„Nori kažkaip tų didesnių ir nežiūri netgi į kainą. Svarbu, kad būtų puošnesnė. Vieną turbūt stato, nes anksčiau kažkaip mažesnes imdavo, dabar prašo pailgų, didelių“, – pasakojo prekybininkė Rasa.

Gėlių kainų drastiškai kelti nežadama, tačiau gėlės per Vėlines visgi brangs. Kai kur gali pabrangti euru ar keliais.

„Proginės buvo praeitais metais 10 eurų, tai liko tas pats ir šiais metais. O jeigu paprastesnės tai yra ir nuo dviejų eurų, ir po tris, penkis, visokių. Pagal gėlės grožį“, – teigė gėlėmis prekiaujanti Nijolė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyventojai sako, kad vieną kartą metuose už gėles pinigų negaila. O kai kurie randa išeitį, kad už gėles nereikėtų permokėti – jas užsiaugina patys.

Tačiau botanikai įspėja – norint, kad chrizantemos iškart nenuvystų, rudenį ar per Vėlines jų sodinti negalima, šias gėles ant kapų reikia sodinti pavasarį.

„Dažniausiai tai būna momentinis, vienkartinis pasodinimas, nes jeigu pasodiname spalio pabaigoje, tai dažniausiai iki šalnų nespėja įsišaknyti normaliai ir po to randam jau stagariukus tokius nušalusius“, – sakė VDU botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Chrizantemos nemėgsta šalnų. Botanikas sako, kad nepadės nei jų dengimas plėvele, nei kitos apsaugos priemonės.

„Tai yra saviapgaulė. Įmanoma išlaikyt, žinoma, bet tada reikia anksčiau sodinti šiek tiek. Ne prieš lapkričio 1-ą, bet bent jau spalio vidury“, – pridūrė K. Obelevičius.

Renginys visai šeimai

Šventė pasižymėjo renginių gausa: vyko biologų vedamos ekskursijos po sodo teritoriją, įvairios arbatų, uogų, riešutų degustacijos, paskaitos apie sodininkystę, lauko žaidimai ir pramogos, poezijos skaitymai.

Mažieji renginio lankytojai specialiai jiems įkurtoje erdvėje buvo kviečiami šokti, tapyti, piešti, kartu kurti papuošalus. Šventės pabaigoje visus dalyvius sukvietė vaizdo projekcijos ant Aukštosios Fredos dvaro rūmų, atkuriančios senojo rūmų gyvenimo vaizdus, skambėjo klasikos kūriniai, atliekami Egidijaus Bavikino, Kristinos Siurbytės ir Akvilės Garbenčiūtės.

Ne tik grožiui, bet ir sveikatai

Šventės metu biologas Kęstutis Obelevičius negailėjo patarimų, kokius augalus naudoti gydant įvairias ligas. Bandant įveikti peršalimą veiksminga pelkinių vingiorykščių arbata. Šis augalas yra glaudžiai susijęs su aspirino atsiradimu, mat iš jo maždaug prieš 200 metų buvo išskirtos medžiagos, turinčios priešuždegiminį poveikį. Geltonai pražystantis didysis debesylas – pirmas vaistas nuo gerklės skausmo.

Ypač sveika vartoti dilgėles. Jos prisotintos geležies, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tik reikėtų įsidėmėti, jog žiemą ir vasarą dilgėlių poveikis skiriasi.  Žiemą dilgėlės tirština kraują, todėl nepatariama jų vartoti dideliais kiekiais.   Vasarą – priešingai, tokio poveikio jos neturi. Tiesa, norint jas vartoti žalias, reikėtų nepamiršti jų prieš tai paruošti, apsisaugant nuo nudilginimo. Tai padaryti paprasta – tereikia uždėti lapelį ant delno ir trinti, kol nusitrins dilgieji plaukeliai.

Namų jaukumui – karamelinis medis

Botanikos sode auga neįprastų, iš tolimosios Azijos atkeliavusių medžių. Vienas ypatingiausių – japoninis puošmedis. Vaizdžiai tariant, tai yra „karamelinis“ medis.

Botanikos sodo biologė Jolanta Šabūnaitė pataria, kaip šis medis galėtų padėti namuose sukurti ypač jaukią atmosferą. Rudenį, kai japoninio puošmedžio lapai nusidažo geltonais ir oranžiniais atspalviais ir pradeda kristi, juos galima susirinkti bei sudėti į kokią pagalvėlę namuose. Po kambarius pasklis švelnus karamelės aromatas.

Šis medis Lietuvoje auginamas ypač retai, todėl jo gali tekti gerai paieškoti.

Stirnų keliamos problemos

Gražiąsias botanikos sodo rožytes ir įvairius retus augalus pastaruoju metu ypač pamėgo stirnos. Jų sode užfiksuotos net septynios – šešios suaugusios ir vienas jauniklis. Prie išnykimo ribos esančius augalus be gailesčio valgantys gyvūnai kol kas pasipriešinimo nesulaukė, dar nėra nuspręsta, ką su jais daryti.

Kauno botanikos sodo darbuotojai mano, kad šie keturkojai apylinkėse atsirado daugiau nei prieš pusšimtį metų, tačiau pastaruosius kelerius metus labai suaktyvėjo ir daro didelę žalą ypač retiems sodo eksponatams. Biologas K. Obelevičius nuogąstavo, kad stirnoms sode šiuo metu skaniausi yra ilgagalviai dobilai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.