„Tai kėlė emocinę įtampą. Atrodo, kad jau nebeskauda, bet vėl prasideda uždegimas. Džiuginantys dalykai nebetenka prasmės, kai nuolat turi jausti diskomfortą ir skausmą“, – pasakojimą pradeda vaikinas.

Prieš dešimt metų pasivažinėjimas riedučiais Vyteniui tapo lemtingas – pargriuvus, jis nebegalėjo sulenkti kojos. „Skausmo nejaučiau, bet kojos nepajudinau iš vietos, – prisimena vaikinas. – Gydytojui apžiūrėjus, paaiškėjo, kad plyšo meniskas, todėl man atliko operaciją. Iš pradžių atrodė viskas gerai, galėjau vaikščioti, bet po kurio laiko pradėjo skaudėti kelio sąnarį.“

Vaikinas stengėsi mankštintis, lankėsi pas kineziterapeutus, tačiau tai nepadėjo. „Gyventi galėjau, bet stengiausi kuo mažiau lankstyti kairę koją, kol skausmas liausis. Vos tik būklė pagerėdavo, tuoj vėl prasidėdavo uždegimas“, – pasakoja jis.

Gyventi galėjau, bet stengiausi kuo mažiau lankstyti kairę koją, kol skausmas liausis. Vos tik būklė pagerėdavo, tuoj vėl prasidėdavo uždegimas.

Neapsikentęs nuolat alinančių skausmų, Vytenis nutarė kreiptis pagalbos į gydytojus. Kauno klinikose, įvertinus vaikino būklę, paaiškėjo, kad dėl pašalinto menisko jam pradėjo plonėti kremzlinis kelio sąnario audinys, atsirado ankstyvosios artrozės požymiai (kremzlinio audinio nykimas) ir defektai kelio sąnaryje. „Meniskai sąnario kremzlę saugo nuo dilimo. Juos pašalinus gali atsirasti negrįžtami kremzlinio audinio pažeidimai. Apie 40 proc. pacientų dėl pašalinto menisko pradeda progresuoti artrozė, tačiau ji dažniausiai pasireiškia praėjus keliems metams po pašalinimo“, – pastebi Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas prof. Rimtautas Gudas.

Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime, atlikus išsamius Vytenio sveikatos būklės tyrimus, nuspręsta atstatyti pažeistą sąnario kremzlę. Siekiant ją apsaugoti nuo ateityje gresiančio susidėvėjimo, tuo pačiu metu atlikta ir menisko implantacija. „Pacientui vienu metu atlikta kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija, panaudojant daugiasluoksnę kolageno-hydroksiapatitų nanomembraną. Taip pat į prieš tai buvusios operacijos metu pašalinto menisko vietą implantuotas naujas meniskas, – aiškina profesorius. – Iki šiol tokios operacijos buvo atliekamos atveriant kelio sąnarį. Kauno klinikose, pasitelkus inovatyviausią įrangą, sudėtinga rekonstrukcija ir implantacija atlikta endoskopiniu-artroskopiniu būdu, be papildomų pjūvių.“

Po operacijos praėjus kelioms savaitėms Vytenis jaučiasi puikiai. „Operacija buvo iš anksto ir detaliai suplanuota, todėl praėjo sklandžiai, – sako prof. R. Gudas. – Paciento dar laukia reabilitacijos periodas, kurio metu kremzlės ir menisko implantai turės visiškai integruotis į kelio sąnarį. Atlikta operacija padės sustabdyti kelio sąnario dilimo procesus ir leis Vyteniui gyventi visavertį ir fiziškai aktyvų gyvenimą.“ Šių operacijų Lietuvoje per metus gali reikėti apie 10-20 pacientų.

Kauno klinikų pacientas atvirauja, kad operacija pranoko visus jo lūkesčius. „Iš karto po operacijos galėjau remti pėdą, o ramentus nešiojuosi tik dėl to, kad jausčiausi ramesnis, – šypsosi Vytenis. – Dabar esu daugiau nei laimingas. Dėkoju prof. R. Gudui ir visai gydytojų bei slaugytojų komandai už atliktą operaciją ir galimybę gyventi be nuolat pasikartojančio kelio sąnario skausmo.“