2020 metais buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti anksčiau neužfiksuoti kelto „Estonia“ korpuso pažeidimai. Remdamiesi šia informacija, Estijos saugos tyrimų biuras, Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnyba ir Suomijos saugos tyrimų tarnyba pradėjo preliminarų naujų kelto „Estonia“ tragedijos aplinkybių vertinimą.

Atliekant pirminį vertinimą, buvo užsakytas Talino technologijų universiteto tyrimas dėl kontakto su jūros dugnu poveikio laivui. Tyrimas baigtas ir bus pristatytas rugsėjo 21 dieną.

Profesorius Kristjanas Tabri (Kristianas Tabris) pristatys modeliavimą, atliktą siekiant išsiaiškinti, ar pažeidimus, apie kuriuos pranešta 2020 metais, galėjo sukelti laivo atsitrenkimas į jūros dugną.

Kaip sakė Saugos tyrimų centro (OJK) vadovas Martas Otsas, po pirminės iškeltos dalies apžiūros jis nemano, kad ekspertai nustatys kažką kita, nei buvo patvirtinta prieš pusmetį paskelbtose oficialiose ataskaitose.

„Žinoma, viskas paaiškės, kai bus atlikta laboratorinė analizė ir bus parengtas skaitmeninis laivo modelis, nes galiausiai jis turi galutinai parodyti, kodėl laivas nuskendo“, – sakė M. Otsas.

Jis pridūrė, kad jūrų ekspedicija, įskaitant nuskendusio kelto automobilių denio apžiūrą, buvo sėkmingesnė nei tikėtasi.

„Mums pavyko atlikti povandeninius darbus abiem maršrutais iki automobilių denio pabaigos ir rūpestingai nufilmuoti. Taip pat patikrinome visas duris, specialistai pažymėjo, (...) kurios buvo uždarytos, kurios – atidarytos (...) Aš daugiausiai mačiau uždarytas duris“, – sakė jis.

Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Švedijos vyriausybė skyrė 25 mln. kronų (maždaug 2,2 mln. eurų) papildomai „Estonia“ katastrofos tyrimo veiklai. Šie pinigai buvo skirti kelto atitrūkusių laivapriekio vartų iškėlimui ir automobilių denio filmavimui, siekiant nuodugniau apžiūrėti nuskendusį keltą.

Pagal prieš pusmetį patvirtintą oficialią poziciją keltas nuskendo dėl laivapriekio vartų. M. Otsas tuomet sakė, kad iškelti vartai bus nugabenti į Estiją.

1994-ųjų rugsėjo 28-ąją „Estonia“ nuskendo audringoje jūroje, pražudydamas 852 žmones, daugiausia švedus ir estus.

Keltas plaukė iš Talino į Stokholmą, o nuskendo praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.

Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo buvo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.

Tai išaiškėjo per kelto nelaimę Švedijoje tiriančios Švedijos valstybinės nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos (SHK) pokalbius su šalies gynybos pajėgų atstovais.

Šiam SHK tyrimui vadovaujantis Jonas Backstrandas (Jonas Bakstrandas) leidiniui „Aftonbladet“ papasakojo, kad gynybos pajėgų atstovams buvo užduoti tam tikri klausimai, kurie keliami jau ne vieną dešimtmetį. Kai kurie iš jų susiję su karinės įrangos gabenimu keltu „Estonia“.

Švedijos gynybos pajėgos anksčiau buvo pripažinusios, kad karinė įranga keltu „Estonia“ buvo gabenta dukart – 1994 metų rugsėjo 14 ir 20 dienomis. Dabar gi SHK sužinojo, kad karinė įranga buvo gabenta ne tik tomis dienomis.

„Surengėme pokalbius su gynybos pajėgų atstovais – ir su tais, kurie tebetarnauja, ir su tais, kurie nebetarnauja gynybos pajėgose. Gauta informacija rodo, kad karinė įranga praeityje buvo gabenta dar kelis kartus, ir jie tai pripažįsta“, – sakė J. Backstrandas leidiniui.

Švedijos gynybos pajėgos šalies naujienų agentūrai TT pareiškė, kad be jau žinomų atvejų, kai keltu „Estonia“ buvo gabenta karinė įranga, tokia įranga šiuo keltu buvo gabenta dar „kelis“ kartus, bet ne rugsėjį ir ne nelaimės naktį. Kada tokia įranga buvo gabenta, pajėgų atstovai nenurodė.

Pulkininkas Andersas Štachas pareiškė negalįs kalbėti apie tikslesnius skaičius ar laikotarpius.

Jis nurodė, kad keltu buvo gabenama techninė įranga su dokumentais, bet nebuvo jokių ginklų ar šaudmenų.

SHK sužinojo, kad įranga buvo gabenama civilinėmis transporto priemonėmis.

A. Štachas naujienų agentūrai TT pareiškė negalįs kalbėti apie įrangos vežimo tokiomis transporto priemonėmis priežastis. Nieko jis nesakė ir apie tai, kodėl Švedijos gynybos pajėgos taip ilgai laukė, kol pagaliau pranešė apie tai visuomenei. Pulkininkas taip pat pripažino, kad muitinė tuo metu labai ribotai tikrino įvežamą įrangą.

J. Backstrandas pareiškė, kad nauja informacija yra svarbi siekiant suprasti bendrą vaizdą, bet šiuo metu ji neturi įtakos tyrimo turiniui.

„Vykdydami tyrimą, žiūrime į laivą ir jo apgadinimus. Nėra duomenų, kad 1997 metų tyrimo išvados neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.

„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137. Tai viena didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių.

Laivas 1994 metų rugsėjo 28 dieną plaukė iš Talino į Stokholmą, kai viduryje nakties nuskendo prie Suomijos pakrantės.

Iš 989 laivu plaukusių žmonių išgyventi pavyko tik 137. Tai yra daugiausiai aukų pareikalavusi laivo katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Du laivai – vienas iš Švedijos, kitas iš Estijos – ketvirtadienį išplaukė į nelaimės vietą. Jie ją veikiausiai pasieks apie 1 val. Lietuvos laiku ir penktadienį pradės preliminarius tyrimus, naujienų agentūrai dpa sakė Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarybos pirmininkas Jonas Backstrandas.

Po katastrofos iš vandens nebuvo iškelti nei žuvusiųjų palaikai, nei laivo nuolaužos. 1995 metais tarptautiniu susitarimu pastarosios paskelbtos kapaviete ir yra saugomos.

1997 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad keltas nuskendo, kai bangos išlaužė priekinius kelto vartus. Tačiau iki šios dienos esama abejonių dėl nelaimės priežasties ir išgyvenusieji bei aukų artimieji ilgą laiką reikalavo surengti naują tyrimą.

Lėšos bus pervestos valstybinei tyrimų tarnybai, kad Baltijos jūros dugne būtų įdėmiau apžiūrėtas prieš daugiau kaip 26 metus nuskendęs laivas, ketvirtadienį Taline pranešė valstybės kanceliarija. Tyrime dalyvaus ir Švedijos bei Suomijos ekspertai.

Per jį tikimasi išsiaiškinti, kaip laivo korpuse atsirado didelė skylė, apie kurią ilgai nebuvo žinoma. Skylę pernai aptiko dokumentinio filmo kūrėjai.

Pasak vyriausybės vadovės Kajos Kallas, tyrimas po vandeniu prasidės ne anksčiau kaip vasarą. Tam dar reikia pakeisti atitinkamus įstatymus Švedijoje ir Suomijoje, sakė ji spaudos konferencijoje. Kartu premjerė slopino viltis: „Mes neabejotinai rasime atsakymus dėl situacijos korpuse, bet aš nežinau, ar mes rasime galutinę tiesą“.

Keltas „Estonia“, kuriuo plaukė 989 žmonės, prie Suomijos pietinės pakrantės nuskendo 1994 metais naktį į rugsėjo 28 dieną, kai plaukė iš Talino į Stokholmą. Žuvo 852 žmonės. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi laivo katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Kadangi daugelis žuvusiųjų nebuvo iškelti, laivo nuolaužos laikomos jų amžinojo poilsio vieta ir todėl yra saugomos.

Kodėl „Estonia“ nuskendo, iki šiol nėra galutinai išsiaiškinta. 1999 metų oficialaus tyrimo rezultatai skelbė, kad tragediją sukėlė bangų išlaužti priekiniai kelto vartai. Tačiau katastrofą išgyvenę žmonės ir aukų artimieji jau seniai reikalauja atnaujinti tyrimą.

Dokumentinis filmas 2020 metų rugsėjį vėl įžiebė diskusijas. Jame buvo parodytos skylės kelto korpuse, kurias filmavimo komanda aptiko padedama povandeninio roboto.

1994 metais Baltijos jūroje nuskendus „Estonia“ žuvo 852 žmonės; tai viena didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių.

Filmuodama dokumentinį filmą komanda pasiuntė į keltą nuotolinio valdymo povandeninį aparatą, kuris aptiko didžiulę skylę laivo korpuse, pakursčiusią abejones dėl oficialaus katastrofos tyrimo išvadų.

Nusprendusios neiškelti nuskendusio kelto Švedija, Estija ir Suomija 1995-aisiais sutarė paskelbti jį aukų amžinojo poilsio vieta, todėl trikdyti jos ramybę yra nelegalu.

Šis įstatymas dabar taikomas pirmą kartą.

Du švedai – minėto dokumentinio filmo režisierius ir vienas jūrų gelmių specialistas – buvo laive, kai 2019 metų rugsėjį į nuskendusį keltą buvo pasiųsti povandeniniai aparatai. Atsakovams gresia baudos arba įkalinimas iki dvejų metų.

Tačiau dėl jų atradimų pasigirdo raginimų atlikti naują kelto katastrofos priežasčių tyrimą ir gruodžio mėnesį Švedija paskelbė planus priimti įstatymo pataisą, kad būtų galima dar kartą ištirti keltą.

Po pradinio tyrimo buvo padaryta išvada, kad keltas nuskendo per didelį bangavimą atitrūkus pirmagalio dangčiui ir vandeniui užliejus automobiliams skirtą denį. Su katastrofa susijusios šalys nenorėjo iš naujo nagrinėti šio klausimo.

Tačiau ekspertai kino kūrėjams pasakė, kad skylė korpuse galėjo atsirasti tik didžiulės išorinės jėgos poveikio, todėl kilo klausimų, kas iš tiesų įvyko tą naktį.

Katastrofą išgyvenę žmonės ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo, o kai kurie iš jų dar prieš aptinkant naują skylę korpuse tvirtino, kad atitrūkus pirmagalio dangčiui laivas nebūtų skendęs taip greitai.

Laivas, plaukęs iš Talino į Stokholmą, ankstyvą 1994 metų rugsėjo 28 dienos rytą nuskendo vos per valandą, o gyvi liko tik 137 žmonės.

Kai kas spėja, kad „Estonia“ galėjo susidurti su kariniu laivu ar povandeniniu laivu arba kad keltas nuskendo po sprogimo.

Per tą katastrofą, laikomą viena didžiausių 20 amžiaus nelaimių jūroje, žuvo 852 žmonės.

Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimų tarnyba pateikė prašymą pakartotinai ištirti nuolaužas ant Baltijos jūros dugno, pasirodžius dokumentiniam filmui, kuriame pateikiama įrodymų, jog laivo korpuse yra anksčiau nepastebėta skylė.

„Neplanuojame panaikinti kapo ramybę saugojančio įstatymo, tačiau išnagrinėsime, kaip įstatymą reikia pritaikyti tyrimams, kuriuos nori atlikti nelaimingų atsitikimų tyrimo institucija“, – per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministras Mikaelis Dambergas.

„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137.

Anot M. Kurmo, kelto dešiniame borte aptikta 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio pramušta skylė; ji yra žemiau vaterlinijos, bet siekia ir automobilių denį.

„Manau, tai reiškia, kad „Estonia“ susidūrė su kažkuo pakankamai dideliu, kas galėjo pramušti korpusą“, – televizijai „Postimees TV“ sakė ekspertas.

„Norint pramušti bortą, reikėtų, kad, pavyzdžiui, nedidelis žvejybos laivas įsirėžtų į kelto korpusą keturių mazgų greičiu“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kurmo, tai atmeta galimybę, kad atitrūkęs skydelis atsitrenkė į kelto korpusą.

„Tokiu atveju šis skydelis turėjo būti 20 kartų didesnis, – pažymėjo ekspertas. – Tai turėjo būti susidūrimas su laivui prilygstančiu objektu.“

Anot buvusio katastrofos tyrimo komisijos vadovo, borto dalis, kurioje buvo aptikta skylė, niekada nelietė jūros dugno – taigi, korpusas negalėjo būti pažeistas tokiu būdu.

M. Kurmas pažymėjo, jog pramušta korpuso dalis buvo matoma 1994 metais, bet vėliau švedų valdžia užbėrė nuskendusį laivą žvyru.

„Labai tikėtina, kad objektas, su kuriuo susidūrė „Estonia“, iš tikrųjų buvo povandeninis laivas“, – pabrėžė buvęs valstybės prokuroras.

„Klausimas yra tas, ką šis povandeninis laivas veikė „Estonia“ trasoje. Tuo laikotarpiu toje vietoje vyko Švedijos karinės pratybos. Antroji versija –povandeninis laivas užkliudė „Estonia“, nes laive buvo jautrios informacijos. Esu linkęs manyti, kad teisinga yra antroji versija“, – sakė ekspertas.

Pasirodžius naujam „Discovery“ dokumentiniam filmui apie nuskendusį keltą, Estijos premjeras Juri Ratas pirmadienį paskelbė, kad gavus naujos informacijos bus atliktas naujas šios katastrofos aplinkybių tyrimas, kuriam vadovaus estai.

Penkių serijų dokumentinio filmo „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ (Estonia – funnet som endrer alt) kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, pranešė laikraštis „Postimees“.

Katastrofos aukų artimieji padėjo vainikus prie paminklo „Nutrūkusi linija“ Taline. Vėliau Estijos sostinės Šv. Jono bažnyčioje įvyks atminimo koncertas „Ten, kur kelias baigiasi, ten jis ir prasideda“. Memorialiniai renginiai vyksta ir kituose šalies miestuose.

Keltas „Estonia“ nuskendo naktį iš 1994 metų rugsėjo 27-osios į 28-ąją Baltijos jūroje, už 35 kilometrų į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Utės salos. Laivas plaukė iš Talino į Stokholmą. Iš 989 jame buvusių žmonių žuvo 852. Tai buvo viena didžiausių XX amžiuje laivų katastrofų taikos metu.

Per šią katastrofą žuvusių žmonių artimųjų asociacijos „Memento Mare“ nariai dalyvaus gedulingose pamaldose šalia Talino Jūros vartų.

Visą dieną atminimo renginiai vyks ir kituose Estijos regionuose, taip pat Švedijoje bei Suomijoje.

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą pakeliui iš Talino į Stokholmą. Per šią katastrofą žuvo 852 žmonės, išgelbėti 137.

Tarptautinė komisija, tyrusi „Estonia“ katastrofos priežastis, padarė išvadą, kad nelaimė įvyko tragiškai susiklosčius daugeliui aplinkybių.

Komisijos pirmininkas iš Estijos Uno Lauras, komentuodamas komisijos padarytas išvadas paaiškino, kad per smarkią audrą, vanduo į laivą skverbėsi per įvairias nesandarias korpuso vietas, įskaitant per oro įleidimo angas.

„Vanduo tekėjo į laivą per visas mažiausias angas ir tarpus, – pažymėjo jis. – Tačiau didžioji dalis vandens į kelto vidų pateko per visiškai atidarytą laivo pirmagalį ir viršutiniuose deniuose išdaužytus langus.“

U.Lauras pridūrė, kad tebekeliama nemažai „Estonia“ katastrofos priežasčių versijų.

„Tačiau komisija jau pristatė savo ataskaitą ir jos nesiruošia atsisakyti“, – pareiškė jis.