Vien šiemet tam numatyta skirti daugiau nei 700 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos (ES) paramos ir karinio mobilumo lėšų, antradienį pranešė bendrovė.

Bendrovė teigia atnaujinusi 2024–2027 metų strategiją. Tarp svarbiausių projektų – magistralių „Via Baltica“ bei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelių Vilnius–Utena ir Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija bei su tarptautine dviračių „EuroVelo“  trasa sutampančio dviračių ir pėsčiųjų kelio Smiltynė–Nida plėtra.

Šiemet bendrovė taip pat numatė sutvarkyti 360 pėsčiųjų perėjų, o eismo saugai planuoja skirti 10 mln. eurų, dar 74 mln. bus skirta aplinkosaugos priemonėms nuo laukinių gyvūnų.

„Via Lietuva“ per trejus metus, be KPPP lėšų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – numato pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros planus. 

LAKD nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove. Šiuo metu bendrovė valdo daugiau nei 21 tūkst. valstybinių kelių tinklą.

Strategijoje numatyta modernizuoti svarbiausias šalies magistrales, iš esmės pagerinti kelių ir daugiau nei 70-ies tiltų būklę, tęsti žvyrkelių asfaltavimą šalies regionuose (apie 1900 km), plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, skubiai sutvarkyti daugiau kaip 1700 pėsčiųjų perėjų, sakoma pranešime.

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių strategiją susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį pristato ministerijos surengtoje savivaldybių konferencijoje Vilniuje.

„Lietuvos kelių būklė iš tiesų netenkina, 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų kokybės kriterijų, todėl jau artimiausiu laikotarpiu laukia ne tik dideli strateginiai kelių projektai, bet ir nuolatiniai kelių remonto darbai kelių būklei stabilizuoti ir gerinti. Sėkmingai kelių priežiūrai ir plėtrai būtinas ilgalaikis planavimas – aiškūs prioritetai, svarbiausios kryptys, strateginiai projektai artimiausiam beveik penkiolika metų laikotarpiui leis geriau planuoti darbus, efektyviau ir skaidriau panaudoti infrastruktūrai reikalingas lėšas. Kartu tai bus žinia gyventojams, valstybės institucijoms, savivaldybėms ir verslo atstovams, planuojantiems savo veiklą ir investicijas“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Numatoma modernizuoti transeuropiniam transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstruoti prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančius magistralinius kelius A14 Vilnius–Utena, A9 Panevėžys–Šiauliai, Vilnius–Trakai bei krašto kelią Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus.

Didelę dalį darbų šiuose keliuose numatoma nuveikti jau iki 2024 m. pabaigos. Per šį laikotarpį, numatytus darbus paankstinant dvejais metais, planuojama rekonstruoti daugiau kaip 40 km ilgio „Via Balticos“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 56,83 iki 97,06 km), kelią išplatinant iki keturių eismo juostų. Intensyvūs darbai vyks betoninės dangos kelyje A14 Vilnius–Utena – šį kelią numatoma sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos, šio kelio ruožą iki Molėtų – iki 2024 m. pabaigos. 2024–2026 m. planuojama rekonstruoti kelio Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus ruožą tarp Garliavos ir Prienų. Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kauno miestu numatoma iki 2025 m. baigti rekonstruoti 4 tiltus.

Siekiant stabilizuoti ir iš esmės pagerinti šalies kelių būklę, daug dėmesio bus skiriama keliams su nusidėvėjusia ar per siaura danga, tiltų ir viadukų tvarkymui. Tyrimai parodė, kad šiuo metu net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso – norima, kad iki 2024 m. tokių kelių dalis nesiektų 33 proc., iki 2035 m. – 12 proc. Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 73 prastos būklės tiltai ir viadukai, beveik 200 km krašto kelių dangos plotis yra mažesnis nei 5 m ir neatitinka kelio kategorijos – visus šiuos kelius ir tiltus planuojama sutvarkyti iki 2035 m. Jau iki 2024 m. numatoma sutvarkyti apie 50 tiltų ir viadukų ir praplatinti apie 45 km per siaurų kelių.

Numatoma toliau asfaltuoti valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga. Planuojama, kad 2021–2024 m. iš viso bus išasfaltuota mažiausiai 500 km žvyrkelių, iš jų apie 110 km ruožų per gyvenvietes. Iš viso iki 2035 m. numatoma išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liktų ne daugiau kaip 20 proc.

Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių tinklo yra apie 1500 km dviračių takų, iš jų apie 700 km – blogos būklės. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant beveik 50 proc. Be to, bus tvarkomi ir esami prastos būklės takai – minėtu laikotarpiu numatoma sutvarkyti maždaug pusę tokių takų, iš viso apie 350 km.

Siekiant valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija 0“ iki 2030 m. keliamo tikslo – perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., keliuose numatoma ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pavojingų pėsčiųjų perėjų, t. y. sutvarkyti apie 1720 tokių perėjų. 2022–2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.

„Kelių infrastruktūros finansavimas kasmet kelia daug klausimų ir ginčų, neretai sprendimams bandoma daryti politinį spaudimą. Norime sukurti paprastą, aiškią, skaidrią ir viešą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų administravimo sistemą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais. Tiek infrastruktūros valdytojams, tiek visuomenei turi būti aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tobulinant KPPP lėšų administravimą, visų pirma bus siūloma atsisakyti šiuo metu Biudžeto įstatyme Susisiekimo ministerijai suteiktos teisės didelę KPPP lėšų dalį skirti Seimo nustatytiems tiksliniams projektams. Pvz., šiemet iš visos 531,6 mln. eurų KPPP sąmatos tokiems projektams tenka 145 mln. eurų. Šias lėšas skirsto ministerija, nebūtina laikytis KPPP finansavimo įstatyme nustatytų proporcijų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, lėšas galima skirti politiniu sprendimu, be aiškių projektų atrankos kriterijų. Taip pat siūloma atsisakyti kitų KPPP finansavimo išimčių, pačią sistemą darant paprastesne ir sudarant prielaidas KPPP vietinės reikšmės keliams skiriamos dalies tolygesniam paskirstymui tarp šalies savivaldybių. Keičiant tokią praktiką, siekiama depolitizuoti lėšų skirstymą.

Neatidedant lėšų išskirtinai tiksliniams projektams, visos KPPP sąmatos lėšos būtų skirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas, t. y. ne mažiau kaip 67 proc. KPPP biudžeto būtų skiriama valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams. Siūloma atsisakyti  5 proc. programos biudžeto rezervo. Tai leis panaikinti praktiką, kai rezervo lėšos buvo tapusios savotiška atskira kelių finansavimo programa, o sprendimai dėl lėšų skyrimo buvo stipriai politizuoti.

Kiekvienai iš minėtų KPPP dalių numatoma nustatyti aiškius skirstymo kriterijus.

Planuojama sukurti ilgalaikę kelių plėtros strategiją, kuri leistų planuoti darbus valstybinės reikšmės keliuose. Be to, numatoma taikyti vidutinės trukmės (trejų metų) KPPP finansavimo modelį, kuris numatytų artimiausių metų darbus, laiku atlikti viešuosius pirkimus ir taip neprarasti galimybės panaudoti keliams skiriamas lėšas.

Siekiant kuo efektyviau įgyvendinti KPPP pertvarką, rengiama viešoji konsultacija, kurioje kviečiami dalyvauti valstybės institucijų, savivaldybių, asociacijų, verslo organizacijų atstovai, ekspertai ir piliečiai. Viešosios konsultacijos metu bus nagrinėjama, pagal kokius kriterijus ir kokiomis proporcijomis numatytas finansavimas vietiniams keliams turi būti skirstomas tarp 60 savivaldybių (šiuo metu pagal nuolatinių gyventojų skaičių (50 proc.) ir vietinės reikšmės kelių ilgį (50 proc.) savivaldybėje), pagal kokius kriterijus savivaldybės gautą KPPP finansavimą turėtų skirstyti vietiniams keliams, atrinkti projektus. Taip pat bus svarstoma, kokiems vietiniams keliams savivaldybės turėtų teikti prioritetą, bei aptariami kiti savivaldybėms svarbūs kelių finansavimo klausimai.

„Kalbant apie Vyriausybės darbus, pirmas dalykas – mums reikia ilgalaikės valstybinių kelių plėtros strategijos iki 2035 metų, kad žinotume, kas kada bus padaryta, ir tokiu būdu kuo labiau depolitizuotume sprendimus“, – antradienį „Vilnius GreenTech“ forume sakė M. Skuodis.

Pasak jo, taip pat reikalingas didesnis savivaldybių įtraukimas.

„Šiandien, atrodo, iš Vyriausybės pusės skiriame pakankamai įspūdingas lėšas savivaldybėms tvarkyti savivaldybių kelius ir gerinti susisiekimą, tačiau pažiūrėjus į įvairiausius apribojimus, kyla klausimų, ar jos yra įgalintos priimti sprendimus. Antra kryptis – pertvarkant visą kelių finansavimo sistemą daugiau teisių ir galių suteikti savivaldybėms, lygiai taip pat prašant ir skaidrumo, aiškių kriterijų, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai“, – sakė susisiekimo ministras.

Kalbėdamas apie geležinkelio liniją „Rail Baltica“, M. Skuodis sakė, kad jo pozicija yra orientuotis į ambicingus terminus.

„Terminas, kurio siekiame, yra 2026 metai. Deja, kalbant su mūsų kaimynais dėl termino diskusijų vyksta įvairių, bet aš laikausi pozicijos, kad reikia orientuotis į ambicingus terminus ir jeigu jau artėjant tam terminui matysime, kad kažką reikia koreguoti, tada galbūt galėtume svarstyti ir kitas datas. Šiuo metu yra 2026 metai. Tai projektas, kuris pakeis mūsų susisiekimą ir susisiekimo sistemą iš esmės“, – sakė M. Skuodis.

Kalbėdamas apie susisiekimą oru, jis akcentavo infrastruktūros darbus ir strateginių krypčių užtikrinimą.

„Kalbant apie aviacijos sektoriaus plėtrą ir oro uostų plėtrą, planuojame orientuotis į naują infrastruktūrą Vilniuje, sutvarkyti Palangos oro uostą kilimo-tūpimo taką, tam tikri darbai reikalingi ir Kauno oro uoste, kad galėtume padidinti keleivių srautą, nes mūsų bendras aptarnaujamų keleivių pajėgumas yra maždaug 5 mln., o duomenys rodo, kad 2019 metais buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių“, – sakė M. Skuodis.

„Antras darbas yra strateginių krypčių užtikrinimas, kad jei valstybei, valstybės ekonomikai, verslui reikalingos tam tikros kryptys, kad mūsų oro uostai galėtų jas inicijuoti (valstybei – ELTA) pasidalijant riziką su privačiu sektoriumi. Tam numatyti konkretūs darbai, kad pasiūlytume konkretų modelį, kaip ta rizika galėtų būti pasidalijama“, – sakė susisiekimo ministras.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad pasitarime dėmesys bus skiriamas lėšų panaudojimui, darbų efektyvumui bei kitoms temoms.

„Premjeras aplankė jau nemažai savivaldybių ir vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra žvyrkeliai, regiono keliai. Klausimas yra, kaip valstybė sprendžia tas problemas, taip pat, kiek skiria lėšų, kiek efektyviai tos lėšos naudojamos. (...) Ne visi savivaldybių merai sako, kad laiku gauna informaciją (...) Pasitarimo metu bus apžvelgti rezultatai, kokios pertvarkos įvyko, kiek efektyviai veikiama, įsiklausoma, kaip greitai sprendžiamos problemos“, – BNS sakė S. Malinauskas.

Jo teigimu, identifikavus galimas problemas, bus ieškoma, kaip keisti bendravimą su savivaldos atstovais, pagreitinti procesus.

„Žinome objektyviai, kad kai kuriais atvejais sakoma, kad rangovai paveda, teisinės procedūros prasideda, bet bendrai reikia žiūrėti, kad sistema veiktų gerai, greitai, juo labiau, kad jau vasara, ir mums laiko labai tam nėra“, – pridūrė S. Malinauskas.

Specialiai kelių tematikai skirtame pasitarime turėtų dalyvauti kai kurių savivaldybių merai, susisiekimo ministras, Vyriausybės kancleris, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai.

Vyriausybė kovo mėnesį  patvirtino šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatą. Šiemet programai skiriama panašiai tiek pat lėšų kaip ir pernai – apie 0,5 mlrd. eurų, tarp numatytų darbų yra „Via Baltica“ modernizavimas, kelio Šilutė-Rusnė rekonstravimas ir estakada užliejamame šio kelio ruože, tęsiama žvyrkelių asfaltavimo programa.