Aistros internete

Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pasidalijo nuotraukomis iš Ąžuolyno. Jose užfiksuoti takai be dangos. Toks įrašas sukėlė diskusijų, kam tokių darbų reikia ir kas iš viso tai daro.

Žmonės pradėjo komentuoti, kad galbūt tiesiamas kelias į teritoriją, kurią miesto taryba pritarė perimti visuomenės poreikiams. Šioje teritorijoje svarstoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

„Ką suplanavo, tą ir vykdo. Liūdna“, – komentavo viena kaunietė.

„Įvažiavimas į parkingą“, – pasisakė dar vienas internautas.

Tačiau tokie komentarai nėra tikslingi, mat realybė kitokia. Takai tiesiami visoje Ąžuolyno teritorijoje ir šie darbai nėra susiję su miesto perimama teritorija. Iš tiesų takų tiesimo darbai yra susiję su vykdoma Ąžuolyno parko rekonstrukcija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ąžuolyne prasideda suplanuota parko rekonstrukcija. Su dendrologų ekspertų priežiūra tiesiami kabeliai naujam apšvietimui ir saugiais atstumais nuo vertingų medžių pradedama naujo dviračių tako statyba.

Konsultuojantis su specialistais tikslinamos projektuojamų laiptų į Tunelio gatvę ir Radvilėnų plentą vietos, poilsio, treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelių išdėstymas parko teritorijoje. Pirmieji darbai prasidėjo nuo apšvietimo sistemos atnaujinimo – prižiūrint aplinkosaugos ekspertams parke tiesiamas kabelių tinklas. Ypatingas dėmesys skiriamas vertingų ąžuolų ir kitų želdinių apsaugai, todėl visi darbai preciziškai planuojami“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak savivaldybės atstovės, parko rekonstrukcija turėtų būti užbaigta kitų metų pavasarį.

Infrastruktūros pokyčiai

Atnaujinant parką bus išsaugotas esamas takų tinklas – per visą Ąžuolyno ilgį nusidriekusi lenkta alėja su daugybe atsiskiriančių ir tarp storakamienių medžių vingiuojančių takelių. Numatyta atnaujinti esamų asfalto takų dangą, o natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinami užpilant juos skaldele. Tvarkingi ir patogiai išsidėstę takeliai natūraliai skatins Ąžuolyno lankytojus savo pasivaikščiojimams rinktis būtent tam skirtus maršrutus ir nevaikščioti po visą teritoriją. Tai užtikrins saugią aplinką ąžuolams. Parke taip pat atsiras naujas dviračių takas, kurio trasa, atsižvelgiant į dendrologų ekspertizės išvadą, pakoreguota taip, kad maršrutas vingiuotų saugiu atstumu nuo vertingų želdinių, vaikų žaidimo aikštelių ir pėsčiųjų zonų. Taip pat nuspręsta panaikinti po senųjų ąžuolų lajomis įsikūrusias aikšteles, kad nebūtų trypiamos medžių šaknys. Biologinės įvairovės pažinimui bus įrengtas pažintinis takas. Papildomu akcentu turėtų tapti ir atnaujintas apšvietimas.

Ką suplanavo, tą ir vykdo. Liūdna.

Parke lankytojus pasitiks nauji suoliukai, atokiau nuo senųjų ąžuolų įrengtos poilsio, treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelės. Kauniečių ir miesto svečių patogumui Ąžuolyne bus įrengti du viešieji tualetai, suremontuoti esami tilteliai ir atnaujinta kita parko infrastruktūra. Darbų plane numatyta vietoje esamo išminto tako ant sraigtinių pamatų įrengti laiptus į Tunelio gatvę ir Radvilėnų plentą. Dėmesys ąžuolams

Kauno Ąžuolynas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktas objektas. Didžiausia parko vertybė – senieji paprastieji ąžuolai ir juose gyvenantys vabzdžiai – niūriaspalviai auksavabaliai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Siekiant išvengti neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms, rekonstrukcijos projektas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos dendrologų draugijos, saugomų teritorijų, valstybinės miškų tarnybos ir kitų sričių specialistais bei ekspertais. Taip pat atsižvelgta į kauniečių pastabas ir pasiūlymus.

Viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno keliai“. 62,6 hektarų plote vykdant parko infrastruktūros gerinimo darbus, įmonė privalės vadovautis „Kauno plano“ numatytomis parko tvarkymo ir apsaugos priemonėmis. Visa tai leis tinkamai apsaugoti gamtos paveldą – šimtamečius ąžuolus ir biologinę įvairovę.

Jau ne vienus metus Ąžuolyne arboristai atlieka saugomų medžių lajų korekciją ir sutvirtinimo darbus, sausų šakų šalinimą. Specialistai rūpinasi, kad dirvožemis po ąžuolais būtų gerinamas patręšiant, purenant ir mulčiuojant, atliekamas saugotinų medžių drevių atvėrimas, mūro, betono likučių ir kitų šiukšlių šalinimo darbai.

Parko teritorijoje taip pat vykdomas gamtotvarkos projekte numatytas invazinių uosialapių klevų naikinimas, senųjų ąžuolų polajų valymas nuo menkaverčių želdinių bei krūmų, taip sudarant palankias sąlygas naujai ąžuoliukų kartai įsitvirtinti ir augti bei prailginti šimtamečių ąžuolų gyvavimo amžių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ąžuolyno parko atgimimas – tik dalis visų suplanuotų kompleksinių darbų. Greta netrukus tikimasi pratęsti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybas, toliau vyksta sporto halės rekonstrukcija, artėja Sporto gatvės aikštės rekonstrukcija, taip pat laukia naujojo lengvosios atletikos maniežo statybos ir Dainų slėnio atnaujinimas.

Darbai – dar negreitai

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pristatė jau antrąją Smeltalės upelio valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dalį. Joje kalbama apie paties uostelio teritorijos upės gilinimą.

R.Jievaitienės teigimu, derinant dokumentą gauta bendruomenės pastabų, tačiau visus neaiškumus esą siekiama aptarti, išsiaiškinti ir pataisius dokumentą jį vėl pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai.

"Iš tiesų noras yra gauti pritarimą, kad pilnas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes tai mums užtruktų vėl apie metus", – sakė Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo.

Anot R.Jievaitienės, pagal Žuvininkystės vietos veiklos grupės kvietimą iki 2023 m. galima teikti paraiškas valyti šį uostelį.

"Jeigu turėtume šiais metais atliktą poveikio aplinkai vertinimo atranką, kitais metais būtų galima pradėti rengti techninį projektą ir jau 2022–2023 m. – valyti. Jeigu suspėtume, tai suspėtume. Jeigu ne – gali būti atidėta ilgam", – galimą darbų eigą dėstė savivaldybės darbuotoja.

Baiminamasi smarvės

Komiteto posėdyje dalyvavo visos šiuo klausimu suinteresuotos grupės.

Atėjus pasisakymų laikui užvirė ilgoka ir karšta diskusija, kuri parodė, kad sprendžiant Smeltalės upelio valymo klausimus išsiskiria gyventojų bendruomenės ir projekto rengėjų, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos nuomonės.

Nors sutariama, kad upelį tvarkyti reikia, mat dabartinė situacija lemia netgi tai, jog liūčių metu patvinsta kai kurios miesto gatvės, buvo išsakyta nemažai pastabų darbus planuojantiems valdininkams.

Gyventojų bendruomenės kėlė klausimą, kodėl miestas imasi gilinti prieplaukos akvatoriją, kuria naudojasi privati bendrija.

Nuogąstauta ir dėl darbų pasekmių kairiajame upės krante.

Žmones baugina ir tai, jog valant upelį iškastą dumblą numatoma išpilti netoli gyvenamųjų namų. Baiminamasi, kad dumblas smirdės.

Garažų ir laivelių bendrijos atstovas užsiminė ir apie esą asmeninius "kažkieno" interesus bei nuoskaudas, vedančias projekto stabdymo link.

Nepatogumų bus

Apibendrindama diskusiją R.Jievaitienė tvirtino, kad keisti upės vagos arba krantų – neplanuojama. Numatoma tik pagilinti upelį iki 1,2 m gylio.

Ji taip pat tvirtino, kad darbų metu iškastas dumblas smarkiai smirdėti esą neturėtų.

"Yra atlikti dumblo tyrimai. Sunkiųjų metalų tikrai nėra. Vienoje vietoje yra rastas labai nedidelis užterštumas naftos produktais. Būtent tuos 1,2 tūkst. kubinių metrų reikės vežti į Kiškėnų grunto valymo aikštelę, o visas kitas gruntas yra švarus", – aiškino R.Jievaitienė.

Tiesa, savivaldybės darbuotoja pripažino, kad gyventojams darbų metu vis dėlto reikėtų pasiruošti šiokiems tokiems nepatogumams, tačiau tai esą – normalu.

"Kiekviena veikla sudaro kažkokį nepatogumą. Visas projektas truktų tris mėnesius. Ne metai, ne dveji, ne treji. Tiesiog išvalo, nusodina, išveža. Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo", – dėstė R.Jievaitienė.

Komiteto narė Elida Mantulova teigė, kad planas išvalyti upelį yra geras, tačiau iš esmės į šią teritoriją bei pramoginę mažųjų laivelių laivybą metas pažvelgti kompleksiškai.

"Siūlyčiau ir savivaldybės administracijai, ir garažų bendrijai sėsti prie vieno stalo, ieškoti galbūt viešosios ir privačios partnerystės projektų, kitų formų projektams, kad ten taptų normalia prieplauka mažiesiems laiveliams su viešai prieinamais slipais ir kita infrastruktūra", – klausimo svarstymą baigė politikė.