Išsiskiriančios išvaizdos „Mercedes-Benz“ G klasės automobilis prie raudonai degusio šviesoforo ne tik nesustojo, bet ir beveik nepristabdė. Lyg niekur nieko – ant kelkraščio, padarė nemenką puslankį per apsnigtą pėsčiųjų ar žaliąją zoną ir taip apvažiavęs „kliūtį“ Taikos pr. vėl įsiliejo į eismą.

„Tai čia normalu“, – juodąjį humorą demonstravo vienas internautų.

„Jei dviratis, paspirtukas nori – važiuoja keliu, nori – šaligatviu, ir nieks nieko, tai kodėl su automobiliu negalima? Per raudoną nepravažiavo, kampą kirto, apsnigta, galvojo, gal kelias yra, nepravalyta...“ – pasitaikė ir tokių samprotavimų, tikėtina, parašytų su sarkazmu.

„Reidas TV“ vaizdo įrašas

„Viskas pagal KET, net žmogų, kur bėgo, praleido, o nenutrenkė“, – gilinosi į aplinkybes ir eigą komentatoriai.

Kiti siūlė tam vairuotoji įsigyti sraigtasparnį, jeigu jau taip skuba. Kita nuskambėjusi – pigesnė išeitis – atsikelti penkiomis minutėmis anksčiau.

Kaip pranešė policija, avarija įvyko apie 12.50 val. Škėvonių kaimo ribose.

40-metis vyras, vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, pirminiais duomenimis, važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo ir partrenkė kelkraščiu ėjusią senolę.

Nukentėjusioji išvežta į gydymo įstaigą.

Sekmadienio rytą, apie 8 val. Rokiškyje, Topolių g., kelkraštyje, rastas gulintis be sąmonės 85-erių metų vyras. Jo pakaušyje buvo žaizda.

Rokiškio ligoninės Priėmimo skyriuje vyras mirė. Pirminės apžiūros metu kitų kūno sužalojimų nenustatyta. Apžiūrint įvykio vietą, eismo įvykiui būdingų požymių nenustatyta.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Problemos išspręstos ne visur

Kyla klausimų, ar gyventojai turi toli eiti pėsčiomis iki autobusų stotelės ir miesto, ar reikia organizuoti susisiekimą autobusais bei paimti žmones iš jų susibūrimo vietų.

Pirmu atveju reikia nagrinėti pėsčiųjų ir dviratininkų takų, tunelinių praėjimų ar pėsčiųjų tiltų per magistralinį kelią statybų klausimus.

Rekonstruojant magistralinį kelią tarp Jakų ir Normantų sankryžų, 12 kilometrų ruože pertvarkytos ar naujai įrengtos keturios dviejų lygių sankryžos, sukt į dešinę skirtos penkios vieno lygio sankryžos ir daug nuovažų į laukus.

Tuo metu iki galo nebuvo išnagrinėtas pėsčiųjų judėjimo per magistralinį kelią klausimas.

Šie klausimai visiškai išspręsti Jakų, Technikumo, Tauralaukio ir iš dalies Normantų sankryžose. Dar reikia nagrinėti pėsčiųjų judėjimą ties Aukštkiemių kaimu, ties buvusiu sąvartynu (laikini daržai) bei Kalnuvėnų kaimu ties Normantų sankryža.

Aišku yra viena, kad per skiriamąją juostą vieno lygio susikirtimų nei automobiliams, nei pėstiesiems šiame magistraliniame kelyje neturi būti.

Taigi reikia analizuoti antrąjį variantą – autobusais paimti žmones jų susibūrimo vietose.

Sprendimo ieško jau seniai

Pasak viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus Gintaro Neniškio, užtikrinti geresnį susisiekimą viešuoju transportu Aukštkiemių iš Kalnuvėnų gyventojams įmanoma. Tam reikia Klaipėdos miesto ir rajono merų sutarimo.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad šie maršrutai būtų nuostolingi, reikėtų kompensuoti ir lengvatas mokiniams. Būtent jie ir sudarytų didžiausią keleivių dalį šiose gyvenvietėse.

"Klaipėdos miestas ir rajonas yra sutarę vystyti viešojo transporto sistemą centralizuotai. Akivaizdu, kad atsiranda vis naujų poreikių. Įsitraukus įmonei "Klaipėdos regiono keliai", būtų galima bandyti išspręsti susisiekimo problemas, su kuriomis susiduria priemiesčio gyventojai", – komentavo G.Neniškis.

Direktoriaus teigimu, kaip padėti Aukštkiemių gyventojams, svarstoma jau seniai. Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į viešąją įstaigą ir domėjosi, kokius maršrutus reikėtų pakoreguoti, kad autobusai užsuktų ir į šią gyvenvietę.

"Buvo siūloma pakeisti 26-ąjį maršrutą – Atgimimo aikštė–Radailiai–Šimkai, kad jo autobusai užsuktų į Aukštkiemius. Tačiau tokie pokyčiai būtų netikslingi. Maršrutas taptų "kreivas", o keleivių srautas nebūtų labai didelis. Be to, šis maršrutas yra orientuotas į pamokų pradžią. Pakoregavus jį, būtų sugriautas tvarkaraštis", – aiškino vadovas.

Organizuotų naują maršrutą

G.Neniškio nuomone, į Aukštkiemius galėtų kursuoti 7-ojo maršruto autobusai, kurie iš stotelės prie miesto ligoninių važiuoja į Mazūriškes.

"Šis maršrutas – tik keli kilometrai. Jį būtų galima pratęsti. Paslauga galėtų naudotis daugiau keleivių. Be to, šis maršrutas būtų patogesnis Aukštkiemių gyventojams. Dažniausiai per kelią vaikšto vaikai, kurie nori pasiekti Tauralaukio mokyklą. 7-ojo maršruto autobusas būtent ir priveža prie pastarosios, 26-asis važiuoja į centrą. Jei šis pradėtų vinguriuoti, prarastų keleivių", – tvirtino vadovas.

Direktoriaus teigimu, norint, kad 7-ojo maršruto autobusas užsuktų į Aukštkiemius, čia reikėtų įrengti tvarkingą galutinę stotelę, išasfaltuoti kelią.

Dėl Kalnuvėnų situacija yra sudėtingesnė. Pasak G.Neniškio, labai aiškaus sprendimo kol kas nėra. Vadovo nuomone, pratęsti 17-ąjį maršrutą, kurio galutinė stotelė yra aikštelėje miesto pabaigoje, netikslinga. Būtų patirti per dideli nuostoliai.

G.Neniškis tvirtino, kad Kalnuvėnų gyventojus galėtų vežti iš Klaipėdos į Palangą ar Kretingą važiuojantys autobusai ar mikroautobusai. Taip pat būtų galima organizuoti naują privežamąjį maršrutą, kuris pasiektų ir Girkalius.

"Variantų tikrai yra. Pirmiausia reikia Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo, o specialistai pasiūlys optimaliausius variantus", – tvirtino direktorius.

Tunelis – ne išeitis

Kelininkų nuomone, susitikti ir aptarti bendrus susisiekimo reikalus Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vadovams tikrai būtina.

Vienas opiausių keliamų klausimų – "Žaliojo slėnio" gyventojų jungtis su Tauralaukiu. Tai viena geriausių išeičių. Tam reikia bendrų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono sprendimų.

Kol jų nėra, bendruomenė pagrįstai kelia tunelio per magistralinį kelią statybos klausimą. Kelininkų manymu, tunelio įrengimas būtų neteisingas sprendimas, nes tolimesnėje perspektyvoje čia atsiras poreikis įrengti dviejų lygių sankryžą.

Šiuo metu pagal Klaipėdos rajono infrastruktūros specialųjį planą Aukštkiemių, Gvildžių, Mazūriškių ir kitų kaimų gyventojai išvažiuoja į rajoninį kelią Nr. 2212 Klaipėda–Triušiai–Kretinga ir per dviejų lygių sankryžas patenka į miestą.

Ateityje, išsivysčius Pagairės, Vėjų, Aukštkiemių, Vėtrungių ir kitoms gatvėms, regioniniame kelyje Nr. 2212 eismas gali labai išaugti ir šis kelias nebeatitiks transporto poreikių. Tada transporto srautai Vėjų ir Pagairės gatvėmis turėtų būti nukreipti į dviejų lygių sankryžą prie "Žaliojo slėnio".

Reikia užtverti tvoras

Normantų sankryžoje ir jos prieigose pėstieji vaikšto kas kur nori. Iš galutinės autobusų stotelės ir degalinės Kalnuvėnų gyventojai kelis kartus kerta labai judraus kelio važiuojamąją dalį.

Čia reikia skiriamojoje juostoje užtverti tvoras, pėsčiuosius nukreipiant į sankryžą po dviejų lygių viaduku, arba įrengti po magistraliniu keliu pėsčiųjų tunelius. Kelininkų nuomone, Kalnuvėnų gyventojų problemą taip pat reikėtų spręsti, surenkant gyventojus jų susibūrimo vietose.

Kitas pavojingas kelio ruožas yra krašto kelyje Nr.168 Klaipėda–Kretinga nuo Pakrantės sodų per Kalotę Normantų sankryžos link. Čia pėstieji neturi kur dingti ir eina važiuojamąja dalimi arba kelkraščiu. Šiais metais minėtame ruože numatyta suprojektuoti pėsčiųjų ir dviratininkų taką. Esant palankiam finansavimui, kitais metais jis bus įrengtas.

Susisiekimas su miestu pagerės suremontavus senąjį kelią į Klaipėdą nuo Jakų. Rekonstrukcijos metu bus įrengtas patogus pėsčiųjų ir dviratininkų takas bei apšvietimas. Viešųjų pirkimų procedūros turėtų būti organizuojamos šių metų pabaigoje.

Taigi, sprendžiant susisiekimo problemas Klaipėdos prieigose, yra ką veikti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms bei valstybinės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" specialistams.