„Tai priklauso pagal amžių – kai kurie iš fondų uždirbo 16 proc. ir daugiau, kai kurie ir 10 proc., ir 8 proc., bet vidutiniškai ta grąža yra 14 proc. už praėjusius metus ir žiūrint istoriškai tai viena geriausių grąžų per pensijų kaupimo laikotarpį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė T. Gudaitis.

„Rezultatai yra tikrai labai geri“, – pridūrė LIPFA vadovas.

Anot jo, šiuo metu bendras fondų turtas siekia 7,1 mlrd. eurų, o gyventojų gauta nauda per uždirbtą grąžą siekia daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Bendras turtas siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų, suskaičiavome, kad toje sumoje 2,2 mlrd. eurų yra ta nauda, kurią yra sukūrusi sistema per uždirbtą grąžą gyventojams“, – teigė T. Gudaitis.

Pernai didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai.

22–28 metų amžiaus kaupiančiųjų grupė uždirbo 16,3 proc. grąžą, 29–35 metų – 16,1 proc., 36– 42 metų ir 43–49 metų – 15,9 proc.

 

Tuo metu 50–56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė 14,1 proc., o 57–63 metų – 10,6 proc. 64–70 metų – 7,6 proc. Turto išsaugojimo fondai fiksavo 7,4 proc. svertinę grąžą. 

Nuo antros pakopos fondų veiklos pradžios 2004 metais kaupiančiųjų skaičius augo 3,5 karto iki 1,4 mln.

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. grąžą

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. svertinę grąžą., o mišraus investavimo fondai – 10,6 proc.  Mažesnės rizikos trečios pakopos fondų vidutinė svertinė grąža buvo 6,9 proc.

T. Gudaitis atkreipė dėmesį, kad po 40 metų prognozuojama gyventojų pensija sieks vos 28 proc. dabartinio atlyginimo.

„Tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narių atrodome nelabai gerai (...) Lietuvoje tas procentas, drįsčiau teigti, yra tragiškai žemas“, – sakė jis.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pažymėjo, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Deja, lūkesčiai ir realybė šiuo metu nesutampa. (...) 2018 metais įvedus pensijų indeksavimą pensijų didėjimas susietas su darbo užmokesčio fondo augimu, taigi, sistema tapo finansiškai tvaresnė, tačiau pensijų adekvatumas kelia klausimų“, – spaudos konferencijoje sakė V. Cibas.

Anot jo, problema yra per mažas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą (2022 metais jis siekė 0,01 proc.), nepakankamas pasitikėjimas sistema (kaupime lieka apie 50 proc. įtrauktųjų) bei per mažos pensijų įmokos, kurios sąlygoja mažas išmokas.   

Pensijų anuitetų turtas pernai augo 58 proc. 

„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša teigė, kad Pensijų anuitetų fondo (PAF) turtas 2023 metais augo 58 proc. iki 39,7 mln. eurų (2022 metais – 25,2 mln. eurų).

Pensijų anuitetų (stabilių pensijų išmokų) gavėjų skaičius pernai augo 45 proc. iki 2,8 tūkst. Anot jo, jiems išmokėta 1,7 mln. eurų – 70 proc. daugiau nei 2022 metais (1 mln. eurų).

„Didžiausia mėnesinė išmoka buvo 350 eurų per mėnesį, mažiausia – apie 8 eurai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė E. Valeiša.

„2023 metais beveik 2 mln. eurų išmokėjome ir numanome kad toliau augs taip pat eksponentiškai, kaip ir iki šiol“, – pridūrė aktuaras.