„Ant P. Vileišio tilto įrengta papildoma prevencinė priemonė. Posūkyje link Kauno pilies žiedo – speciali raudona antipraslydimo danga“, – skelbia Kauno miesto savivaldybės atstovai.

„Ji pagerins sukibimą tarp transporto priemonės ir kelio bei bus aiškiai matoma vairuotojams. Specialistai neabejoja, kad tai padės saugiai atlikti posūkį, išvengiant išvažiavimų iš važiuojamosios dalies“, – aiškino eismo ekspertai.

Važiuojant nuo tilto link Kauno pilies raudonai danga išdažyta abejose eismo juostose. Tikimasi, kad tokia naujovė atkreips vairuotojų dėmesį, jie sumažins greitį, taip pat tokia danga turėtų pagerinti sukibimą, tad automobiliai neturėtų slidinėti.

Kol kas tokia eismo naujovė įrengta tik Kauno vietoje – ties Jonavos gatvės žiedine sankryža. Miesto savivaldybė kol kas nepraneš, ar tokia raudona danga galėtų atsirasti ir kitose avaringose Kauno gatvėse ar sankryžose. Dabar bus žiūrima, ar iš tiesų tokia priemonė veikia.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Vos pristačius tokią ženklinimo naujovę, socialiniuose tinkluose kilo diskusija, ar to pakanka.

„Ten reiktų aiškesnių pagrindinio kelio ženklų. Nes ypač nuspalvinus tą vietą mažiau kelyje besigaudantys „deda ant stabdžių“ norėdami praleisti atvažiuojančius nuo Jonavos gatvės“, – pastebėjimais pasidalijo Šarūnas.

„Raudona spalva kitus tikrai klaidins dėl pagrindinio kelio“, – Martynas taip pat abejojo, ar tai pasiteisins.

„Slidu ir tarp Jonavos gatvės įvažiavimo/išvažiavimo“, – dėmesį į probleminę vietą atkreipė Audrius.

Pasipiktino parkavimu

Aršias internautų diskusijas sukėlė nuotrauka, užfiksuota Klaipėdoje, prie Taikos pr. 64 esančio prekybos centro. Nuotraukoje matyti, kaip du BMW automobiliai pastatyti vietose, primenančiose pėsčiųjų perėją. Taip pat yra ir ištisinė geltona juosta, kuri draudžia palikti automobilius.

„Nu jo. Čia jau nepaeis tas „linijos yra tik orientacinio pobūdžio“ ar „tik kelioms minutėms iki bankomato“. Reikia viešinti tokius su valstybiniais numeriais“, – sakė vienas internautų.

Kiti peikė taip automobilius palikusius vairuotojus, esą jie nežino KET, stato transporto priemones prie geltonos linijos ir parkuojasi tiesiog taip, kaip jiems patogu.

Visgi, internautai nesutarė, ar čia yra KET pažeidimas. Vieni tvirtino, jog BMW nieko nepažeidė, nes nėra kelio ženklų, draudžiančių taip palikti automobilius.

„Gal papasakosi, kokias KET taisykles pažeidžia“, – klausė Povilas.

„Aš kai atvažiuoju į salę ir kai visiškai nėra nei vienos vietos, kur pasistatyti mašiną, irgi čia parkuojuosi. Ir tai nėra draudžiama, ir ne, pas mane ne BMW“, – kitus vairuotojus teisino Anastasija.

Perėja ar ne perėja?

Kiti „Facebook“ naudotojai įrodinėjo, kad toks ženklinimas – nieko vertas, nes tai nėra pėsčiųjų perėja, vadinasi, ir statyti automobilius esą galima.

„Čia net ne perėja. Padaryta zona ten esančių parduotuvių lankytojams, tiesiog „pasikrovimo“ zona“, – sakė vienas komentatorių.

„Ten ne perėja! Nuo kada perėja iki pusės kelio būna?!? Ten pasikrovimo vieta, taigi kas turi ką pasikraut, tas ir stovi“, – antrino Inga.

Čia net ne perėja. Padaryta zona ten esančių parduotuvių lankytojams, tiesiog „pasikrovimo“ zona.

Nėra ženklų – galima statyti?

Visgi kiti vairuotojai aiškino, kad parkavimą čia draudžia ištisinė geltona linija. Tačiau kai kurių šis argumentas neįtikino, esą nėra kelio ženklų, negalioja ir joks ženklinimas.

„Viskas aišku, kad nėra ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta – red. past.), bet kam tada ta geltona linija, ar ji nedraudžia užstatyti?“ – klausė Vytautas.

„O ką reiškia geltona linija? Jau nieko nebereiškia?“ – susidomėjo ir Ramūnas.

„Be ženklo linija bevertė, pvz., nupūs kaimynas geltoną liniją ant bortelio prie savo gėlynų, tai ką iškart nebebus galima statyti? Turi būti ženklas, o savo teritorijoje prekybcentris gali ir visą aikštelę geltonai nudažyt, tai ką niekas nusiparkuos?“ – kontrargumentus dėstė Deividas.

Į diskusiją įsitraukė ir vairavimo entuziastai. Jie įmetė nuotraukas iš KET, kur aiškiai parašyta, jog geltonai ištisinei linijai, kaip ir gatvėje esančiai ištisinei linijai, papildomų ženklų nereikia.

„Prie ko čia ženklai? Prie geltonos linijos sustoti ir stovėti draudžiama. Geltonai linijai 1.4 nereikia jokio ženklo“, – nurodą į KET pridėjo komentatoriai.

Tačiau ne visus tai įtikino ir kai kurie vis tiek laikėsi versijos, kad prie geltonos linijos turi būti ir ženklas – kol jo nėra, taip parkuoti automobilius esą galima.

„Vietose, kur buvo paskirta geltona linija yra atitinkami ženklai (sustoti draudžiama), remonto darbus taip pat kelio darbus žymi kelio ženklai. Tačiau, kur KET taisyklės nustato, kad negalima stovėti, pvz., 5 m prieš/po perėją/įvažiavimą į kiemą. Ten kelio ženklai neprivalomi, nes taisyklės nustatytos KET. Priešingu atveju, savavališkai nubrėžta geltona linija, kuri neturi kelio ženklo arba KET apibrėžimo apie draudimą sustoti ir stovėti, yra niekinės vertės“, – dėstė internautas.

Policijos versija

Panašu, kad dėl parkavimo ties Taikos pr. 64, Klaipėda, pastato jau seniau buvo kreiptasi į policiją. Internautai buvo pasidaliję ir pareigūnų aiškinimu, jog statyti automobilius šioje vietoje nedraudžiama.

„Informuojame, jog automobilių stovėjimo vietos ploto žymėjimas, kuris matosi fotonuotraukoje, nedraudžia visų transporto priemonių stovėjimui ir automobilio pastatymas nurodytoje vietoje administracinės atsakomybės neužtraukia, nes toks žymėjimas nenumatytas KET 3 priede „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“. Todėl tam, kad automobilių stovėjimo vietos būtų rezervuotos, siūlome įsirengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“.

Pažymime, kad norint įsirengti kelio ženklą, sklypo savininkas ar valdytojas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai turi pateikti sklypo priklausomumo dokumentą ir kelio ženklo įrengimo schemą, kurioje būtų nurodyta: koks kelio ženklas ir kurioje vietoje norima jį įrengti“, – rašoma Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės atsakyme, adresuotame skundo autoriams.

Šiame atsakyme taip pat nurodoma, jog jei nepaisoma įrengto kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“, apie pažeidimus galima pranešti epolicija.lt portale.

Linijos iš taškų

Siekiant geresnio linijų atspindžio vietoje įprastinių horizontaliojo ženklinimo linijų naudojamas taškinis ženklinimas. Tai linijos, sudarytos iš iškilių taškų ar lašo formos iškilimų, reguliariu atstumu užliejamų ant asfalto. Tarp termoplasto taškų paliekami kelių milimetrų tarpai vandeniui nutekėti.

Anot saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir komercijos direktoriaus Boleslovo Vengrio, toks kelių ženklinimas yra pranašesnis už įprastinį: „Taškinio ženklinimo paviršius nėra lygus. Specialūs stiklo rutuliukai užpurškiami ant visų – iškilusių ir įdubusių – ženklinimo vietų. Automobiliams užvažiavus ant linijos paviršiaus, dyla tik viršutinis ženklinimo sluoksnis, o šviesą atspindi žemesniuose sluoksniuose esantys stiklo rutuliukai. Dėl šios technologijos linija ilgiau išlieka su atspindžiu.“

„Biserio“ atstovas pasakoja, kad šio ženklinimo eksploatavimo laikas priklauso nuo eismo intensyvumo. Tokiam ženklinimui gali būti naudojama šalto arba karšto plastiko technologija. Plastiku ženklinamos linijos yra atsparesnės padangų trinčiai ir kelio druskoms nei dažai.

Geriau matomos lyjant

B. Vengrys teigia, kad toks ženklinimo būdas dažniausiai naudojamas ženklinant šonines ar vidurio liniją, bet dėl geresnio atspindžio šiuo būdu užsienyje eksperimentuojama ir žymint pėsčiųjų perėjas.

„Pagrindinė taškinio ženklinimo nauda – linijos matomumas lyjant ar esant šlapiai kelio dangai. Taškinis ženklinimas nuo įprastinio skiriasi tuo, kad turi pakankamai didelius tarpus, per kuriuos nubėga lietaus vanduo, o esant įprastoms lygioms linijoms vanduo nusistovi linijos paviršiuje ir ant linijos esantys stiklo rutuliukai nebeatspindi šviesos. Skirtumas ypač gerai matomas tamsiuoju paros metu“, – pasakoja B. Vengrys.

Specialistas taip pat pabrėžia, kad tokios linijos saugesnės ne tik dėl geriau atspindimos šviesos. Automobiliu užvažiavus ant linijos, priklausomai nuo taškų aukščio, jaučiama vibracija, o tai gali apsaugoti vairuotojus nuo išvažiavimo iš kelio užsnūdus prie vairo.

Pirmosios atkarpos Lietuvoje

Pirmas tokio ženklinimo atkarpas jau galima rasti Kaune, tad vairuotojai galės įvertinti skirtumą.

„Ryškiau matomas ženklinimas gali reikšmingai prisidėti prie saugesnio eismo, nes daug avarijų įvyksta tamsiuoju paros metu ar esant blogoms oro sąlygoms. Lietuva siekia iki 2030 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti per pusę, tad, bendradarbiaudami su partneriais užsienyje, stengiamės Lietuvoje pristatyti moderniausias technologijas, kurios padėtų siekti šio tikslo“, – teigia B. Vengrys.

Judri vieta

Ketvirtadienį, vakarinio piko metu Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, kurios metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vairuotojams, įvažiuojantiems į sankryžoje geltonomis linijomis pažymėtą kelio dalį, dažnai vadinama „koriu“. Vairuotojai, nesilaikantys šio kelio ženklinimo, sudaro didesnes spūstis bei avarines situacijas.

Pareigūnai pasirinko itin judrią Kauno vietą – Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžą. Šioje vietoje „korys“ atsirado prieš porą metų, tačiau vairuotojai vis dar jo nepaiso ir įvažiuoja į sankryžą, nors toliau stovi kiti automobiliai ir nėra kaip pravažiuoti toliau.

„Kauno dienos“ žurnalistai prisijungė prie pareigūnų ir kartu stebėjo, kaip vairuotojai laikosi KET. Ilgai laukti nereikėjo ir transporto priemonių virtinė jau stovėjo ant sankryžoje nubraižytų geltonų linijų. Atvažiuojant nuo Karaliaus Mindaugo prospekto ir sukant į dešinę, vairuotojai išsirikiuoja dviem eilėmis. Tokie vairuotojai nors ir pažeidžia KET bei stovi ant geltonų linijų, pareigūnai tokių vairuotojų nestabdė, nes jie sąlyginai netrukdo kitiems eismo dalyviams.

Daugiau problemų kyla tuomet, kai iš Karaliaus Mindaugo pr. į Birštono gatvę vairuotojai atlieka kairįjį posūkį ir uždengia „korį“. Tokiu atveju iš Birštono gatvės į kairę važiuojantys vairuotojai priversti sankryžoje sukiotis, bandyti apvažiuoti ant „korio“ stovinčias ir jų eismo juostą blokuojančias transporto priemones.

Pažeidėjų gausa

Reido metu visus KET pažeidėjus pareigūnai užfiksavo vaizdo kameromis. Pro racijas apie kelis pažeidėjus pranešė ir šiek tiek toliau stovintiems pareigūnų ekipažams. Policininkai visų pažeidėjų iš eilės nestabdė, nes nebūtų spėję rašyti baudų. Tie, kurie prasižengė, bet nebuvo sustabdyti, sulauks baudų elektroniniu būdu. Bendras pažeidėjų skaičius paaiškės peržiūrėjus pareigūnų filmuotą medžiagą.

Tie vairuotojai, kuriuos pareigūnai iš karto sustabdė, vieningai tikino, kad neįvertino situacijos, todėl į sankryžą įvažiavo, nors priešais eismo srautas jau buvo sustojęs. Jiems liko tik stovėti sankryžoje.

„Su srautu važiavau ir nespėjau. Šiaip niekada nevažiuoju ir nestoviu sankryžoje, tačiau šį kartą atrodė, kad kartu su visais pravažiuosiu, bet nespėjau. Tuomet stengiausi išlaviruoti, kad tik kuo mažiau trukdyčiau kitiems“, – teisinosi vairuotojas.

Kita sustabdyta moteris taip pat iš karto žinojo, kad nepaisė KET. Anot jos, taip pat nespėjo kartu su visu automobiliu srautu pasitraukti iš sankryžos.

Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų. Jei vairuotojas baudžiamas pirmą kartą, jis turi sumokėti pusę minimalios baudos sumos.

Prieš kelias dienas „Kauno dienos“ redakciją pasiekė kauniečių užfiksuoti klaidinantys kelio ženklai. Judrioje Savanorių, Pramonės ir Šiaurės prospektų sankryžoje vieni ženklai nurodė, kad atvažiavus nuo Karmėlavos, iš trečios eismo juostos galima sukti tik į kairę, tačiau šalia pastatyti kiti ženklai, leidžiantys ne tik atlikti kairįjį posūkį, bet ir važiuoti teisiai.

„Kuriais ženklais vadovautis? Ar tais, kurie kabo virš vairuotojų galvų, ar tais, kurie pastatyti kairėje pusėje?“, – klausė skaitytojas Alius.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

„Kauno diena“ pasidomėjo, ką tokioje situacijoje eismo specialistai pataria vairuotojams. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras patikino, kad dvigubi kelio ženklai buvo labai trumpą laiką. Dabar vadinamojoje Muravos sankryžoje keičiasi eismo tvarka, todėl darbininkai nespėjo nukabinti senųjų kelio ženklų. Tačiau dabar klaidinančių ženklų nebėra.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Šiuo metu bendrovė „Kauno tiltai“ atlieka minėtos sankryžos rekonstrukciją. Keičiant kelių eismo ženklus, bendrovei nepakankamai operatyviai pašalinus senuosius, trumpam galėjo susidaryti klaidinanti situacija vairuotojams. Šiuo metu sankryžoje įrengti tik naujieji kelių eismo ženklai, todėl vairuotojams keblumų kilti neturėtų“, – sakė eismo specialistas.

P.Keras paragino vairuotojus minėtoje sankryžoje artimiausiu metu neprarasti budrumo ir stebėti naujai atsiradusius kelio ženklus bei eismo juostas. Nuo kitos savaitės vairuotojams teks pakeisti važiavimo įpročius ir judrioje sankryžoje vadovautis naująją eismo tvarka.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Ateinančios savaitės pradžioje šioje sankryžoje bus atliekamas horizontalusis ženklinimas, kurį užbaigus, bus įjungti naujieji šviesoforai, todėl vairuotojus prašome sekti pasikeitimus. Rekonstruotoje sankryžoje atsiras papildoma eismo juosta kairiajam posūkiui iš Savanorių prospekto į Šiaurės prospektą, taip pat sankryžos viduryje nebeliks „Stop“ linijų bei šviesoforų,. Tokie dvigubi šviesoforai anksčiau klaidindavo vairuotojus“, – apie pasikeitimus komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Nematyta naujovė

Prieš naujuosius mokslo metus Kauno gatvėse pasirodė niekur kitur nematytas pėsčiųjų perėjų ženklinimas – rombo formos įspėjamieji ženklai. Jie vairuotojus turi iš anksto perspėti apie artėjančią pėsčiųjų perėją. Pirmieji rombai nubraižyti A.Juozapavičiaus gatvėje, tačiau dabar juos galima pamatyti visame mieste.

Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Eismo specialistai tikisi, jog toks horizontalusis ženklinimas atkreips ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

Aš tikrai nežinau, ką tie rombai reiškia. Keista, kad Kaunas išradinėja savitas Kelių eismo taisykles.

„30 metrų – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, jog vairuotojas pravažiavo „rombą“ nesulėtinęs greičio, suvokti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku“, – rombų reikšmę vasaros pabaigoje pristatė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.

„Sprendimams, kurie padės išsaugoti gyvybes, negailėsime nei laiko, nei pinigų. Naujasis ženklinimas yra dar vienas būdas atkreipti vairuotojų dėmesį ir priminti, kad dėl kelių sutaupytų minučių neverta prarasti viso gyvenimo“, –tąkart antrino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Kelia sumaištį

Tačiau gyvybes saugoti turintys rombai, rodos, vairuotojus tik klaidina. Dalis kauniečių nežino, ką tokie ženklai prieš pėsčiųjų perėjas reiškia. Atvykusieji iš kitų miestų dažnai rombus palaiko pagrindinį kelią žyminčiais ženklais, bet niekaip jų nesieja su perėjomis.

„Aš tikrai nežinau, ką tie rombai reiškia. Keista, kad Kaunas išradinėja savitas Kelių eismo taisykles (KET). Aš galvojau, kad visoje Lietuvoje galioja ta pati eismo tvarka, bet pasirodo yra kitaip. Kai pirmuosius rombus pamačiau, pagalvojau apie KET pakeitimus, pradėjau dairytis, gal yra kokia lentelė, kuri paaiškintų tokio žymėjimo reikšmę, tačiau dešinėje pusėje, kur paprastai yra visi ženklai ar kita informacija, jokio paaiškinimo neradau“, – savo nuomonę apie prie pėsčiųjų perėjų nubraižytus rombus išsakė vairuotojas Juozas.

„Daug važinėju, tačiau tokio ženklinimo niekur nesu matęs. Jis visiškai neaiškus ir nelogiškas. Vienoje vietoje buvo pažymėti tie rombai, galvojau, kad važiuoju pagrindiniu keliu, nes KET yra vienintelis rombo formos ženklas, nurodantis, kad yra pagrindinis kelias. Tačiau staiga pamačiau, kad esu šalutiniame kelyje. Apie tai informavo ant stulpų pakabinti trikampiai. Likau nesupratęs, ar mano pirmumas, ar ne. Gerai, kad prieš sankryžą pristabdžiau, o ne važiavau kaip pagrindiniu keliu“, – apie tai, kaip rombai suklaidino, pasakojo kitame mieste gyvenantis Linas.

Žmonės diskutavo, jog gera idėja iš anksto vairuotojus įspėti apie artėjančią pėsčiųjų perėją, tačiau tai galima padaryti neklaidinančiais būdais. Vairuotojai siūlė prieš perėjas braižyti ne rombus, o linijas, taip pratęsiant pačias perėjas.

„Jei tie rombai reiškia, kiek metrų liko iki perėjos, tikrai būtų aiškiau tiesiog skaičiais užrašyti metrus, likusius iki tos vietos, kur žmonės kerta gatvę, o ne čia kažkokį dviratį išradinėti. Metrai iki perėjos taip pat atkreipia vairuotojų ir pėsčiųjų dėmesį, tačiau nelieka jokių interpretacijų“, – antrino kaunietis Matas.

Turi domėtis patys?

„Kauno diena“ eismo specialistų paklausė, kodėl pasirinkta prieš perėjas žymėti būtent rombais, o ne kitokiais būdais. P.Keras tikino, kad toks ženklinimas pasirinktas dėl to, jog jis išskirtinis.

Daug važinėju, tačiau tokio ženklinimo niekur nesu matęs. Jis visiškai neaiškus ir nelogiškas.

„Pasirinktas aiškiai išsiskiriantis simbolis, kuris nėra reglamentuotas KET. Horizontalaus ženklinimo elementai, kurie nėra numatyti KET, bet skirti atkreipti pėsčiųjų ar vairuotojų dėmesį, būdavo naudojami ir anksčiau, tarkime, akcijos „Apsaugok mane“ ar kiti ženklai“, – rombus su kitais kelio ženklinimais palygino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Jis atkreipė dėmesį, jog rombai skirti ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, kurie gali įvertinti automobilio artėjimo prie perėjos laiką.

„Atkarpa prieš perėją paženklinta rombo simboliais atitinka automobilio stabdymo kelią įskaitant reakcijos vairuotojo laiką, reikalingą sustoti pėsčiajam įžengus į pėsčiųjų perėją. Dėl šios priežasties mums labai svarbu, kad būtent miesto gyventojai (pėstieji) aiškiai suprastų šio ženklinimo prasmę“, – sakė P.Keras.

Pasidomėjus, kaip apie naujovišką ženklinimą informuojami ne Kauno miesto gyventojai, „Kauno diena“ gavo netikėtą atsakymą. „Tikimės, kad kitų miestų vairuotojai, nežinantys apie šių simbolių reikšmę, bus paskatinti pasidomėti“, – sakė P.Keras.

„Įvedus papildomą ženklinimą Kauno miesto gyventojai bus intensyviai informuojami, kaip pėstieji turėtų elgtis matydami šį ženklinimą. Eismo įvykių perėjose statistika nuolat stebima, todėl po metų bus galima įvertinti, ar ši taikoma naujovė davė naudos. Jei naujovė pasiteisins, galbūt galėsime siūlyti šį ar kitą simbolį, žymintį automobilio stabdymo kelią iki perėjos, įtvirtinti ir KET“, – pridūrė eismo specialistas.

Jis informavo, kad rombais iki šių metų pabaigos ketinama pažymėti visas miesto perėjas. Kol kas specialiu simboliu paženklintos tik pagrindinių miesto gatvių perėjos.

Naujos ir ryškios linijos prieštaravo kelio ženklams, kurie nurodė eismą tiesiai ir į dešinę.

O dviejose vietose posūkis į dešinę buvo pažymėtas dar ir raudonais stulpeliais, tačiau linija baigėsi ties šaligatviu, tad pasukus nuvažiuojama į niekur.

Žinia apie tokį keistą gatvių žymėjimą netruko pasklisti virtualioje erdvėje, vairuotojai dalijosi užfiksuotais vaizdais ir svarstė, kas ir kodėl taip nesuprantamai pasielgė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciūtė patikino, kad jokios klaidos čia nėra. Tiesiog dėl blogo oro vėluojantys darbai iki galo nebuvo suderinti tarpusavyje.

Naujos linijos žymi tas vietas, kur bus leidžiama palikti automobilius, lietus sutrukdė iki galo teisingai sužymėti numatytas stovėjimo vietas.

Iki pirmadienio nespėta pašalinti kelio ženklų, kurie klaidino važiuojančiuosius.

Pirmadienį darbininkai juos jau nuėmė. Jeigu nelis, iki savaitės galo galima tikėtis, kad Kretingos gatvės pokyčių nebereikės šifruoti ar bandyti nuspėti. Jie taps aiškūs ir suprantami, nes bus nubraižytos visos numatytos horizontaliojo ženklinimo linijos.

Panašiai klaipėdiečiai juokavo ir pokštavo, kai gatves imtasi ženklinti pietinėje miesto pusėje. Vairuotojai kelias dienas nesuprato, kokių ženklų paisyti, o kuriuos ignoruoti.

Tačiau galiausiai, kai gatvės buvo subraižytos taip, kaip numatyta, viskas tapo suprantama ir aišku.

O jei kelias nepaženklintas šviesą atspindinčiomis linijomis, perėjomis ir rodyklėmis – keliskart sudėtingiau, perspėja vairavimo instruktoriai. Deja, šiemet nė viename valstybinės reikšmės kelyje linijos dar nebuvo perdažytos. Nuogąstaujama, kad dėl įstatymo spragomis piktnaudžiaujančios įmonės bei biurokratizmo keliai gali likti be atnaujintų linijų, dėl to avarijų skaičius, tikėtina, dar labiau išaugs.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užfiksuota 11 proc. daugiau eismo įvykių nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys. Taip pat dešimtadaliu daugiau žmonių žuvo bei buvo sužaloti. Didžioji dalis tragiškų mirtimi besibaigiančių avarijų įvyksta užmiesčio keliuose.

Pamatykite filmuke, kaip lietus paslepia paprastas linijas, lyginant su iškilusiomis – modernesniu, struktūriniu ženklinimu. Lygiai taip pat nieko nesimato ir neženklintame kelyje.

Keliai be linijų – nesaugu

„Artėja tamsusis metų laikas su lietumis ir sniegu. Vairuotojai dažnai neįvertina, kad vairuoti šviesiu paros metu geromis oro sąlygomis bei tamsoje ir lyjant yra labai skirtinga. Visų pirma, tamsoje turėtume važiuoti lėčiau nei tai darytume dieną, taip pat ir gerokai atsakingiau, nes matomumas labai sumažėja“, – sako Rokas Markevičius, patyręs lenktynininkas, vairavimo instruktorius, „Saugaus vairavimo mokyklos“ įkūrėjas.

Nepaženklintame kelyje vairuoti daug sudėtingiau. Galima lengvai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pavojingoje vietoje ar posūkyje, ratu kliudyti nepaženklintą kelkraštį, dėl to mašiną gali sumėtyti.

Pasak specialisto, šviesą atspindinčios linijos ant kelio padeda vairuotojams geriau orientuotis, ypač tamsoje, lyjant ar sningant. Linijos leidžia aiškiau matyti kelio ribas ir posūkius, pajausti krašto ribą, atskiria priešpriešinį eismo srautą.

„Nepaženklintame kelyje vairuoti daug sudėtingiau. Galima lengvai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pavojingoje vietoje ar posūkyje, ratu kliudyti nepaženklintą kelkraštį, dėl to mašiną gali sumėtyti. Jei ištisinė linija nusidėvėjusi ir jos nesimato – tai taip pat nedrausmina ir net klaidina vairuotojus. Žinant, kaip tai pavojinga ir kokios griežtos taikomos baudos, dėl to neabejotinai dalies vairuotojų laukia skaudžios pasekmės“, – pastebi R. Markevičius.

Rudenį ir žiemą sutrumpėjus dienai didžiausias eismo intensyvumas būtent ir būna tamsiuoju paros metu – rytais ir vakarais, kai žmonės vyksta į darbą, mokyklas ir atgal namo.

Pralaimėtojas piktnaudžiauja įstatymu

Kelių linijos Lietuvoje atnaujinamos kasmet, nes ypač judriose ir pavojingose vietose šviesą atspindintys rutuliukai, esantys dažuose, per metus ar net pusmetį nusivažinėja, nusidėvi dėl kelių valymo ir priežiūros ar nesilaiko dėl nekokybiškos asfalto dangos.

Šiemet konkursas horizontaliai ženklinti valstybinės reikšmės kelius buvo paskelbtas tik birželio pabaigoje suteikiant laiko pasiūlymus pateikti iki rugpjūčio pradžios. 7 įmonės išreiškė norą šiuos darbus atlikti ir rugsėjo pradžioje buvo atrinkti konkurso nugalėtojai, pasiūlę mažiausią tokių darbų kainą dešimtyje regionų.

Vis dėlto kelių ženklintojai negali pradėti dirbti, nes viena pralaimėjusi įmonė procesą yra sustabdžiusi. UAB „Kasandros grupė“ teikia vieną skundą po kito tam, kad tik konkursas nebūtų tęsiamas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, galiojusį iki liepos mėnesio, tačiau reglamentuojantį šį pirkimą, po kiekvienos pateiktos pretenzijos turi būti numatomas 15 dienų atidėjimo terminas, ir tik jam pasibaigus pirkimo procedūros gali vykti toliau.

„Kasandros grupė“ jau yra pateikusi tris tokias pretenzijas ir visos jos buvo atmestos kaip nepagrįstos, tačiau skundų kiekio įstatymas neriboja, todėl ir šis procesas gali trukti labai ilgai. Tokiu būdu procesai užstringa biurokratizmo pinklėse, o keliai lieka nepaženklinti.

„Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir siekis vilkinti procesus. „Kasandros grupė“ elgiasi nesąžiningai, dėl ko visi Lietuvos žmonės priversti rizikuoti savo sveikata ir gyvybėmis, važinėdami keliais be šviesą atspindinčių linijų. Praėjusiais metais keliai nebuvo pilnai paženklinti ir avaringumas akivaizdžiai išaugo. Kas bus, jei šiemet kelių neženklinsime visiškai?“ – sako Tomas Ignatavičius, vienos iš konkurso laimėtojų bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius.

Laukia, kada galės dirbti

Kita konkursą taip pat laimėjusi bendrovė „GATAS“ jau beveik mėnesį laukia paruošusi techniką ir kelių ženklinimo brigadas, kol galės pradėti dirbti.

„Esame pasirengę kuo skubiau pradėti darbus, juolab, kad dirbti galėsime tik iki lapkričio pradžios. Taip numato konkurso sąlygos, o ir oras vėliau dirbti nebeleidžia – ženklinamas kelias turi būti sausas, neapsnigtas, svarbu, kad nelytų. Tokių dienų rudenį ir žiemos pradžioje būna keletas, todėl laiko liko labai nedaug“, – sako Ingrida Kondrotienė, bendrovės „GATAS“ direktorė.

Dėl vėliau paskelbto konkurso šiemet buvo numatyta horizontaliuoju būdu paženklinti tik 40 proc. įprasto darbų kiekio. Pernai buvo atnaujinta tik apie 50 proc. kelių horizontaliojo ženklinimo, o įprastai kasmet naujai paženklinama apie 70 proc. visų šalies kelių.

Nuo Europos atsiliekame

Horizontalusis kelių ženklinimas labai svarbus užtikrinant eismo saugumą, nes tai vizualus ir sąlyginai nebrangus kelių eismo taisyklių priminimas vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams. Skaičiuojama, kad vienas žuvęs žmogus valstybei kainuoja 600000 eurų. Vien šiemet keliuose jau žuvo 138 žmonės, dar daugiau nei 3000 buvo sužeista. Vadinasi, Lietuva jau prarado daugiau nei 80 mln. eurų, ir šis nuostolis tik augs, jei kelių saugumu nebus susirūpinta.

Saugumo situacija Lietuvos keliuose nėra gera. Mūsų šalis viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal žuvusiųjų skaičių keliuose, kuris tarp ES šalių siekia 50 aukų vienam milijonui gyventojų. Lietuvoje 2016 metais keliuose žuvo 65 žmonės, skaičiuojant milijonui gyventojų. Deja, Lietuva pagal šį rodiklį nuo ES vidurkio dar labiau tolsta, nes šiemet keliuose patiriamų žūčių ir sužalojimų skaičius išaugo.

Iki praėjusių metų Lietuvai buvo pavykę smarkiai sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių ir iš paskutinių šalių trejetuko iškopti į septintą nuo galo poziciją tarp ES valstybių. Europos Komisijos duomenimis, didžiausias mirtingumas keliuose fiksuojamas Rumunijoje – 99 žuvę žmonės milijonui gyventojų, mažiausias – Švedijoje, kur eismo įvykiuose prarandamos 27 gyvybės. Tai beveik tris kartus mažiau nei Lietuvoje.

Praėjusią savaitę apie 22–23 val. senamiestyje, Tiltų gatvėje, pasitelkę specialų transportą plušėjo kelininkai.

Neįprastą vaizdą užfiksavę gyventojai klausė, kodėl darbai atliekami tokiu vėlyvu metu?

"Išgirdusi keistą garsą išėjau į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Juk kai kurie žmonės jau miega ar nori ilsėtis tokiu laiku", – teigė senamiestyje gyvenanti senolė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, darbas naktimis – ne naujiena. Taip yra dėl pačių klaipėdiečių patogumo, kad kelininkai nestabdytų intensyvaus eismo centrinėje miesto dalyje.

"Dažniausiai linijos ir yra dažomos vakarais arba naktimis, kai eismas ramesnis. Taip buvo visą gyvenimą. Žmonės neturėtų tuo stebėtis", – tikino I.Šakalienė.

Eismo juostos mieste paryškinamos kiekvienais metais. Paprastai šie planiniai darbai pradedami įpusėjus vasarai ir užbaigiami rudenį.

Tikimasi, kad, paryškinus kelio dangą, vairuotojams ir pėstiesiems taps saugiau ir aiškiau, kuri dalis skirta dviračiams, kuri – mašinoms ir autobusams.

Dirbti naktimis stengiamasi kuo tyliau. Vis dėlto yra tokių žmonių, kuriems tai sukelia nemalonius jausmus.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad senamiesčio gyventojai skundžiasi dėl pačių fantastiškiausių dalykų.

Žmonės staiga ima pykti, kad grindiniu riedantis transportas kelia labai didelį triukšmą.

"Iš senamiesčio gyventojų sulaukiame tiek daug skundų dėl garso, kad, panašu, visos važiuojančios transporto priemonės jiems yra triukšmingos. Lengvieji automobiliai, taksi, autobusai, riedantys per nelygų grindinį. Galiausiai pasiekė, kad Žvejų gatvėje buvo pastatytas ženklas, draudžiantis stovėti įjungtu varikliu. Ši problema kilo dėl taksi vairuotojų, laukiančių savo klientų", – aiškino V.Valys.

Tam tikrose senamiesčio vietose iš tiesų nuo 22 val. draudžiama stovėti įjungtais automobilių varikliais. Taip pat pro atvirą langą negali sklisti garsi muzika.

Patikrinimų metu kontrolieriai siekia sudrausminti pažeidėjus.

Tačiau nutinka ir taip, kad nuvykus į klaipėdiečių skundžiamas vietas jose būna stebėtinai tylu.