Plaukiojančią keleiviniams laivams švartuotis skirtą prieplauką įrengė bendrovė „Nemuno turas“.

„Svarbiausia, kad prieplauka galės naudotis visi plaukiojantys Nemunu. Jeigu jie norės aplankyti Birštoną – galės švartuotis ir naudotis prieplaukos infrastruktūra nemokamai“, – sakė prieplauką įrengusios įmonės vadovas Mindaugas Žiedelis.

Jo teigimu, investicija į prieplauką Birštone siekia 20 tūkst. eurų. Tikslas – populiarinti laivybą Nemunu, suteikiant patogaus švartavimosi galimybę.

Naujoji prieplauka – tai metalinės konstrukcijos pontonas, kurio grimzlė tesiekia 30 cm. Ji yra 24 metrų ilgio, aštuonių metrų pločio.

Prieplauka atplukdyta iš Kauno laivu „Algirdas“, šis procesas truko dešimt valandų. Pasibaigus sezonui, tuo pačiu keliu pontoninė prieplauka grįš žiemoti į Kauno marių senąją prieplauką.

Prieplaukos parengiamieji darbai užtruko tris mėnesius. Vienu metu joje gali tilpti 100 keleivių.

Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Projektui įgyvendinti nuspręsta skirti 23,3 mln. eurų ES fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Aiškinama, kad atnaujinta laivyba didžiausia Lietuvos upe suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu.

"Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai bei krovinių baržos. Atsiras galimybė daug krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai", – pranešė Susisiekimo ministerija.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

Tam, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė.

Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų.

Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja per sausras. O verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva rengiama Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa, siekiant sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.

Vienas sudėtingesnių uostų

Olandijos Ijmuidenas – įdomi vietovė prie Šiaurės jūros visai šalia Amsterdamo. Jis yra laikomas Amsterdamo uosto dalimi, nors nuo jo už kokių 20 kilometrų.

Kairiajame Šiaurės kanalo krante prie gyvenamųjų namų šliejasi DFDS keltų terminalas iš kur plaukioja kruiziniai - keleiviniai laivai į Angliją. Kitapus didžiulė metalo apdorojimo gamykla su daugybe kaminų ir anglių krūvomis.

Laivyba Šiaurės kanale pakankamai intensyvi, daug nedidelių pramoginių laivelių. Šiaurės kanalu laivai plaukia į Amsterdamo uostą. Kai kur vaizdelis stebinantis ir grynai olandiškas. Laivai kanalu slenka aukštesniame lygyje nei šalia jo esančiu keliu važiuoja automobiliai. Nieko nuostabaus jog trečdalis Olandijos yra žemiau jūros lygio ir nuo tvano juos saugo hidrotechninės sistemos. Kaip ir Ijmuidene, kur įrengtas didelis kelių dalių šliuzas.

Šiame uoste yra dirbęs klaipėdietis jūrų kapitonas Gintaras Kučinskas. Jis prisiminė, kad Ijmuideno uostas buvo vienas sudėtingesnių, nes reikėdavo įplaukti per šliuzą, o už jo buvo keltų krantinė. Prieš šliuzą būdavo nenuspėjami sūkuriai prie kurių reikėdavo priprasti. Ir pats įlindimas į šliuzą buvo siauras, nuo laivo borto iki jo krašto likdavo vos keliasdešimt centimetrų.

Prestižiniai DFDS laivai

Dabar iš Ijmuideno į Niukaslą plaukiantiems keltams nebereikia lįsti per šliuzus. O ir keltai čia vieni didžiausių, kokius turi Danijos DFDS kompanija.

Iš Ijmuideno į Angliją plaukioja du jūrų keltai „King Seaways“ ir „Princess Seaways“. Karališki jų pavadinimai nurodo, kad tai yra patys prestižiškiausi Danijos DFDS kompanijos laivai. Tai yra kruiziniai-keleiviniai laivai, kuriuose veikia žymiai daugiau pramogų nei tuose keltuose, kurie plaukioja tarkim iš Klaipėdos į Kylį ar Karlshamną.

Iš 76 DFDS laivų ši kompanija turi 4 prestižinius kruizinius laivus. Jie plaukioja maršrutuose tarp Niukaslo ir Imingemo bei Oslo ir Kopenhagos.

Šiuose laivuose yra daugiau pramogų nei įprastuose DFDS jūrų keltuose. Čia daugybė barų, restoranų, parduotuvės, lošimo aparatai, kino ir pramogų salė su šokių aikštele.

„Princess Seaways“ – įprastas kruizinis keleivinis DFDS laivas. Jis turi 478 kajutes, vienu metu gali priimti apie 700 žmonių. Įprasta laivo įgula – 160 žmonių, pagrinde aptarnaujantis personalas. Laive dirba daug filipiniečių, ukrainiečių, tačiau laivavedžiai pagrinde danai ir olandai.

Patogiai sudėliotas grafikas

Aišku, kad šiuose keltuose nerasi tikruosiuose kruiziniuose laivuose įprastų paslaugų kompleksų. Mat tarp tų laivų yra skirtumas. Kruiziniais laivais žmonės plaukia savaitę ir daugiau, o tarp Niukaslo ir Imingemo reisas trunka 15,5 valandų. Pasikeisdami keltai kasdien išplaukia 17 val., o kitos dienos ryte 9 val. jau yra Ijmuidene arba Niukasle. Laivo įgulos tikslas tą laiką užimti žmones, kad jiems nenusibostų kelionė.

Laivais pagrinde keliauja anglai ir olandai, bet nemažai yra ir vokiečių. Dažnai iš Ijmuideno į Angliją vyksta turistai su savo automobiliais, kurie toliau keliauja po Angliją, nuvyksta į Škotiją. Nemažai ir tokių, kurie ryte atplaukia, pasivaikščioja po Amsterdamą ar Niukaslą, o vakare sėda į keltą ir kitą dieną grįžta. Arba išplaukia trumpam tik savaitgaliui. Įprasta, kad didžiausias srautas būna penktadieniais ir sekmadieniais.

Vidutinė kelionės kainą į vieną pusę rudeniop yra 75 eurai. Vasarą kaina didesnė. Taip pat ji priklauso nuo to kokią kajutę pasirenka keleiviai.