Falsifikavo dokumentus
Vienas tokios, kaip įtariama, nusikalstamo veikos pavyzdžių galėtų būti bendrovė "Dausavita". Ši kompanija dar 2018 m. gegužę paskelbta bankrutavusia ir likviduota. Tačiau jos direktorių Kęstutį Novelskį nusikalstamos veikos šešėlis vejasi nuo 2014 m. Ikiteisminio tyrimo byloje pareigūnai neabejoja surinkę pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad K.Novelskis bendrovės "Dausavita" naudai nuslėpė PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą.
"Ikiteisminis tyrimas pradėtas šių metų vasario pradžioje. Šiuo metu tiriama du nusikalstamų veikų epizodai dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo", – "Kauno dienai" patvirtino Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.
Pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad imituodamas tariamą dyzelino eksportą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras Estijos ir Kipro įmonėms bendrai beveik 1,8 mln. eurų sumai. Pareigūnų dėmesį patraukęs laikotarpis neilgas – 2014 liepa iki 2014 spalio pabaigos.
Modelis teisėsaugai žinomas
Nenorėdami pakenkti ikiteisminiam tyrimui, pareigūnai neatskleidžia iš kur realiai "Dausavitos" direktorius K.Novelskis pirko dyzeliną. Jo pasirinktas naftos produktų pirkimas ir pardavimas pareigūnams žinomas iš jau anksčiau tirtų kitų veikėjų naudoto panašaus nusikalstamo modelio.
Pagal dyzelino pardavimo imitacinį modelį, "Dausavita" pardavė dyzeliną ne Lietuvoje ir taikė 0 proc. PVM tarifą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad imituodamas dyzelino pardavimą ne Lietuvos įmonėms "Dausavitos" vadovas K.Novelskis nuslėpė beveik 306 tūkst. eurų PVM. Tyrėjai įtaria, kad "Dausavita" nurodytas dyzelinas buvo parduotas mūsų šalyje.
Po "Dausavitos" vadovo K.Novelskio, kaip įtariama, organizuoto neteisėto dyzelino verslo, pasikeitė šios bendrovės vadovas. Bendrovė dar mėgino tęsti veiklą, tačiau jau 2017 m. dėl nepakeliamų skolų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto procedūrą įvyko, įmonė likviduota. Pagal tinklalapio rekvizitai.lt. duomenis, įmonė "Sodrai" vis dar skolinga beveik 7 tūkst.eurų.
Bankrotas nepadės
Žinant valstybės poziciją, kad už finansinius nusikaltimus teisiamiems derėtų skirti finansines baudas, kyla klausimas: "Kokia ikiteisminio tyrimo prasmė, kai pareigūnų dėmesį dėl galbūt nusikalstamos veikos patraukusi įmonė bankrutavusi ir vis dar skendi skolose?"
"Jei pasitvirtins, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, žala gali būti išieškoma iš fizinių asmenų, tad prasmė tikrai yra", – "Kauno diena" tikino prokuratūros atstovė I.Bočkienė.
Pagal Baudžiamajame kodekse numatytas bausmes, už sukčiavimą stambiu mastu gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 8 metų, o už apgaulingą buhalterinę apskaitą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tiesa, pareigūnai priduria, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, gali keistis pirminiai Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos būna pradėtas ikiteisminis tyrimas.
