„Žmonės taip dirba, performanso būdu. Gerbiu visas formas, kuriomis mėginama atkreipti dėmesį į LGBT teises. Viskas tvarkoje, aš mėgstu bendrauti su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų orientacijos“, – šeštadienį žurnalistams Kaune komentavo G. Nausėda.

Kaip skelbta anksčiau, antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šeštadienį Kaune esančioje kavinėje „Kultūra“ susitiko su parašų rinkimo „loterijoje“ laimėjusiais asmenimis. Pasak jo, susitikimo metu buvo aptarti ir žmogaus teisių klausimai. G. Nausėda pabrėžė sulaukęs klausimų ir apie buvusią bei būsimą valdančią koaliciją bei kokios yra bendro darbo perspektyvos ateityje.

„Žinant, kas dalyvauja susitikime nebuvo labai netikėtų klausimų, tikiuosi juos išsamiai atsakiau“, – akcentavo šalies vadovas.

ELTA primena, kad vasario mėnesį antros kadencijos siekiantis šalies vadovas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino kvietimu pasirašyti už jį, kaip kandidatą į prezidento postą, o su tam tikra dalimi pasirašiusiųjų žadėjo išgerti kavos.

Viskas tvarkoje, aš mėgstu bendrauti su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų orientacijos.

„Mielai išgerčiau kavos su ja ar juo, kuris už mane pasirašys: 5000-tasis, 7500-tasis, 10000-tasis, 15000-tasis, 20000-tasis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Nausėda.

Visgi antros kadencijos siekiančio prezidento G. Nausėdos pasiūlymas po gyventojų kreipimųsi atsidūrė VRK akiratyje. VRK nurodė tą pačią dieną gavusi skundus ir G. Nausėdai išsiuntė priminimą, kad Rinkimų kodeksas draudžia papirkti rinkėjus dovanomis už balsavimą, įskaitant parašų rinkimų laikotarpį.

Prezidento rinkimų štabas taip pat buvo įpareigoti dėl tokio kandidato žingsnio pasiaiškinti. Tuomet G. Nausėda savo siūlymą patikslino. Jis nurodė, kad susitikimas vyks kavinėje, o į jį atėję gyventojai už kavą turės susimokėti patys.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Galime stebėti, kaip stipriai pastaraisiais metais vystosi kavos kultūra Lietuvoje. Paskelbus karantiną netekome galimybės išgerti kavos mieste ar susitikti prie kavos puodelio, tačiau noras gerti kavą niekur nedingo. O būdami namuose dar ir turime daugiau laiko įvairiems eksperimentams, kuriems užtenka vos kelių namuose turimų ingredientų“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Šiltajam sezonui – madingi šaltos kavos gėrimai

„Kava nėra sezoninis gėrimas, kurį, pavyzdžiui, gertume norėdami sušilti žiemą. Ją žmonės mielai geria visus metus. Daugeliui jau įprasta savo rytą pradėti nuo juodos kavos ar espresso puodelio. Atšilus orams kavos populiarumą palaiko patys įvairiausiai kavos gėrimai ir kokteiliai. Vienas paprasčiausių – espresso kavos puodelis, sumaišytas su ledukais ir toniku pagal skonį“, – sako „Maximos“ gamybos vadovė Brigita Baratinskaitė.

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus vis stiprėja tendencija gerti šaltai brandintą kavą, kuomet užuot užplikę maltas kavos pupeles karštu vandeniu, užpilame kavą šaltu virintu vandeniu ir paliekame bent 16 valandų pastovėti.

„Tokiu būdu karštis pakeičiamas ilgu brandinimo laiku. Laukimo rezultatas – švelnesnio skonio, net šiek tiek salstelėjusi kava. Po brandinimo kavą būtina nukošti su kuo tankesniu filtru. Šaltai brandinta kava idealiai tinka įvairiems kavos gėrimams su pienu ar vaisvandeniais ruošti, pavyzdžiui, su rožių limonadu. Šaldytuve šaltai taip paruoštą kavą galite laikyti iki savaitės“, – pataria „Maximos“ gamybos ekspertė.

Karantino metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo kavos gėrimas „Dalgona“, pavadintas kaip ir saldainiai iš Pietų Korėjos. Pirmiausia išpopuliarėjęs šioje šalyje, per socialinius tinklus apkeliavo visą pasaulį ir tokiu būdu sumažino karantino metu atsiradusį socialinį atstumą.

Jums reikės:

– tirpios kavos (ne maltos),

– cukraus,

– karšto vandens,

– elektrinio plakiklio;

– pieno ar augalinio pieno gėrimo pagal skonį.

Gaminimas: iš pradžių atsimatuokite po du valgomuosius šaukštus tirpios kavos, cukraus ir karšto vandens. Kiekius galite didinti pagal save, priklausomai nuo skonio ir stiklinės talpos. Svarbiausia, išlaikykite proporcijas. Ingredientus sudėkite į indą ir išplakite. Gauta masė turi būti auksinės spalvos, blizgi ir standi, kaip jūros puta. Belieka į stiklinę įdėti ledo, įpilti pieno ar augalinio pieno gėrimo ir atsargiai užpilti išplaktą kavos masę. Jei norite karšto gėrimo, prieš tai pašildykite pieną.

Anot jo, ekonominės sąlygos Lietuvoje baristams negarantuoja gerų atlyginimų, bet į šią profesiją pradedama žiūrėti vis rimčiau, suvokiama, kad tai – įdomus ir sunkus darbas.

– Sakoma, kad yra 800 kavos skonių. Kuris – jūsų mėgstamiausias?

– Yra net daugiau nei 800 skonių, daugiau nei vyno. Pats pradėjau gerti, kaip ir dauguma iš mūsų, užpilamą kavą. Tai nėra blogai, svarbu, kas dedama į puodelį. Man tai buvo gėrimas su funkcija – jis atmerkdavo akis ir tarsi įliedavo benzino į variklį.

Su laiku atsirado didesnis kavos pasirinkimas ir prieiga prie geriausių pasaulio kavos rūšių. Tokiu atveju neišvengiamai pradedi gilintis. Tačiau dažnai galvoju, kad kartais reikėtų sustoti ir nedaryti iš viso to tokio įmantraus reikalo. Pradedi ieškoti gėlių aromato, vanilės skonio kavos ir pan., bet kartais tiesiog norisi gero kapučino.

– Ar įmanoma atskirti kavos skonius, kai jų net 800?

– Lengva atskirti labai charakteringus skonius. Pavyzdžiui, jei juntamas šokolado ar mėlynių skonis. Manau, kad tai galėčiau atskirti bet kokiame vadinamajame kavos ragautojų čempionate. Tačiau sudėtingesni skoniai – jau išlavinto liežuvio klausimas. Tam reikia specialiai ruoštis ir lavinti save. Kavos ragautojai dieną prieš nevalgo aštraus maisto, nerūko ir t. t.

– Jei žmogus nėra specialistas, kiek jis pajėgus atskirti skonius?

– Manau, kad mažų mažiausiai reikia skirti kartų, saldų, rūgštų skonius. Visa kita – charakteringos kavos bruožai. Jei tai afrikinė kava, jai būdingas rūgštumas. Centrinės Amerikos kava gali pasižymėti ir gėlių, ir šokolado, ir riešutų skoniu. Tokių skonių kavos rasti gana lengva kiekvienam iš mūsų, rekomenduoju tai pabandyti.

– Ar į kavą reikia dėti cukraus?

– Tai skonio reikalas, kaip ir dauguma dalykų gyvenime. Šiuo klausimu nesu nusiteikęs kategoriškai. Manau, kad kiekvienas tegul daro taip, kaip nori. Tačiau visada skatinu leisti sau pamatyti, patirti daugiau.

Žmonės dažnai negali gerti tokios kavos, kokia ji patiekta, pagaminta, tad ir „sutvarko“ ją cukrumi. Kalbu ne tik apie juodą kavą. Pavyzdžiui, jei kapučine naudojamas pienas pakaitintas tinkamai, jis bus saldus savaime ir cukraus dėti nereikės. Jei tai padaryta blogai, kapučinas bus kartesnis.

– Ar pienas negadina kavos?

– Pienas yra geras kavos draugas, tai puikiai dera. Pastebiu, kad su pienu skirtingai reaguoja espreso kava. Kai kuri su pienu tinka, kai kuri nelabai, į tai reikia atkreipti dėmesį. Aš labiausiai kreipiu dėmesį į proporcijas – kad tai nebūtų tik pienas ir šiek tiek kavos, o kava su pienu. Mano mėgstamas derinys yra dvigubas espreso su skaniai pakaitintu pienu, tokia kava vadinsi flat white. Juntama daug kavos, o pienas – stebuklingai dera.

– Sociologas Anthony Giddensas yra rašęs, kad kavos gėrimo ritualas mums rūpi kur kas labiau nei pats gėrimo veiksmas, o daugeliui vakariečių rytinis puodelis kavos – asmeninės rutinos dalis. Kai du žmonės tariasi susitikti kavos, juos labiau traukia proga pabūti drauge ir pašnekėti. Ar sutinkate?

– Sutikčiau, nes manau, kad kava – labai socialus gėrimas. Tai neatsiejama mūsų visuomenės, mūsų  pokalbių, susitikimų dalis. Iš dalies, kava mane dėl to ir žavi. Ne tik dėl 800 skonių, bet ir socialinio aspekto. Tai elementas, kuris padeda susijungti žmonėms, gimti pokalbiams, idėjoms. Kavos industrija tuo ir traukia – ji apima visus žmones.

– Kaip skiriasi kavos gėrimo ritualai tarp skirtingo amžiaus žmonių?

– Matome, kad žmonės tampa vis labiau užimti, jie nori maksimalaus produktyvumo arba kuo daugiau visko patirti. Žmonės ieško naujų potyrių ir tampa labai mobilūs. Todėl kava išsinešti jiems labai tinka. Yra ir kita dalis žmonių, kurie bando rasti tokį pauzės momentą. Jie dažniau renkasi prisėsti su kavos puodeliu, pamedituoti, padirbti, su kuo nors pabendrauti.

– Ar Lietuvoje vyrauja kavos gėrimo kultūra?

– Esame patekę į lietuviško kuklumo spąstus. Įsivaizduojame, kad Lietuvoje to neturime, čia viskas blogai. Tačiau, nuvažiavus į kitą didelį užsienio miestą, kurio padėtis, palyginus su Vilniumi, nevienoda, akivaizdu, kad mes turime tiek pat kavinių.

Ir tai atsitiko per pastaruosius penkerius metus. Yra nemažai kavos tinklų, konkurencija, o dėl jos gaminami geresni produktai kiekvienam iš mūsų. Esame labai pažengę šioje srityje, tuo džiaugiuosi. Neturime gėdytis ir raudonuoti prieš užsieniečius.

– Ar galima sakyti, kad baristas – jau profesija?

– Baristas ilgą laiką buvo nepelnytai painiojamas su padavėju. Nenoriu pasakyti nieko blogo apie padavėjus, tai normalus darbas. Tačiau baristas – profesija, amatas, kurio reikia išmokti, tobulėti ir pan. Tai įdomi ir sunki profesija, joje yra daug ką nuveikti. Ši profesija Lietuvoje dar auga. Deja, ekonominės sąlygos negali garantuoti gerų atlyginimų, tačiau situacija keičiasi. Imama suprasti, kad tai – rimtas užsiėmimas.

– Koks yra kavos kelias iki mūsų?

– Kavos kelias susideda iš kelių dalių. Pirmiausia, tai žmonės, kurie augina kavą. Svarbu suprasti, kad jie tai daro arba labai gerai, arba labai blogai. Kavos industrija taip pat turi savo bėdų, kaip ir visos didžiosios industrijos.

Antroji grandis yra logistika ir tiekėjas, kuris kavą saugo tam tikromis sąlygomis. Jos reikalingos, nes kitaip kava gali supelyti, įgauti defektų ir visa tai atsidurtų mūsų puodeliuose. Trečioji grandis – skrudintojas, ketvirta – baristas. Kiekvienoje iš šių grandžių įmanomas blogai atliktas veiksmas. Įsivaizduokite, kiek žmonių turi viską gerai padaryti, kad sakytume – kokia skani kava.

– Visi ginčijasi, ar kava naudinga, ar žalinga. Ką jūs manote?

– Bėgant laikui nurimau ir pradėjau klausyti tik savo kūno. Man visada buvo įdomu, pagal ką vertinama kava, kai paskelbiama, kad sveika arba nesveika gerti jos tam tikrą skaičių puodelių. Nes jeigu ryte išgeriama kapučino, o apie pietus – espreso, tai bus visai kas kita, nei išgerti juodos filtrinės kavos. Pirmuoju atveju bus suvartota daugiau pieno, antruoju – daugiau kofeino. Pavyzdžiui, jei žmogus geria daug latės, jis išgeria daug pieno, bet ne espreso. Tad kaip dėl pieno – tai gerai ar blogai? Grįžtu prie to paties – reikia klausyti savo kūno.

Už lango šalta. Uraganas Ksaveras pripustė pusnis sniego. Tokiu oru ar gali būti kas geriau nei puodelis ar net du karšto kvapnaus kavos gėrimo? Juolab, kad pernelyg vargti jį ruošiant nereikia: atplėšk pakelį, supilk turinį į puodelį, užplikyk verdančiu vandeniu ir mėgaukis. Paprasta, patogu, prieinama ir studentui, ir prezidentui. Tik ar galima tą gėrį pavadinti kava?

Paruošti kavos gėrimai – brangesni už natūralią kavą

Kavos gėrimų mišiniai sudaromi iš 2 ir daugiau ingredientų. Populiariausi rinkoje iš dviejų arba trijų sudedamųjų: kavos, pieno ar jo pakaitalų ir cukraus (arba be cukraus jei tai 2-jų sudedamųjų mišinys), todėl šįkart būtent tokio tipo produktais ir domimės.

Kai turime reikalą su daug sudedamųjų dalių turinčiu pramoniniu maistu, visuomet smalsu įvertinti, kaip jame esantys ingredientai atsispindi galutinėje kainoje. Taigi kavos mišinių kilogramo kaina svyravo nuo 19,06 Lt, perkant didelėmis pakuotėmis, iki 30,50 Lt, jei pirktume pavieniais pakeliais.

Akivaizdu, kad šioji ilgą galiojimo laiką turinti, mažai vietos užimanti ir tikrai pelninga prekė yra patraukli prekybininkams. O štai mums – vartotojams - vis tik vertėtų pagalvoti kas geriau: ar pirkti mišinius, ar tikrą kavą, jei, aišku, sąlygos leidžia ją paruošti.

Kad būtų aiškiau kiek kartų kava, esanti mišiniuose brangesnė nei gryna, siūlau atkreipti dėmesį į kavos kiekį mišinyje. Štai vieno iš gamintojų mišinys, kuriame nurodytas kavos kiekis yra tik 13 proc., beje dar ir tirpios. Ir tai, beje, didžiausiais aptiktas kavos kiekis, kurį užfiksavau nagrinėdamas prekybos centro lentynos turinį. Kiti gamintojai nurodo dar mažesnę kavos koncentraciją mišiniuose.

Vertą prisiminti, kad tirpi kava apskritai yra prastesnis produktas nei malta kava. Kai kurie gamintojai tokiai kavai gaminti naudoja tiesiog kavos atliekas. O kokybiškos tirpios kavos gamybos technologija tokia: pupelės kepinamos, sumalamos ir verdamos kelias valandas iki 15 atmosferų slėgyje. Gautas kavos ekstraktas filtruojamas, džiovinamas ir toliau jau gamintojai naudoja vienokią ar kitokią jiems būdingą gamybos technologiją.

Tirpioje kavoje tikros kavos, o tiksliau, natūralios kavos produktų, bus vos 15-20 procentų, o štai kofeino kiekis - tikrai nemenkas. Na, o pačios prasčiausios kokybės kavą imituojančiuose gėrimuose galima aptikti net sintetinio kofeino granules, sumaišytas su prasta kavos mase.

Ar yra mišiniuose pieno?

Atrodytų, kvailas klausimas - kava su pienu, neturinti pieno? Tačiau net ir čia maistininkai turi dideles galimybes pateikti mums staigmeną. Štai, net ir viename patraukliausių savo sudėtimi gaminių, mes matome, kad pieno milteliai eina po augalinių riebalų ir hidrintų augalinių riebalų.

Jau ne kartą įsitikiname, kad augalinių riebalų (greičiausiai palmių) naudojimas maisto pramonėje ten, kur norėtųsi matyti pieną, yra visuotinis. O juk tai ne į naudą nei mūsų sveikatai, nei kišenei.

Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad visi gamintojai sąžiningai įrašė apie jų pagamintuose mišiniuose esančius augalinius riebalus.

Kas tie „E“ kavos gėrimų sudėtyje?

Kaip ir kiekviename sudėtingesnės receptūros pramoninio maisto gaminyje , kavos gėrimų mišiniuose aptinkame ir nemažai E indeksais pažymėtų sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, E-551 - Silicio dioksidas – nepavojingas priedas, išlaikantis mišinių purumą. Tiesa, jis dar ir pagerina putojimą, tad graži ir ilgai išsilaikanti puta ant gėrimo paviršiaus gali būti visai ne gero pieno, naudoto mišinyje požymis, o silicio dioksido naudojimo pasekmė.

Neverta baimintis ir Dinatrio citrato E-331(ii), nes ši medžiaga tik labai retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas. Nepavojingas ir Kalio fosfatas E-(340ii), skirtas purumui išlaikyti. Taip pat nėra pavojingi Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai ( E-471).

Ir net nuolatos peikiami polifosfatai (E-521), kai kalbama apie mėsos pramonės gudrybes, o tiksliau šunybes. Šiuo atveju lėtindami chemines reakcijas jie tik padeda išlaikyti mišinius tinkamus vartoti ilgiau. Tiesa, neaišku kieno interesus tai labiau atitinka: mūsų, vartotojų, ar vis tik gamybininkų ir prekybininkų. Be to, vis tik polifosfatai nėra visiškai nekalti priedai.
Labai apsidžiaugiau neaptikęs nei viename mišinyje nuorodų į dirbtinius saldiklius ir net pigiausias iš mišinių savo nurodoma sudėtimi pernelyg nesiskyrė nuo žinomo prekės ženklo brangiausio mišinio.

Tačiau, nežinau kaip jūs, aš vis tiek renkuosi paprastą kavą su paprastu pienu ir paprastu cukrumi.