Nejaučia simptomų

Kaip išsivysto kepenų ligos ir kaip jas pastebėti kuo anksčiau, kol yra galimybė pasveikti?

Kepenys atlieka daugiau kaip 500 sudėtingų, tačiau žmogui gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl jų pažeidimai sveikatai gali turėti sunkių padarinių. Vienas dažniausių kepenų pažeidimų yra šio organo suriebėjimas. Nors visuomenėje paplitęs mitas, kad ši būklė kankina tik alkoholio vartojimo sutrikimų turinčius asmenis, kepenys gali suriebėti ne tik nuo svaigalų.

Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pasakoja, kad sveikose kepenų ląstelėse turi būti mažai riebalų arba jų nebūti visiškai. Vos daugiau nei 5 proc. riebalų, sukauptų kepenų ląstelėse, yra per daug ir jau gali sukelti kepenų suriebėjimą, vadinamą steatoze.

„Steatozė yra pirmoji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, vadinamosios su metaboline disfunkcija susijusių suriebėjusių kepenų ligos (MASLD), stadija. Šioje stadijoje kepenų ląstelėse jau kaupiasi riebalai, tačiau uždegimo ar randų dar nėra. Dažnai šioje stadijoje žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl labai sunku įtarti, kad kepenys riebios. Daugeliui žmonių kepenų suriebėjimas neprogresuoja, o laikantis sveikos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, riebalų perteklių kepenų ląstelėse galima gerokai sumažinti“, – paaiškina specialistė.

Kepenų ligų rizika

Vis dėlto mokslininkai mano, kad apie 20 proc. lengvą kepenų suriebėjimą turinčių žmonių susirgs nealkoholiniu steatohepatitu – antrąja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadija. Ši būklė išsivysto, kai, be riebalų kaupimosi kepenų ląstelėse, vyksta ir uždegimo procesai. Statistika rodo, kad taip atsitinka net 5 proc. žmonių visame pasaulyje.

„Uždegimas išsivysto, kai kepenys atkuria pažeistus audinius. Kai tokių audinių padaugėja, kepenys ilgainiui gali stengtis labai greitai atkurti pažeidimus, o uždegimas – likti tik kaip randas. Pats surandėjusio audinio atsiradimas, medikams geriau žinomas kaip fibrozė, – jau trečioji nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadija. Vadinasi, kepenyse ir kraujagyslėse aplink jas formuojasi nuolatinis randinis audinys, kuris išliks visą likusį gyvenimą. Kepenys gali atsinaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei jose lieka bent 25 proc. sveikų ląstelių“, – pabrėžia E. Marciuškienė.

Jos teigimu, šiame etape kepenys vis dar gali funkcionuoti gana gerai, o atsiradusį uždegimą galima gydyti ar netgi pašalinti, taip užkertant kelią ligai progresuoti. Tačiau tam būtina ankstyva diagnozė ir gydymas laiku. Anot specialistės, kepenų ligų rizika padidėja sergant nutukimu, antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, rūkant ir turint kitų žalingų įpročių. Apie prastėjančią kepenų būklę gali signalizuoti didelis nuovargis, svorio mažėjimas, bendras silpnumas.

Jei pastebima laiku

„Deja, jei, laikui bėgant, randinis audinys didėja ir pakeičia per daug normalaus kepenų audinio, pažeidžiama ir pati kepenų funkcija. Tai gali sukelti kepenų cirozę – negrįžtamai pasikeitusių kepenų būklę, aukščiausią nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos stadiją. Šiame etape kepenys nustoja tinkamai veikti, pradeda ryškėti geltos simptomai, tokie kaip pageltusi oda ir akių baltymai, pykinimas, silpnumas, odos niežėjimas, bukas skausmas apatinėje dešinėje šonkaulių pusėje“, – sako gydytoja.

Nors kepenų cirozės randų audinį sunku pašalinti, tolesnis progresavimas gali būti sustabdytas, jei laiku panaikinami kepenis žeidžiantys veiksniai, laikomasi sveikos gyvensenos taisyklių, atsisakoma žalingų įpročių. Anot E. Marciuškienės, labai svarbu, kad pacientą su esama kepenų būkle supažindinę specialistai patartų, kaip keisti gyvenimo būdą, kad šis kuo mažiau žalotų organizmą.

„Deja, visi kepenų suriebėjimo etapai susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies infarktas ir insultas, išsivystymo rizika. Sveiko svorio palaikymas, maisto, kuriame yra daug pridėtinio cukraus, apribojimas, sveika ir įvairi mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas ar atsisakymas ir reguliari mankšta – visa tai padės kepenims tinkamai funkcionuoti. Šalia to, gyvenant greitu tempu, mėgaujantis greituoju maistu, rūkant ar vartojant alkoholį, patartina prevenciškai atlikti ir išsamius kepenų tyrimus – tiek kraujo, tiek instrumentinius – bent kartą per metus. Kepenų pažeidimą gali parodyti atliekami fermentų (AST, ALT, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai. Kepenų funkcijos sutrikimą parodo albumino ir krešėjimo tyrimai. Fibrozę – ELF tyrimas“, – priduria gydytoja.

Kaip atpažinti?

„Pasaulyje itin sparčiai plinta kepenų liga, kuri ilgainiui pažeistose kepenyse sukelia uždegimą, kepenų cirozę ar net kepenų vėžį. Nealkoholinis steatohepatitas (NASH), dar kitaip vadinamas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, yra susijęs su riebalų kaupimusi kepenyse. Ligos pradžioje pacientai nejaučia jokių simptomų. Tai ypač svarbi problema, nes, laiku neatkreipus dėmesio, ši liga gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis“, – sako šeimos gydytoja Toma Šimulienė.

Pasak medikės, ši liga yra itin klastinga, kadangi ją sunku aptikti ir atpažinti. Kepenyse skausmo receptorių nėra, tad žmogus gali nieko nejausti tol, kol neprasideda vėlyvosios stadijos.

„Kai kurie nespecifiniai požymiai vis dėlto gali išduoti sutrikusią kepenų veiklą. Jeigu dažnai jaučiamas nuovargis, padidėjęs dirglumas, energijos trūkumas, miego sutrikimai, tai gali reikšti kepenų veiklos sutrikimą, nors šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms“, – pastebi T.Šimulienė.

Padidėjusi pilvo apimtis, gelta, kraujavimas iš nosies ar dantenų signalizuoja apie progresuojančią kepenų ligą.

Suriebėjusias kepenis gali išduoti maudimas po dešiniojo šonkaulio lanku, dispepsijos požymiai (viršutinės vidurinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas, pasireiškiantis dėl blogo virškinimo), pilvo skausmai. Medikė ragina pajutus šiuos simptomus nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

„Nustačius metabolinį sindromą (dėl rezistencijos insulinui atsirandančius medžiagų apykaitos sutrikimus, – red. past.), cukrinį diabetą, podagrą, širdies ligas, būtina pasitikrinti kepenų būklę. Padidėjusi pilvo apimtis, gelta, kraujavimas iš nosies ar dantenų signalizuoja apie progresuojančią kepenų ligą“, – sako gydytoja.

Rizikos grupės

Žmonės, kurie neatsakingai renkasi maisto racioną ir yra fiziškai neaktyvūs, dažniausiai linkę turėti problemų su nutukimu arba metabolinį sindromą, nors jis gali būti ir įgimtas. Šių sutrikimų padariniai – suriebėjusios kepenys. Tačiau kepenys suriebėja ir sveikai, ir aktyviai gyvenantiems asmenims.

„Aukštas kraujospūdis, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis ir didelis cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje – dar vienas pavojaus signalas. Esant šiems veiksniams žymiai padidėja kepenų suriebėjimo rizika“, – sako gydytoja.

Nors sveikas gyvenimo būdas itin svarbus, kepenų suriebėjimą gali lemti ir kiti veiksniai. Gydytoja teigia, kad genai – taip pat svarbūs: „Jeigu nustatytas paveldėtas polinkis sirgti šia liga, tokiems žmonėms itin svarbu periodiškai tikrintis kepenų būklę.“

Ligos prevencija

Kepenų ligas itin dažnai sukelia ne tik alkoholis, bet ir prasta mityba. Ji turi būti subalansuota ir įvairiapusė, kupina skaidulų. Patartina vengti per didelio angliavandenių, riebalų ir cukrų kiekio ir nepiktnaudžiauti sūdytu ir rūkytu maistu.

„Įtraukite į mitybos racioną kepenis valančius produktus, tokius kaip avokadai, morkos, greipfrutai, burokėliai, žalioji arbata, česnakai, žalios lapinės daržovės, ciberžolė ir t.t. Kepenys mūsų organizme atlieka itin svarbų vaidmenį – padeda atsikratyti toksinų, tad jų veiklai itin kenkia sveikatai nepalankių riebalų ir rafinuotų angliavandenių prisotintas maistas ir neracionaliai vartojama maisto papildų gausa“, – teigia šeimos gydytoja.

Medikė primena, kad, siekiant rūpintis kepenų sveikata, reikėtų saikingai vartoti vaistus. Būtina įvertinti poveikį kepenims ir jokiu būdu nevartoti alkoholio su vaistais. Vaistus reikėtų vartoti tik prireikus ir įvertinus jų neigiamą poveikį organizmui.

„Kitas svarbus aspektas – aktyvus gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienė rutina. Tinkamas fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda sumažinti svorį. Taip pat nepamirškite profilaktiškai stiprinti sveikatą ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, prireikus išsitirti kepenų veiklą“, – pataria T.Šimulienė.

Gydytoja priduria, kad prireikus galima vartoti specialius preparatus, kurie apsaugo kepenis ir mažina jų pažeidimus. Juose yra esencialinių fosfolipidų, kurie skatina kepenų audinio atsinaujinimą ir padeda regeneruotis. Gerai kepenų funkcijai taip pat svarbūs antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, cinkas, selenas, vitaminas C.

28 proc. žmonių nežino, kad svarbiausia kepenų funkcija yra kenksmingų medžiagų skaidymas, o iš trijų šalies didmiesčių gyventojų apie kepenų veiklą daugiausia išmano klaipėdiečiai. 

Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos inicijuoti tyrimai apie kepenų ligas, kuriais siekta atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą šiomis ligomis.

„Tyrimai parodė, kad visuomenė nepakankamai pažįsta vieną svarbiausių savo organų – kepenis. Į klausimą, kuris vidaus organas yra didžiausias, kas penktas vilnietis atsakė, kad skrandis, tuo tarpu 88 proc. Klaipėdos gyventojų teisingai įvardijo kepenis. Manau, kad tokia statistika nėra atsitiktinė – būtent uostamiestyje yra didžiausi sergamumo kepenų ligomis rodikliai, tai parodė šiais metais sudarytas kepenų ligų sergamumo žemėlapis“, – tyrimų rezultatus komentavo Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė, dietologė dr. Rūta Petereit.

Higienos instituto 2017 m. duomenimis, didžiausias sergamumas kepenų ligomis fiksuojamas Klaipėdos mieste – 1000 gyventojų čia tenka 37 sergantieji, kiek mažesnis – Panevėžio m. (36 pacientai/1000 gyventojų) ir Kauno m. (35 pacientai/1000 gyventojų) savivaldybėse.

Serga ir liekni bei nevartojantys alkoholio

Šių metų kovo mėn. „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad kas aštuntas šalies gyventojas yra susidūręs su kepenų suriebėjimu – tokia diagnozė nustatyta 12 proc. respondentų ar jo šeimos nariams.

Kas aštuntas šalies gyventojas yra susidūręs su kepenų suriebėjimu.

Kepenų suriebėjimas – kai kepenų ląstelėse susikaupia didelis riebalų lašelių kiekis. Ligos pradžioje kepenų suriebėjimas nesukelia jokių simptomų. Ilgainiui pažeistose kepenyse gali išsivystyti uždegimas – nealkoholinis steatohepatitas, kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Tai yra svarbi problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį laiku – to nepadarius, gresia sudėtingos komplikacijos.

Pasak dr. R. Petereit, kepenų suriebėjimas skiriamas į du ligos tipus: alkoholinį kepenų suriebėjimą ir nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą (NASKL). Pastaroji dažniausiai siejama su antsvoriu, nutukimu, tačiau gali išsivystyti ir lieknam žmogui, nes vidinių riebalų tiesiog nesimato. Didžiausia grėsmė yra asmenims sergantiems metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, podagra, turintiems dislipidemiją.

„Kepenų suriebėjimą gali sukelti ir vaistai, kitos lėtinės kepenų ligos, hepatitas B ir C bei alkoholio vartojimas.

Didelę įtaką turi ir gyvensenos įpročiai. Sėslumas, mažas fizinis aktyvumas, prasta nevisavertė mityba, greito maisto vartojimas, žalingų įpročių vartojimas – ydingos gyvensenos įpročiai, kurie gali tapti pagrindine kepenų ligų išsivystymo priežastimi“, – pažymėjo dr. R. Petereit.

Didmiesčių gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata

Anot dr. R. Petereit, didmiesčių gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata, todėl ir žinių apie kepenų būklę turi daugiau.

„Nenuostabu, jog sergamumo kepenų ligomis rodikliai aukščiausi didžiausiuose šalies miestuose – būtent čia atliekama daugiau profilaktinių tyrimų, žmonės aktyviai kviečiami tikrintis profilaktiškai, o ne tik tuomet, kai jau suserga ar pradeda jausti pirmuosius ligos simptomus. Pakanka atlikti kraujo tyrime nurodytus kepenų fermentus, kad galėtum sužinoti apie kepenų būklę“, – sako Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė.

Pasak gydytojos, norint išvengti kepenų ligų yra labai svarbu laiku kreiptis pas šeimos gydytoją, atlikti profilaktinius tyrimus, nes žmogus kepenų skausmo nejaučia, todėl su kepenimis susijusios ligos dažniausiai yra tylusis žudikas.

Kepenys – vienintelis regeneruojantis organas

Anot dr. R. Petereit, siekiant pagerinti kepenų būklę, ypač žmonėms su antsvoriu ar nutukimu ir esant padidėjusiems kepenų fermentams kraujyje, rekomenduojama vartoti vaistinių preparatų su fosfolipidais, kurie yra pagrindinis ląstelių membranų komponentas.

„Kepenys yra vienintelis žmogaus organas, kuris gali regeneruoti. Žmogaus neturinčio problemų su kepenų ligomis, kepenys nuolat dirba apie 40 proc., todėl ligos pradžioje, kai pažeidimas dar nėra didelis, šis organas vis tiek sugeba gerai atlikti savo darbą. O pažeistoji dalis turi laiko atsinaujinti. Šio organo ląstelės geba atsinaujinti ir išlaikyti „organizmo filtro“ ir kitas funkcijas nepaisant žalingų gyvenimo būdo įpročių, užklupusių ligų. Norint kepenims padėti, svarbu atsisakyti rūkymo, alkoholio vartojimo, subalansuotai maitintis, užsiimti aktyvia fizine veikla, esant indikacijoms – vartoti kepenų funkcijas gerinančius maisto papildus ar vaistus“,– patarė gydytoja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos studentų draugijos atstovas Dovydas Šėgžda pažymėjo, kad kepenys – vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų organų, atsakingos už virškinimą gaminant tulžį, perdirbant angliavandenius, baltymus bei riebalus. Jos skaido vaistus, kitas chemines medžiagas ir organizmo hormonus. Kepenys kaupia ir saugo organizmui svarbias medžiagas, vitaminus bei mineralus, dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei gamina kraujo krešėjimo faktorius ir baltymus.

LSMU studentų iniciatyva balandžio mėnesį didžiuosiuose prekybos centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie kepenis. Tuo tarpu kovo mėnesį Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos užsakymu bendrovė „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą apie kepenų veiklą ir sergamumą šiomis ligomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis visame pasaulyje kasmet auga, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių.