Plačiau papasakojo kelionių agentūros atstovė Eglė Grašytė.

– Ar pastebite, kad mažiau lietuvių perka keliones į Turkiją, Egiptą, Tunisą?

– Vertinant, kad po savaitės prasideda vaikų atostogos, taip pat turėsime dvi šventines dienas per savaitę, kas nėra labai dažna lietuviui, nepastebime sumažėjimo šioms datoms. Vertinant dabartinę situaciją Izraelyje, pasitaiko nuogąstavimų, klausimų, tačiau kelionių atšaukimų skaičius tikrai nėra didelis. Skatiname pasikeisti keliones į Ispaniją, Portugaliją, jei yra kažkokių baimių. Kalbant apie Egiptą, tai pas mus kas trečias pirkimas yra į Egiptą. Manome, kad žmonės renkasi šią kryptį dėl labai geros kainos ir kokybės santykio bei gero oro.

– Tai skatinate tam tikrus klientus rinktis kitas kryptis?

– Mes skatiname racionaliai įvertinti situaciją. Išsiaiškiname, kokie tie nuogąstavimai. Jei tai yra dėl saugumo, tai turime patvirtintą informaciją iš kitų kelionių organizatorių, kad tame regione šiuo metu saugu keliauti. Mes vadovaujamės organizatorių informacija, pateikiame ją ir klientui. Tačiau jei vis dėlto yra toks poreikis, mes padedame pasikeisti keliones į kitas kryptis. Keliautojų pasitenkinimas ir saugumas yra mūsų pasitenkinimas.

Apie rudenio keliones papasakojo Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavalienė.

– Ar lietuviai keičia kelionių kryptis dėl karo Izraelyje? Ar Turkija, Tunisas bei Egiptas vis dar tos populiarios kryptys tarp tautiečių?

– Natūralu, kad praeitos savaitės pradžioje buvo toks neramumas. Žmonės skambino ir klausė, ką daryti, ar skristi. Atsakymas yra toks, kad jei kažkur bus nesaugu, tai skrydžiai ir nebus vykdomi. Ką reiškia nesaugu? Jei bus gautas pranešimas vengti kelionių į tą regioną. Kai kelionių organizatorius skraidina į tam tikrą vietą, tai yra ne vien tik jo pasirinkimas. Yra avia kompanija, kuri skraidina. Jei avia kompanija iš saugos kompanijos gaus atsakymą, kad keliauti nesaugu, tai kompanija ir nevykdys skrydžių. Yra pakankamai daug saugiklių, kurie nulemia, ar gali skrydžiai būti vykdomi į tam tikrą vietą, ar negali. Pagrindinės kryptys iš Lietuvos yra Turkija bei Madeira. Madeira išsipirko labai anksti, jau praktiškai nebėra vietų. Į Turkiją keliaujama, nes tokio paslaugų kiekio ir tokio patogumo nuvykti kitur mes neturime. Aukščiausias Egipto sezonas dar neprasidėjo. Žmonės keliauja į pažintines keliones ne tik lėktuvais ar autobusais. Žmonės atrado kruizus. Žmonės tuo mėgaujasi, nes kruize gali ir pailsėti, ir pasilepinti. Kai tik Lietuvoje tamsiau ir šalčiau, lietuvaičiai traukia į tolimus kraštus. Jie renkasi Meksiką, Dubajų.

– Sakėte, kad ten kur pavojinga, ten ir nevykdote kelionių. O kaip yra tuo atveju, jei kažkas netikėto nutinka? Turėjome ir gaisrų, ir karą.

– Kiekvienas produktas turi savo savininką. Organizuotų užsakomųjų reisų savininkas yra kelionių organizatorius. Kelionių organizatorius, bendradarbiaudamas su valstybinėmis institucijomis, priima sprendimą vykdyti skrydžius ar ne. Jei nutinka, kaip Izraelio atveju, tai ne tik kelionių organizatorius rūpinasi, bet kartu ir valstybė.

Apie kelionių kryptis plačiau papasakojo kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas.

– Kur rudenį keliauja lietuviai?

– Rudens sezonas turizme yra tikrai dėkingas metas. Baigiasi vasaros kryptys ir prasideda žiemos sezono kryptys. Keliautojai galės rinktis iš dviejų pačių populiariausių visus metus krypčių. Tos dvi, lietuvių pamėgtos, kryptys yra Turkija ir Egiptas. Didžiausias susidomėjimas keliauti į Turkiją yra būtent per moksleivių rudens atostogas, per ilgąjį Vėlinių savaitgalį. Be šių dviejų krypčių keliautojai taip pat renkasi Kanarų salas. Nuo spalio pabaigos galėsime džiaugtis tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus į Tenerifę bei Gran Kanariją. Lietuviai taip pat renkasi Dubajų, kuriame šiuo metu kaitina apie 36 laipsnius šilumos. Keliautojai orientuojasi ne tik į šilumos kryptis, bet ir į pažintį. Per moksleivių atostogas keliaujama į didžiausias Europos sostines bei renkamasi kelionės autobusu po artimą užsienį.

– Ar pastebėjote, kad daugiau žmonių renkasi ne Turkią, Egiptą, o Kanarų salas?

– Pastebėjome dar kitą pusę, kad keliautojai renkasi egzotines kryptis. Klientai nori sutaupyti, neretai renkasi tokias tolimas kryptis kaip Vietnamą, Braziliją, Tailandą. Jie skrenda iš Varšuvos oro uosto, kur kelionių kainos prasideda nuo 900 eurų. O iš Lietuvos keliauja į Šri Lanką, Tailandą, Maldyvus.

SAM primena, kad visi atvykusieji iš užsienio turi galimybę išsitirti, net jeigu nejaučia simptomų. Norintys turėtų skambinti trumpuoju numeriu 1808 ir registruotis.

Pirmadienį vyriausybėje pristatyti epidemiologiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius stabiliai mažėja. Mažėjimo tendencija pastebima ir kaimyninėse šalyse, tačiau Rusijoje ir Baltarusijoje naujai nustatomų atvejų skaičius išlieka aukštas, ir atvykimas iš šių šalių kol kas yra ribojamas. Naujų atvejų kreivė lėčiau leidžiasi ir Lenkijoje, nors ji jau atitinka kriterijus, leidžiančius atvykti iš šios šalies į Lietuvą be jokių apribojimų.

Skandinavijos regione naujų atvejų daugiausia nustatoma Švedijoje, kuri viena iš nedaugelio Europos valstybių netaikė griežtų karantino ribojimų. Ji tebėra įtraukta į koronaviruso labiausiai paveiktų šalių sąrašą, todėl šios šalies piliečiai ir joje teisėtai gyvenantys asmenys kol kas negali atvykti į Lietuvą. Iš Švedijos arba per ją grįžtantiems Lietuvos piliečiams yra privalomas 14 dienų karantinas.

Situacija kai kuriose Pietryčių Europos valstybėse rodo, kad atšaukus karantino ribojimus atsipalaiduoti nevalia. Bulgarijoje, Rumunijoje, Moldovoje, Šiaurės Makedonijoje, Kroatijoje ir Juodkalnijoje atvejų skaičius pastarosiomis savaitėmis pradėjo sparčiai augti.

Iš Vidurio Europos valstybių didesnis naujų atvejų skaičiaus kilimas užfiksuotas Čekijoje, kur pastarųjų dienų COVID-19 susirgimo atvejai vėl skaičiuojami nebe dešimtimis, o šimtais.

Airijoje naujų atvejų skaičius išlieka stabiliai žemas. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje išlieka stabilus, o Portugalijoje pastaruoju metu stebimas atvejų augimas.

Jei jūsų paklaustų, ką pasirinktumėte – vieną naktį panašios kokybės kambaryje Juodkrantėje ar dvi Graikijos Korfu saloje? Nemaža dalis lietuvių sako, kad tokiu atveju rinktųsi atostogas užsienyje.

„Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme jos narių, kur ir kodėl jie renkasi poilsiauti. 57 proc. iš 170 respondentų atsakė, kad renkasi užsienį, nes net su skrydžio kaina atostogaudami užsienio kurortuose išleidžia mažiau nei Lietuvoje. 22 proc. sako, kad nejaučia didelio skirtumo, nes ir Lietuvoje, ir užsienyje atostogoms išleidžia panašias sumas.

Užsienis, kaip jie patys pabrėžia apklausoje, traukia poilsiautojus ne tik patrauklesnėmis apgyvendinimo kainomis, bet ir didesne gero oro garantija ir turtingesne naujų įspūdžių palete

O ką sako prognozės? Lietuvos pajūryje rugpjūčio antra pusė žada maždaug 23 laipsnių temperatūrą, debesis ir lietų. Orų prognozės užsienio kurortuose tuo metu – kur kas optimistiškesnės. Tačiau kur kas įdomesni skaičiai slypi atostogų kainose.

Kelionė į abi puses nuo Vilniaus iki Palangos ar Šventosios automobiliu atsieis maždaug 50 eurų. 7 naktų nakvynė trimis žvaigždutėmis Booking.com įvertintame apartamentų viešbutyje Šventojoje rugpjūčio antroje pusėje atsieis 230–300 eurų, Palangoje panašios kokybės apgyvendinimo įstaigose – 280–350 eurų.

Kelionė į Nidą ar Juodkrantę kainuos daugiau. Ir dėl ilgesnio atstumo, ir dėl kelto bei ekologinio mokesčių. Taigi, iš Vilniaus ir atgal automobiliu ten nusigauti pavyks už maždaug 80–90 eurų. Nida pasitiks maždaug 380-420 eurų siekiančiomis 7 naktų nakvynės kainomis, Juodkrantė pasiūlys panašios kokybės vietų už 300–400 eurų.

Taigi, savaitė Lietuvos pajūryje, neskaičiuojant maisto ir pramogų, gali atsieiti nuo maždaug 280 iki 510 eurų arba nuo 140 iki 255 eurų žmogui, jei keliaujama dviese.

Ką panašiu metu – rugpjūčio antroje pusėje – gali pasiūlyti užsienio kurortai? Kuriuose iš jų pavyks apsigyventi pigiau, o gal net ir išleisti mažiau su skrydžiu? Priklausomai nuo laiko, kada skaitysite šį tekstą, kainos gali varijuoti, tačiau tikrinant jas liepos pabaigoje, situacija atrodo taip.

Graikijos sala Korfu. Skrydis iš Vilniaus ir atgal žmogui atsieis apie 160 eurų, panašios ar net geresnės kokybės apartamentuose nei Lietuvos pajūryje pavyks apsigyventi už 250–300 eurų.

Kipras. Skrydžiai atsieis brangiau nei į Korfu, apie 210 eurų, tačiau apsigyventi pavyks už panašią (ir mažesnę nei Neringoje) sumą. Už 7 nakvynes naktis trimis žvaigždutėmis Booking.com įvertintuose apartamentų viešbučiuose sumokėsite 250-320 eurų.

Jordanija. Šių metų kelionių perliukas. Skrydis į šią šalį ir atgal atsieis apie 130 eurų, o už 200 eurų apsigyvensite trijų žvaigždučių kokybės apartamentuose ar viešbutyje. Šių kaštų gyventojai kokybę supranta kitaip nei europiečiai, taigi, apartamentai ir aptarnavimas čia keliasi į kiek kitą, aukštesnį lygį.

Rimini kurortas, Italija. Skrydžiui abiem kryptimis prireiks maždaug 160 eurų. Apgyvendinimas atsieis kiek brangiau nei anksčiau įvardytose vietose. Čia panašios kokybės apartamentuose apsistosite už maždaug 270–300 eurų.

Tenerifė. Vieta, kur beveik kiaurus metus galite medžioti vasarą. Skrydis netrumpas, tad pastebimai brangesnis nei į kitas įvardytas šalis ir kainuoja apie 400 eurų. Bet tikrai sutaupysite mokėdami už apgyvendinimo paslaugas – trijų žvaigždučių kokybės apartamentuose 7 naktis praleisti pavyks ir už 150 eurų.

„Eurostat“ duomenimis, maisto ir gėrimų kainos minėtuose Europos kurortuose yra didesnės nei Lietuvoje. Tačiau kaip ir daugelyje pietų šalių, jūros gėrybėmis bei vaisiais įvardytose šalyse pavyks pasimėgauti už gerokai mažesnes kainas nei Lietuvoje. Jordanijoje, tikėtina, maistui išleisite pastebimai mažiau nei Lietuvoje.

Minėtuose užsienio kurortuose be maisto ir pramogų galima pailsėti už sumą, kuri, keliaujant dviese, vienam asmeniui sudarys nuo 230 iki 475 eurų. Jordanijoje ir Korfu gali pavykti pailsėti pigiau nei Lietuvoje netgi ir su skrydžiu, kitose vietose pavyks surasti kartais ir gerokai pigesnę, tačiau kokybe nenusileidžiančią, o dažnai ir lenkiančią nakvynę.

Lietuvos sostinę geidžiamiausia 2018-ųjų kryptimi išrinko tiek didžiausias Suomijos kelionių žurnalas „Mondo“, tiek vienas populiariausių Prancūzijos žurnalų „Telerama“. Ką šie metai, pažymėti Šimtmečio ženklu, atneš Lietuvos turizmui?

„Prognozuojame, kad šiemet turistų skaičius augs ne mažiau nei 8-9 proc. Pagrindiniai turizmo rinkodaros iššūkiai 2018 m. – didinti turistų srautus bei pajamas iš turizmo, toliau išlikti lyderiais pagal turizmo srautų augimą Europos Sąjungoje ir ilginti turistų viešnagės trukmę šalyje. Taip pat – mažinti sezoniškumą ir kuo daugiau turistų pritraukti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į Lietuvos regionus”, - sako laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Daugiau viešbučių

Kasmet ženkliai augantis turistų skaičius daro įtaką ir viešbučių verslui – jų statoma visoje Lietuvoje, investicijos į naujas apgyvendinimo vietas siekia apie 500 mln. EUR. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvoje duris atvers per 20 naujų viešbučių, tarp jų tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai kaip „Marriott“, „Hilton“, „Radisson“, „Ibis“ ir kt. Skaičiuojama, kad sostinės svečiams skirtų numerių skaičius išaugs mažiausiai pusantro karto. Svarbu, kad nauji viešbučiai statomi ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei kurortuose.

Stiprės gastronominiai vėjai

Kartu su naujais viešbučiais šiemet plėsis ir restoranų tinklas. Vienas laukiamiausių yra naujajame „Design Hotel“ tinklo viešbutyje Pacų rūmuose kuriamas restoranas bendradarbiaujant su „Noma“, geriausiu restoranu pasaulyje keliskart pripažinto, įkūrėju Clausu Meyeriu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, Lietuvos šiemet neaplenks ir pasaulinės gastronominės tendencijos: daugės vieno patiekalo restoranų, toliau gausės maisto autobusiukų, dar populiaresni taps įvairūs gastro-renginiai, festivaliai, geriausių restoranų rinkimai.

Į Lietuvą – ir lėktuvais, ir traukiniais 

2018 m. Lietuvoje bus ne tik didesnis nakvynės vietų pasirinkimas, bet ji taps ir lengviau pasiekiama. 2018 m. Iš Vilniaus bus pradėti tiesioginiai skrydžiai į Atėnus ir Korfu (Graikija), Astaną (Kazachstanas), iš Kauno - į Varšuvą (Lenkija), Žironą (Ispanija), Burgasą (Bulgarija) ir Rimini (Italija).

Naujus maršrutus keliautojams pasiūlys ir „Lietuvos geležinkeliai“. Iš Klaipėdos traukiniu bus galima nuvykti į Kaliningrado srities (Rusijos FR) miestą Sovietską (Tilžė), glaudžiai susijusį su Lietuvos istorija, o iš Vilniaus kursuos traukinys į Daugpilį (Latvija).

Ežeras prie Aukštadvario Trakų rajone / V. Gegužio nuotr. 

Nauji traukos objektai: nuo dirbtinių kopų iki virtualaus kalėjimo. Vienas laukiamiausių įvykių šiemet - Vilniuje rudenį duris atversiantis Modernaus meno centras MO, kuriame Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. Garsios architektūros studijos „Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ suprojektuotame muziejuje jau dabar planuojami kultūros renginiai.

2018 m. į Kauną bus galima pažvelgti „kitu kampu“. Pasibaigus restauravimo darbams turistų reikmėms bus pritaikytas vienos didžiausių Lietuvos šventovių, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos 55 metrų aukščio bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.

Kaunas - ne vienintelis miestas, kurio maldos namai atvėrė savo bokštus turistams. 2018 m. pavasarį pasižvalgyti po miestą ir jo apylinkes bus galima ir iš Palangos bažnyčios bokšto.

Kretingos rajone įsikūręs pramogų kompleksas „Atostogų parkas“ šiemet plėsis ir intriguoja planais įrengti vienintelę pasaulyje gintarinę pirtį, o vaikams- pramogų zoną su dirbtinėmis kopomis.

Šiemet prognozuojamas padidintas susidomėjimas ir tik 2017 m.pabaigoje renovuotu Jūrų muziejumi su akvariumo dugne įrengtu tuneliu, jūros katastrofų stimuliatoriumi; pirmuoju pasaulyje Samuelio Bako muziejumi Vilniuje; interaktyviu Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi „Muziejus 39/45“ Klaipėdoje ar Raseinių krašto istorijos muziejaus virtualios realybės projektu, kuris nukelia į 4 kalėjimo istorijos laikotarpius (Arešto namų-NKVD-MVD kalėjimo ekspozicija).

Dalijimosi turizmo turiniu socialiniuose tinkluose vajus

„Šiuolaikinis turistas ieško ne tik vietų, kuriose nebuvo, ne tik naujų patirčių, bet ir labai įdomaus turinio, kuriuo norėtų dalintis socialiniuose tinkluose. Tai yra, jam reikalingi neįprasti objektai, netikėtos istorijos, nepatirti pojūčiai, nematyti patiekalai. Pernai keliautojas Karolis Žukauskas sukėlė tikrą susidomėjimo audrą būtent socialiniame tinkle paviešinęs slaptą pogrindžio spaustuvę po šiltnamiu Kaune ar, anksčiau, koplyčią ant aerodromo pakilimo tako, o Ventos regioninio parko darbuotojo Justo Teišerskio sumanytas ir įgyvendintas projektas “Karjerais.LT” sumasino visus pakeliauti Marso kanjonais vadinamais Akmenės karjerais. Beje, šiemet jis planuoja ir naujas gamtos pamokas karjeruose su dinozaurų paieškomis. Todėl 2018 m., neabejotinai, turizmo informacijos centrų ar privačių iniciatyvų dėka sulauksime dar daugiau atradimų regionuose ir skubėsime jų lankyti. O mes, savo ruožtu, pasakosime apie jas Facebook paskyroje vietiniams turistams “Lietuva. O čia ar buvai?” bei kitomis priemonėmis – TV laidose, turinio projektuose radijuje bei spaudoje,“ - žada I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, praėjusiais metais itin didelio lankytojų įsitraukimo vietos rinkai skirtoje paskyroje sulaukė įrašai apie vištų lenktynes Pabaiske, upelį vietoj gatvės Suvalkijos kaime bei medinę Laisvės statulos kopiją Plungėje.

Siekiant sudominti turistus, sveikintinos yra iniciatyvos kitu rakursu pristatyti miestą, pavyzdžiui, Šiauliai pernai pelnė dėmesio pakvietę į literatūrinę ekskursiją pagal romaną “Pietinia kronikas”, Kaunas – į ekskursiją su ausinėmis “Riboženkliai”, susipažinti su Ukmergės senamiesčiu kvies balandžių skulptūrėlės, su Marijampole – katės, o sostinėje pristatyta pirma ekskursija su degustacijomis po...Halės turgų!

Lietuva vis įdomesnė Azijos turistams 

Porą pastarųjų metų Lietuvoje ypatingai auga turistų srautai ne tik iš kaimyninių šalių, kitų ES šalių, bet ir iš Azijos bei JAV. Siekiant ir toliau auginti turistų srautus bus vykdomos tęstinės turizmo rinkodaros priemonės 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo rinkoje (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje), ypatingą dėmesį skiriant srautų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Azijos šalių didinimui. Jau antrą kartą bendradarbiaujant su Latvija ir Estija gegužės mėn. planuojamas trijų Baltijos šalių turizmo galimybių pristatymas Seule, atsižvelgiant į didelį Pietų Korėjos rinkos potencialą ir augančius turistų srautus.

Mūsų šalis spalio mėnesį šiemet pirmą kartą organizuos ir vieną svarbiausių bei didžiausių tarptautinių turizmo renginių Baltijos šalyse „Baltic Connecting“. Jo tikslas - pritraukti naujų kelionių organizatorių bei kitų turizmo sektoriaus atstovų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV), populiarinti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje teikiamas turizmo paslaugas, didinti į 3 Baltijos šalių regioną atvykstančių turistų iš tolimųjų rinkų skaičių ir formuoti mūsų bei Latvijos ir Estijos valstybių, kaip palankių turizmui šalių, įvaizdį.

100 priežasčių keliauti po Šimtmečio Lietuvą

„Prasidėję metai – ypatingi tiek visai Lietuvai, tiek turizmo sektoriui. Mūsų vizija – kad visi, tiek svečiai iš užsienio, tiek patys lietuviai, švęstų keliaudami po Lietuvą. O šalies regionai deramai išnaudotų šventę ir pristatytų savo traukos vietoves idėjų pažintinėms kelionėms ištroškusiems turistams. Startinė platforma tam – jau sausio 26 d. prasidedanti tarptautinė turizmo paroda „Adventur“, kurios trečioji – Lietuvos - salė bus skirta būtent Šimtmečiui ir vadinsis „Švenčianti Lietuva“, - Šimtmečio akcentą labai reikšmingu šiemet laiko laikina Turizmo departamento vadovė.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su LR Vyriausybės Šimtmečio sekretoriatu, kuruojančiu valstybės atkūrimo jubiliejaus minėjimą, Turizmo departamentas jau praėjusiais metais pristatė Šimtmečio maršrutą „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ su šimtu 1918-1923 m. istorijų, mobilią aplikaciją, taip pat adaptavo maršrutą užsieniečiams. Visose turizmo parodose šiemet šalis bus pristatoma per Šimtmečio prizmę – lankytojai bus kviečiami į šventinius renginius, taip pat raginami pasveikinti Lietuvą, bus dalinami Šimtmečio suvenyrai. Tikimasi, kad šventiniai metai padidins Lietuvos žinomumą pasaulyje, prisidės prie atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimo, pajamų iš turizmo augimo, taip pat iš dalies lems regionų atskirties mažinimą.

Tuo tarpu 2018-ųjų vasaros sezono asortimentą jau pristatantis tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour siekia ir toliau patenkinti keliautojų smalsumą bei naujų potyrių troškimą. O tarp medžiotojams siūlomų išbandyti naujovių ir viena geidžiamiausių tyrimo dalyvių šalių – daugiau kaip 800 km pakrante apdovanota Portugalija.

Keliautojų „apetitas“ auga

Remiantis tyrimo duomenimis, dalis poilsiautojų iš Lietuvos jau yra pabuvoję populiariosiose kelionių organizatorių siūlomose šalyse, todėl atsiranda natūralus įdomesnių, dar nematytų krypčių poreikis.

„Pastebime, kad poilsiautojai iš Lietuvos darosi vis labiau smalsūs, o jų aplankytų šalių žemėlapis gerokai prasiplėtęs. Augantį keliautojų „apetitą“ naujomis kryptimis stengiamės patenkinti kone kiekvieną sezoną. Vis tik naujienas planuojame itin atsakingai ir prieš pasiūlydami poilsiautojams įsivertiname daugybę rodiklių: ar galėsime suteikti kokybišką produktą, ar šalis bus pajėgi aptarnauti mūsų srautus bei ar pasiteisins naujas produktas Lietuvos rinkoje“, – kalbėjo „Tez Tour“ Produkto vystymo ir plėtros departamento vadovė Šarūnė Bružaitė bei pabrėžė, kad ligi šiol nė viena naujai pasiūlyta kelionių organizatoriaus kryptis dar nebuvo atšaukta.

Praėjusią vasarą, kaip ir kasmet, populiariausia kokybės ir kainos santykio (to, kas už tą kainą gaunama) prasme kryptis buvo Turkija. Ne ką mažiau populiarumo sulaukė Graikijos salos – Kreta ir Rodas, taip pat Ispanija ir jai priklausančios salos. Puikiai rinkoje įvertintos bei turistų sutiktos ir „Tez Tour“ 2017 m. vasaros sezono naujienos – Sicilija bei Emilija Romanija regionui priklausantis Riminis Italijoje.

Tyrimas parodė, kad ir 2018-ųjų vasarą populiariausios kryptys ir toliau išliks Italija, Ispanija, Graikija bei Turkija. 

Pabuvoti Portugalijoje geidžia kas penktas

Bene karščiausia 2018-ųjų vasaros sezono naujiena – žemyninei Portugalijai priklausantis Algarvės regionas, į kurio sostinę Farą skrydžiai bus pradėti vykdyti jau kitų metų rugsėjį. Pasak Š. Bružaitės, šios krypties pasirinkimą padiktavo ne kas kita, o patys keliautojai.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad kone kas penktas apklaustasis norėtų apsilankyti būtent Portugalijoje. Pastebime, kad poilsiautojai iš Lietuvos noriai renkasi ne tik paplūdimio malonumus, bet ir pažintines keliones, tuo tarpu ištisus metus saulę ir malonų klimatą garantuojanti šalis neabejotinai leidžia viską suderinti.

Itin universalia atostogų kryptimi laikoma Portugalija poilsiautojus iš viso pasaulio traukia vienomis vaizdingiausių pakrančių. Kiekvienam pagal norus ir pomėgius čia siūloma apsistoti viešbučiuose šalia išpuoselėtų auksinio smėlio paplūdimių ar visiškai laukinių, įsispraudusių tarp uolų ir paslaptingų grotų. Abejingų nepalieka ir autentiški, istorija alsuojantys miesteliai ar, priešingai, judrūs šalies temperamentą atspindintys didmiesčiai.

„Poilsiautojus skraidinsime į piečiausią, bene geriausiais paplūdimiais apdovanotą šalies regioną Algarvę, tačiau pažintinės programos kvies aplankyti ir garsiausias Portugalijos lankytinas vietas. Pavyzdžiui, Ericho Marijos Remarko knygoje aprašytą antrą pagal senumą Europoje sostinę Lisaboną ir joje esantį ilgiausią Senajame žemyne Vasco da Gamos tiltą ar šalia Douro upės slėnio įsikūrusį Portą, kurį išgarsino iš vietinių vynuogių gaminamas tradicinis gėrimas portveinas. Beje, iš Algarvės itin patogu pasiekti ir Ispanijai priklausančią Seviliją su visomis jos grožybėmis. Išskirtinės gamtos mėgėjams įspūdį paliks pasivaikščiojimas skardingomis pakrantėmis – medinėmis lentelėmis išklotu Alvoro pažintiniu taku, apsilankymas netoli Faro miesto esančioje Švyturio saloje, delfinų stebėjimas bei gausybė kitų pramogų“, – vardijo Š. Bružaitė.

Heraklio pėdomis po tikrąją Graikiją

Tie, kas pamėgo Graikijos salas, jau kitų metų vasarą turės progą geriau pažinti ir žemyninę šios šalies dalį – labiausiai į Pietus nutolusį Peloponeso pusiasalį. Kitaip nei centrinė Graikija, atokiau įsikūręs pusiasalis nėra masinė turizmo vieta, o jame esantys miestai, tarp jų ir Patrai, – kur kas mažiau paliesti žmogaus rankos. Tad norint pajusti „gyvąją“ Graikiją, Peloponesas šiam tikslui idealiai tinka.

Būtent Peloponeso pusiasalyje užgimė didinga Mikėnų civilizacija, iškilo ir žlugo vyriškumo mokyklą puoselėjusi Sparta, klestėjo olimpinių žaidynių idėją padovanojusi Olimpija, o jei tikėsime legendomis, šiame pusiasalyje gimė ir Dzeuso sūnus Heraklis. Ir nors milijonai turistų šiandien plūsta į Peloponesą prisiliesti prie antikinio pasaulio liekanų, šia kryptimi patrauklu keliauti ne tik dėl šlovingos praeities.

Peloponesas – tai ir kalnai su įspūdį paliekančiais skardingais tarpekliais, ir vieni geriausių Viduržiemio jūros paplūdimių su netoli esančiomis Zakinto bei kt. salomis, ir vynuogynai, pramaišiui besikeičiantys alyvmedžių bei apelsinmedžių giraitėmis.

Poilsiautojus traukia ir Peloponese vyraujanti ramybė – pabėgti nuo miesto šurmulio iš centrinės žemyno dalies atvyksta ir patys graikai.

Neatrasti Italijos regiono klodai

2018 m. vasarą ketinantieji apsilankyti Italijos kurorte Riminyje bus skraidinami ne į Riminio, o į Ankonos oro uostą. „Šis pokytis kartu praplečia ir mūsų paslaugų spektrą, kadangi, be Emilija Romanija regiono, kuriam priklauso Riminis, poilsiautojams atsiveria dar nepažinti šalia esančio Markės regiono klodai“, – kalbėjo kelionių agentūros atstovė.

Šio regiono pakrantės kraštovaizdį formuoja iš vienos pusės supantys kalnai, o kitoje – skalaujanti Adrijos jūra. 180 km besidriekianti pakrantė garsėja paplūdimių įvairove – nuo smulkaus smėlio iki žvirgždo ar akmenukų. Poilsiautojams bus siūloma apsistoti ir šalia geriausių, mėlynos vėliavos įvertinimu pažymėtų, paplūdimių įsikūrusiuose viešbučiuose.

Markės regionas, kuriam ir priklauso Ankona, pamėgta atostogų kryptis ir tarp vertinančiųjų gastronomiją. Didžioji dalis restoranų vadovaujasi vadinamuoju „0 kilometrų“ principu, kuomet maistas gaminamas tik iš vietoje esančių produktų. Pavyzdžiui, viešint Ankonoje ar šalia jos esančiuose kurortuose tiesiog privalu paragauti čia pat jūroje sugautų gėrybių, tradicinės tepamos dešros „Ciauscolo“, keptų įdarytų alyvuogių „Olive ascolane“, sūrio „Casciotta d'Urbino“ ar skrandžius palepinti gardžiaisiais triufeliais.

Žemės brangakmeniais praminti grybai – šiame regione palyginti dažnai aptinkama gėrybė, tad norintieji išbandyti jėgas gali sudalyvauti organizuojamose triufelių rinkimo varžybose. Regionas ne mažiau garsus ir odos dirbinių, o ypač avalynės, tradicijomis. Tik Markės regione garsus batų gamintojas Silvano Lattanzi atlieka itin autentišką natūralaus odos sendinimo procedūrą, užkasant batus po žeme.

Sakoma, kad dėl itin gerų savybių šiame regione siuvamą avalynę rinkosi net vienas popiežių, o gamybos technologijas iš arčiau pažinti galima esančiame muziejuje.

Į Turkiją – ne tik paplūdimio malonumų?

Tuo tarpu, be pamėgtų Turkijos kurortų, 2018-ųjų vasarą taip pat bus siūloma aplankyti ir trečiąjį pagal dydį Turkijos miestą – Izmirą. Pats Izmiras yra uostamiestis, tad jame tradicinių paplūdimio malonumų ar poilsio be rūpesčių su „Viskas įskaičiuota“ nerasite. Kadangi šio miesto istorija skaičiuoja 3,5 tūkst. metų, jame bent dieną pasisvečiuoti palanku pažinimo mėgėjams. Izmire gausu senovės laikų palikimo: laikrodžio bokštas „Saat Kulesi“, pastatytas dar XX a. pradžioje, archeologijos muziejus, antikinė Agora, Aksomo pilis ir kiti žymūs objektai.

Iš Izmiro oro uosto, į kurį ir bus skraidinami poilsiautojai, patogu aplankyti ir kaimynystėje esantį istorinį antikinį miestą Efesą, taip pat kur kas lengviau ir greičiau pasiekti poilsiautojų pamėgtą Kušadasio kurortą. Pasak „Tez Tour“ atstovės, tiek jis, tiek netoliese esantis kurortas Češmė poilsiautojams iš Lietuvos turėtų būti patrauklūs dėl kokybiškų viešbučių ir itin prieinamos kainos. Juolab kad išankstiniai 2018-ųjų vasaros sezono pardavimai jau gerokai įsibėgėjo, o kelialapius įsigijusiesiems iš anksto garantuojamos ne tik mažesnės kainos, bet ir didžiausias kelionių krypčių, datų, viešbučių ir kt. ingredientų asortimentas.