penkis ikiteisminius tyrimus kuruojančio Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius.

Preliminariais duomenimis, demaskuotų nelegalių maisto gamintojų mėnesio pajamos, priklausomai nuo metų laiko ir užsakymų, siekė nuo trijų iki aštuonių tūkstančių eurų. O jie tuo vertėsi nuo metų iki pusantrų.

Kad visa tai nevirstu infekciniu susirgimu, įspėjame gyventojus atidžiai pasirinkti maisto gaminius savo šventei.

"Bus kreiptasi ir į Mokesčių inspekciją, kad ši suskaičiuotų jų pajamas ir nesumokėtus mokesčius", - sakė E. Zuzevičius.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, kuo įtariami demaskuotieji, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Iškalbinga reakcija

"Bylas atiduosime į teismą arba įtariamieji bus nubausti kitaip", - teigė D. Karalukas.

Anot jo, demaskuotieji prisipažino supratę, kad jų veikla nelegali, tačiau teisinosi, kad, norėdami varžytis su konkurentais bei daugiau uždirbti, neturi sąlygų išsinuomoti reikalavimus atitinkančias patalpas.    

„Nusikaltimai, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra tokie sunkūs, kad dėl jų reikėtų daryti ažiotažą. Tačiau jie pasunkėja, apsinuodijus. Tada kalti būna visi tik ne mes patys. Nors, kai mes sulaikome asmenis, gaminančius šiuos užkandžius, ir juos užsisakiusieji, ir gaminantys pyksta, kad gadiname jų šventę ir griauname verslą. Tačiau kitą dieną, kai apsinuodijama, jau pykstama ant policijos, kad ji nieko nedaro. Todėl mes dirbsime ir toliau bei bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba“, – akcentavo D.Karalukas.

Vaišinta net žvėriena

Ieškantiems internete pigesnės pagalbos rengiantis šventėms pareigūnai linkę rekomenduoti pasiteirauti išsirinkto maisto gamintojo, ar jis turi Maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo pažymėjimą. Jeigu tokio pažymėjimo gamintojas neturi, greičiausiai jis neturi ir patalpų, tinkamų verstis tokia veikla. 

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno padalinio vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Nemuno Antanavičiaus, jų tarnyba neturi galimybės kontroliuoti neregistruotų maisto tvarkymo subjektų veiklos, nors šių gaminama produkcija kelia pavojų sveikatai.

"Tokie asmenys produktų gamybai naudoja neaiškios kilmės žaliavas, jų produkcija neretai gaminama antisanitarinėmis sąlygomis ir platinama, pažeidžiant produktų laikymo ir transporto reikalavimus. Kad visa tai nevirstu infekciniu susirgimu, įspėjame gyventojus atidžiai pasirinkti maisto gaminius savo šventei", - įsibėgėjant vasarai bei ją lydinčioms šventėms buvo linkęs akcentuoti ir minėtas Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.

Vienas Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas yra dėl nelegalaus koldūnų gaminimo iš sumedžiotos žvėrienos.