Jau laukė raktų

Kęstutis Pakalnis – ne klaipėdietis. Vyras tikėjosi nusipirkti ekonominės klasės butą miesto centrine dalimi vadinamoje Tilžės gatvėje.

Šiemet birželį jis sudarė preliminariąją sutartį su namo statytojais – bendrove "Dirbti", sumokėjo prašomą 5 tūkst. eurų užstatą ir ėmė laukti, kada gaus buto raktus, tikėdamasis, kad tai įvyks labai greitai. Mat namas jau tada buvo 85 proc. baigtas.

Buvusio policijos komisariato kieme statomas naujas namas žadėjo būti puiki investicija ir patraukli vieta butą nuomoti už gerą kainą. Vos keliolika minučių pėsčiomis iki senamiesčio, greta parkas ir Malūno tvenkinys – graži vieta gyventi ir ilsėtis.

"Pasitaikė neblogas variantas, apžiūrėjau butą, jis man patiko. Sudarėme sutartį, bet per 20 dienų jis žymiai pabrango. Butą sugalvojau pirkti, kai namas jau buvo pastatytas, buvo atlikta dalinė apdaila, pats po tą butą vaikščiojau ir mačiau tai savomis akimis. Buvo likę tik sutvarkyti dokumentus. Susitariau su dizaineriais, pradėjau galvoti apie baldų užsakymą. Birželio 14 dieną pasirašiau sutartį, tą pačią dieną pervedžiau 5 tūkst. eurų ir paklausiau, kada galima įforminti buto pirkimą. Buvau patikintas, kad tai galima padaryti nors ir kitą savaitę. Turėjau neilgam išvykti, prašiau suplanuoti mūsų susitikimą. Praėjo gal pora savaičių, tada susisiekiau su bendrovės "Dirbti" vadovu Gediminu Paplausku ir paklausiau, kada eisime forminti dokumentų. Pamačiau, kad jis lyg truputį vilkina laiką, paklausiau apie konkrečią datą ir vietoje pranešimo apie ją sulaukiau žinios apie gerokai padidėjusią buto kainą. Nustebau. Parašiau klausdamas, kaip galima taip elgtis, tada prasidėjo intensyvus susirašinėjimas. Iki šiol negaliu suprasti, kaip jau įregistruotas namas per 20 dienų galėjo pabrangti penktadaliu", – trumpai reikalo esmę išdėstė K.Pakalnis.

Jis pasakojo, kad atsisakęs mokėti 20 proc. didesnę kainą negalėjo atgauti sumokėto užstato. Esą įmokėta suma jam buvo grąžinta tik tada, kai vyras kreipėsi į prokuratūrą.

Manau, kad čia elgiamasi nesąžiningai.

Paprašė pridėti dar pinigų

"Pasirodo, taip įkliuvau ne tik aš, o daugiau būsimų gyventojų, kurie sutartis buvo pasirašę anksčiau. Manau, kad čia elgiamasi nesąžiningai. Man užstato pinigai dar nebuvo grąžinti, o G.Paplauskas jau rodė mano butą kitiems žmonėms. O kaipgi įsipareigojimas man? – stebėjosi K.Pakalnis – Suprasčiau, jei būčiau sudaręs sutartį prieš metus. Bet taip žymiai pabranginti būstą per 20 dienų, mano galva, yra sukčiavimas."

Pats verslą turintis K.Pakalnis nesistebi, kad brangsta ne tik elektra, bet ir statybos, tačiau yra įsitikinęs, kad reikėjo apie tai kalbėti arba numatyti dokumentuose.

Pats tikindamas, kad verslas yra nenuspėjamas, vyras vis dėlto abejoja, ar normalu pirkinį taip pabranginti vos per 20 dienų.

"Būtų normalu susitikti, derėtis, tartis ar sumokėti kompensaciją tūkstantį ar kažkiek. O čia – nieko panašaus, tiesiog nutraukė sutartį ir pasiuntė "ant trijų raidžių", užstato negrąžino, tai padarė tik tada, kai kreipiausi į teisėsaugą. Kiek žinau, kiti žmonės kreipėsi tiesiai į teismą", – kalbėjo vyras.

Kitas pirkėjas, klaipėdietis Erikas, tikino, kad jam užstatas taip pat buvo grąžintas tik tada, kai kreipėsi į prokurorus. Uostamiesčio gyventojas savo įmonės vardu norėjo įsigyti statomame name net du butus.

Abu vyrai tikino, kad į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi bene keturi pirkėjai, panorę atsiimti savo sumokėtą avansą, bet jo neatgavę.

"Prieš metus pasirašant preliminariąją sutartį buto miesto centrinėje dalyje kaina po 1,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą buvo gera. Tada jis paėmė po 5 tūkst. avansą už kiekvieną butą, o vėliau, jau šių metų pradžioje, paprašė dar pridėti apie 10–15 tūkst. eurų prie jau sumokėtos sumos ir nurodė, kad galutinė kaina nesikeis", – pasakojo Erikas.

Pasikalbėjęs su nekilnojamojo turto agentais Erikas sužinojo, kad prašyti papildomai pinigų esanti normali praktika ir pridėjo dar po 5 tūkst. eurų už kiekvieną butą.

Šis vyras atviravo, kad tada du butus įsigyti jam pasirodė jau per brangu, todėl galimybę pirkti vieną perleido K.Pakalniui, o savo sumokėtus avansus "perkėlė" į kito perkamo buto sąskaitą.

Apskundė prokurorams

K.Pakalnis teigė supykęs ant G.Paplausko ne tiek dėl didesnės reikalaujamos sumos už butą, kiek tikino norintis pamokyti, kad taip nesielgtų ir su kitais.

Esą, jei šis būtų atsiprašęs ir derėjęsis, o ne vienašališkai nutraukęs preliminariąją sutartį, K.Pakalnis būtų jį supratęs.

Verslininkas tikino ketinantis bylinėtis dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Kokia bus suma, dar nežinia, nes esminę jos dalį sudarys bylinėjimosi išlaidos.

Liepą K.Pakalnis kreipėsi į prokurorus, savo pareiškime nurodęs, jog įtaria bendrovės "Dirbti" vadovą sukčiaujant. Tačiau prokurorai šį prašymą atmetė ir tyrimo nepradėjo.

K.Pakalnis nusiteikęs nepasiduoti ir ketina apskųsti prokurorų sprendimą aukštesnei instancijai.

Perspektyva: maždaug po poros mėnesių Tilžės gatvės 28A name jau turėtų gyventi žmonės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sumokėjo netesybas

Tuo metu bendrovės "Dirbti" vadovas G.Paplauskas įsitikinęs, kad tai tėra civiliniai santykiai, o prokurorų sprendimas visiškai teisingas ir logiškas.

Paprašyti išdėstyti savo poziciją bendrovės atstovai pasisamdė teisininkus. Šie atsakė pareigūnams, kad bendrovė "Dirbti" niekada nebuvo sudariusi sutarties, kuria būtų įsipareigojusi parduoti butą. Ji buvo sudariusi tik preliminariąją sutartį, kurioje buvo susitarta ateityje sudaryti kitą sutartį. Joje buvo aptarta galimybė kiekvienai šaliai ją nutraukti sumokant sutartines netesybas.

Rašte prokurorams teisininkai citavo preliminariosios sutarties tekstą, kuriame rašoma, kad, nutraukdamas šią sutartį ar atsisakydamas sudaryti pagrindinę, nesant šios sutarties esminio pažeidimo, pardavėjas įsipareigoja pirkėjui grąžinti avansą ir sumokėti 500 eurų baudą, kaip sutartines netesybas.

Teisininkai nurodė, kad bendrovė pasinaudojo minėta teise.

Nutraukusi sutartį bendrovė "Dirbti" grąžino visus pinigus, kuriuos buvo gavusi iš K.Pakalnio.

Teisininkams buvo nusiųstos bankinių pavedimų kopijos, bylojančios apie 5,5 tūkst. eurų pervedimą.

Būtų patyrę nuostolį

"Rinkoje įvyko pokyčių, mūsų akimis jie įvyko dėl infliacijos. Kiti verslai savo kainas koreguoja kas tris mėnesius ar kas mėnesį, mes tokią korekciją darėme pagal esamą situaciją. Bandėme ne tik su K.Pakalniu, bet ir kitais žmonėmis tartis ir rasti bendrą kalbą. Dėl infliacijos mes "einame į minusą", neatgauname savo investicijų. Tokį savo nuogąstavimą išsakėme raštu ir išsiuntėme visiems pirkėjams. Su 70 proc. jų buvome susitarę derėtis dėl kainos. Kęstutis yra vienas tų, kuris kategoriškai atsisakė bent šiek tiek tartis. Mes pasinaudojome preliminariosios sutarties punktais ir atsisakėme bendradarbiauti", – savo sprendimą nutraukti preliminariąją sutartį paaiškino G.Paplauskas.

Jis teigė, kad žmonės, kurie sumokėjo po 5 tūkst. ar 10 tūkst. eurų, nėra investuotojai, jie nerizikavo tiek, kiek bendrovė "Dirbti".

Dėl infliacijos mes "einame į minusą", neatgauname savo investicijų.

"Jei butus būtume pardavę už seną kainą, mes ne tik savo pelną būtume atidavę, bet ir nepasidengę investicinių išlaidų. Susirašinėdami siūlėme derėtis, bet yra kategoriškų žmonių, tarp jų – ir Kęstutis, kurie to nenorėjo. Preliminariojoje sutartyje numatytos sąlygos, kaip įmanoma nutraukti santykius be didesnių ginčų. Toliau prasidėjo emocijos", – pretenzijas atmetė G.Paplauskas.

Jis pasakojo, esą K.Pakalnis atskleidė ne viską apie būsimą sandorį.

Pradžioje du butus statomame name ketino pirkti G.Pakalnio bendros su kitu asmeniu įmonės vardu jos bendrasavininkis.

Vėliau preliminariosios sutartys buvo perrašytos. Taip vieno buto pirkėju tapo ir K.Pakalnis. Tad jis nėra visiškas naujokas būsto įsigijimo istorijoje.

Vis dėlto bendrovės "Dirbti" vadovas pripažino, kad šis asmuo formaliai yra teisus – preliminarioji sutartis su juo asmeniškai buvo sudaryta tik birželį.

Tada dar nebuvo garsiai paskelbta apie 20 proc. infliaciją Lietuvoje. Kai tik ši žinia pasirodė viešai, namo statytojai perskaičiavo būsimą pardavimo kainą ir išsiuntinėjo klientams apie tai informuojančius raštus.

"Jei nebūtume to padarę, pirkėjai, nusipirkę butą už anksčiau nurodytą kainą, galėtų jį iškart parduoti 30 proc. brangiau, o mes net tokio pelno nesame numatę. Tai būtų mūsų įdėto triūso, mūsų pelno padovanojimas. Tai – neprotinga ir nelogiška, juo labiau kad mes turime investuotojus. Nėra tokio sutarties punkto, kad privalome parduoti butą 5 tūkst. eurų sumokėjusiam asmeniui, nors taip patys "eitume į minusą". Gal jiems atrodo, kad tai būtų šaunu, bet mūsų akimis – visiškai ne, juo labiau kad buvome linkę derėtis, bet jie atsisakė kategoriškai", – kalbėjo bendrovės "Dirbti" vadovas.

Į teismus žvelgia be emocijų

G.Paplauskas pasakojo, kad teismuose panašių ginčų yra buvę, jau susiformavo praktika, kad turi būti išlaikyta šalių pusiausvyra. Pasak jo, jeigu dėl ekonomikos pokyčių viena šalių patiria nuostolių, sutartys gali būti kečiamos.

"Aš į jų verslą nelendu, nors, kai paklausiau, ar nuomotų butą prieš porą metų buvusiomis kainomis, jie atsakė, kad imtų šių metų kainomis. Mes nenorime godžiai užsidirbti, tik dengiame infliacijos skirtumą. Procesų, kuriuos sukūrė kovidas, nekontroliuojame ir nevaldome, o su preliminariais pirkėjais santykius deriname lanksčiai", – aiškino verslininkas.

Jis patikino, kad iš 25 name esančių butų pirkėjų tik su K.Pakalniu ir jo kompanjonu Eriku nutrūko sandoris, todėl ir pasirodė skelbimai apie jų būstų pardavimą. Su visais kitais net ir labai nepatenkintais klientais, pasak įmonės vadovo, pavyko susitarti.

Žinia, kad nepatenkinti klientai ketina bylinėtis, jo neišgąsdino, esą dėl to galima kalbėtis ir teisme, bet kol kas ieškinių dėl butų pardavimo sąlygų Tilžės gatvės 28A name nėra.

"Tokie dalykai nervų negadina, tai – darbiniai klausimai, į verslą žiūrime be emocijų", – pridūrė G.Paplauskas.

Situacijos įkaitai

Bendrovė "UHB Agro" įsivėlė į nepavydėtiną ir itin nuostolingą situaciją. Antstoliai areštavo kitos bendrovės turtą, kartu įšaldė ir teritorijoje buvusias "UHB Agro" trąšas. Dabar bendrovė negali jų pristatyti pirkėjams. Jei artimiausiu metu situacija nepasikeis, trąšų nebebus galima parduoti. Tad bus patirta milžiniškų nuostolių.

"UHB Agro" pernai dėl trąšų gamybos sudarė sutartį su bendrove "Arvi fertis". Kelis mėnesius vyko sklandus darbas –  "UHB Agro" pristatydavo medžiagas, iš gamyklos pasiimdavo trąšas ir jas parduodavo.

"Arvi fertis" teritoriją saugo apsauga, kuri neleidžia išvežti kitoms bendrovėms priklausančio turto.

Šį vasarį viskas pasikeitė. Į "Arvi fertis" teritoriją įžengė antstolis Laurynas Lukšys su trąšų prekyba užsiimančios bendrovės "Belor" įpareigojimu areštuoti turtą dėl "Arvi fertis" skolų. Bet antstolis areštavo ne tik skolininko, bet ir "UHB Agro" turtą – jau pagamintas, tačiau dar neišvežtas trąšas.

"Mūsų darbo principas buvo toks, kad mes atvežame gamyklai žaliavas, jie mums suteikia paslaugą ir mes pasiimame pagamintas trąšas. Mums niekada nepriklausė "Arvi fertis" turtas, kaip jiems nepriklausė mūsų atvežamos medžiagos ar trąšos. Kitaip sakant, jie atlikdavo darbą, už kurį mes sumokame", – pasakojo UHB įmonių grupės akcininkas Kęstutis Pakalnis.

Jis nurodė, kad sausio 28 d. buvo nutraukta "Arvi fertis" restruktūrizavimo byla, o jau kitą dieną atvyko "Belor" įmonės atstovai ir antstolis L.Lukšys, kuris turėjo turto arešto aktą. Kartu į trąšų gamyklą atvyko ir "Belor" pasamdyti apsaugininkai.

"Areštavo viską. Lyg būtų ir natūralu, kol neišsiaiškins, kam kas priklauso. Tada parašėme skundą, kad areštavo mūsų trąšas, paprašėme nesuvaržyti mūsų turto, nes mes juk tik perkame paslaugą, tad areštuotas bendrovėje esantis turtas jai nepriklauso. Nuo pat pradžių norėjome atskirti, kam priklauso kokios trąšos, bet antstolis uždraudė net įmonės viduje stumdyti sudėtas trąšas. Nuo pirmųjų dienų tiek mes, tiek "Arvi fertis" visiems pateikė žaliavų, paslaugos pirkimo sutartis, sąskaitas, apmokėjimus, įrodančius, kiek kokių trąšų priklauso mums", – dėstė K.Pakalnis.

"Arvi fertis" atstovai patvirtino, kad teritoriją dabar saugo "Belor" pasamdyta apsauga. "Pas mus uždara teritorija ir išvažiuojant yra užkardas. Jų apsaugininkai saugo, kad trąšų neišvežtų. Tai galima padaryti tik važiuojant pro užkardą, tačiau jie savo automobilį pasistatė viduje. Čia važinėja, daro netvarką, nors pas mus vyksta procesas, trąšos fasuojamos, važinėja mūsų krautuvai", – sakė trąšų gamyklos direktorius Tomas Dudėnas.

Nuo pirmųjų dienų visiems pateikėme žaliavų, paslaugos pirkimo sutartis, sąskaitas, apmokėjimus, įrodančius, kiek kokių trąšų priklauso mums.

Nesąžininga konkurencija?

Negana to, kad antstolis areštavo kitos įmonės turtą, jį patikėjo saugoti kreditoriui, o "Belor" yra "UHB Agro" konkurentai. Nukentėjusios įmonės atstovai tikino, kad neigiama informacija apie juos buvo paskleista ir klientams.

"Kai buvo areštuotas visas turtas, buvo nurodyta, kad jo saugotojas yra "Belor". Antstolio potvarkyje nurodyta, kad mes galime išsivežti prekes, kai atskleisime visą informaciją apie pirkėjus "Belor" kompanijai. Jiems turėjome pateikti informaciją, kur važiavo automobilis, kokiam klientui vežama prekė. Keista tai, kad dėl kitų medžiagų, kurios nesusijusios su trąšų gamyba, antstolis sakė, jog reikia įslaptinti įmonių pavadinimus", – stebėjosi UHB grupės akcininkas.

K.Pakalnis pasakojo, kad, atskleidus pirkėjų duomenis konkurentams, šie jais pasinaudojo.

"Jie išsiuntė nuotraukas mūsų klientams ir pasakė, kad jie niekada trąšų negaus. Pradeda mus šmeižti. Turime nuotraukas, kad laiškus siuntė Lenkijos "Belor grupė", – apie galimus nesąžiningus konkurentų veiksmus užsiminė UHB grupės atstovai.

"Konfliktas su "Belor" tęsiasi jau trejus metus. Čia tokia jų taktika. Atrodo, kad bando pakenkti ir "Arvi" grupės įmonei "Arvi cukrus". Ten taip pat vyksta restruktūrizavimo procesas, tai jie superka svetimų kreditorių skolas, kad įeitų į tą procesą ir jį stabdytų ar griautų. Taip bando visai "Arvi" grupei pakenkti. O dėl trąšų – visi žino, kad tai ne mūsų nuosavybė. Netgi pagal sutartį visas mūsų turas įkeistas SEB, jie turi mūsų hipoteką, tad, net jei ir trąšos priklausytų mums, jos automatiškai būtų "SEB" turtas. Vyksta nesuvokiami dalykai", – aiškino "Arfi fertis" direktorius T.Dudėnas.

Jis teigė, kad klientai iš Ukrainos pateikė informaciją, jog "Belor" jau pateikė jiems pasiūlymą dėl trąšų. "Gavome iš ukrainiečių, kad Lenkijos "Belor" jiems jau atsiuntė kažkokį užsakymą su pas mus pagamintų  trąšų specifikacija ir pavadinimu. Aplink niekas tokių trąšų negamina. Tai jie gal jau įsivaizduoja, kad mūsų klientų trąšas jau bando realizuoti. Gal tikisi tas trąšas su antstoliu ir apsauga išvežti, neįsivaizduoju. Patys ukrainiečiai sako, kad Ukrainoje netvarka, vyksta korupcija, tačiau tokių dalykų, kaip ši situacija, tikrai nėra", – sakė trąšų gamyklos vadovas.

Neįtiko antstolio sprendimas

Pagal pirminį antstolio potvarkį buvo leidžiama įvežti medžiagas, toliau gaminti trąšas, tačiau neleido nieko išsivežti. Vėliau buvo atskirtas bendrovės turtas, bet jo išvežti ir toliau neleidžiama.

"Nuo sausio 29 d. dar įtraukė mūsų 1,5 mln. eurų, nes sakė, kad galime įvežti ir toliau gaminti, bet prekių vėl neišleidžia. Čia išeina, kad dar įtraukia daugiau pinigų ir dar daugiau neleidžia jų išsiimti, daro didesnę žalą", – piktinosi K.Pakalnis.

UHB vadovai teikė ne vieną prašymą, kol vasario 6 d. antstolis sutiko suorganizuoti susitikimą ir atskirti, kam priklauso įmonės teritorijoje esantis turtas, tačiau situacija nepasikeitė.

Į "Arvi fertis" dar kartą atvyko antstolis L.Lukšys, kreditoriaus "Belor" atstovai. Dalydavo ir "UHB Agro" atstovai bei jų samdytas antstolis.

"Tuo metu buvo atskirtas skolininko ir trečiųjų šalių turtas, uždėti lipdukai, kuriuose nurodyta, kad trąšos priklauso mums ir Ukrainos bendrovei "Agro fertis" bei su skolininku nėra susiję", – apie antstolio sprendimą, kuris turėjo leisti išsivežti "UHB Agro" priklausančias trąšas, pasakojo K.Pakalnis.

Tačiau džiūgauti buvo per anksti. Kelias dienas buvo leidžiama iš "Arvi fertis" teritorijos išvežti kitoms bendrovėms priklausančias trąšas, bet "Belor" pati apskundė teismui savo antstolio veiksmus. Esą L.Lukšys netinkamai įvertino, kam priklauso turtas. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir vėl uždraudė trąšas judinti.

"Jie teismui nurodė, kad antstolis leido vežti mums savo prekes, nors nėra įsitikinęs, kad tai tikrai mums priklausantis turtas, nors "Belor" atstovai patys dalyvavo turto atskyrimo procese", – veiksmais stebėjosi UHB grupės akcininkas.

Toks "Belor" sprendimas glumina ir "Arvi fertis" bendrovę, kurios turtas buvo areštuotas dėl skolų kreditoriui. Kaip "Kauno dienai" teigė minėtos trąšų gamyklos vadovas, nesuprantama, kaip teisinėje valstybėje gali vykti tokie dalykai.

"Visi nustatė, koks yra "Arvi fertis" turtas, visi pasirašė. "Belor" vadybininkai klijavo lipdukus, kas areštuota. Antstolis turėjo surašyti potvarkį ir nurodyti, kad kitas turtas nepriklauso mums ir trąšos turėjo išvažiuoti. Bet "Belor" patys apskundė šį antstolio potvarkį, neva jis neįsitikino, kur yra "Arvi fertis" trąšos, todėl viskas, kas yra mūsų teritorijoje, gali priklausyti mums. Nors pati "Belor" vadovė Inga Kunigiškienė ėjo su balanso lapais ir pati maišus žymėjo. Visą dieną vaikščiojome, skaičiavome, o po to apskundė. Absurdas", – komentavo "Arvi fertis" direktorius T.Dudėnas.

"Teisininkai patys sako, kad buvo gal koks vienas atvejis, kai kreditorius apskundžia savo antstolį dėl to, jog kažką blogai nustatė. Čia galbūt yra siekis užvaldyti trąšas ir pakenkti mūsų gamyklai ar net išstumti mus iš rinkos. Jau daugiau nei mėnuo, kai trąšos yra areštuotos ir kitos bendrovės negali išsivežti savo turto. Tai labai keista ir mums nesuprantama situacija", – pridūrė jis.

Milijoninė žala

Skaičiuojama, kad "Arvi fertis" teritorijoje areštuota apie 8,5 tūkst. tonų trąšų, kurios priklauso kitoms įmonėms. Jų vertė sudaro apie 3,5–4 mln. eurų. Tačiau nuostoliai dar gali išaugti, nes pirkėjai jau buvo sumokėję avansą. Prekių negauna, todėl tikėtina, kad bus taikomos baudos.

Gamyklos teritorijoje areštuota apie 8,5 tūkst. t kitoms bendrovėms prikausančių trąšų.

"Šiandien mums išrašytų sąskaitų suma jau viršija 80 tūkst. eurų, tačiau žala tikrai bus didesnė, nes žinome, kad praėjusią savaitę mūsų klientui jo klientas surašė baudą už 1,5 mln. zlotų, tad mes laukiame bumerango, kada bus ši sąskaita pateikta mums. Čia jau net neina kalba, kad prarandame pelną. Gali būti, kad mes patirsime apie 5 mln. eurų žalą", – sakė UHB įmonių grupės akcininkas.

K.Pakalnis aiškino, kadangi "Belor" taip pat sukasi trąšų rinkoje, žino visas trąšų galiojimo ir naudojimo subtilybes, todėl galbūt specialiai vilkina visą procesą, kartu ir dar daugiau didina kitų patiriamus nuostolius.

"Trąšos yra jautrios drėgmei, negali būt ištisai laikomos neuždengtos atviroje teritorijoje. Kitas dalykas, kad visos šios trąšos yra skirtos būtent pavasario sėjai. Jei mūsų produkcija nepateks pas ūkininkus, jos gali būti panaudotos kitą sezoną. Tačiau jų galiojimo laikas yra du mėnesiai, todėl jos bus neberealizuojamos. Tai "Belor" puikiai supranta, nes šiame versle sukasi. Jie įvelia mus į teismus, nors mes esame pateikę visus nuosavybę įrodančius dokumentus, ir taip bando viską vilkinti", – nurodė trąšas siekiančios atgauti UHB akcininkas.

"Arvi fertis" dėl turto arešto taip pat kasdien patiria nuostolių. Dėl to, kad sustabdytas gamybos procesas, kasdien gamykla negauna 17 tūkst. eurų pajamų.

"Jau daugiau nei savaitę mūsų aštuoniolika vagonų stovi Marijampolės sotyje ir jų niekas neišleidžia, rašo pareiškimus prieš mus, kad mes čia vagiame trąšas.

Apskundė teismui

Marijampolės apylinkės teisme yra net kelios bylos, susijusios su šia trąšų areštavimo istorija. Konflikte dalyvaujančios bendrovės apskundė antstolio veiksmus. Yra byla ir dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo.

"Keista, kad teismui rašėme tiek skundų, prašymų, tačiau nieko netenkino, o "Belor" – tenkina visus. Esame patekę į tokią situaciją, kai yra du skundai, tačiau niekas jų nesprendžia", – tikino P.Pakalnis.

"Mes taip pat skundžiame antstolio veiksmus, teikiame teismams paaiškinimus, nes žinome, kad esame teisūs, kadangi trąšos nėra mūsų, o priklauso kitiems. Gamykla gali vėl pradėti dirbti tik vienu atveju, jei iš teritorijos bus leista išvežti jau pagamintas trąšas", – sakė T.Dudėnas.

"UHB Agro" advokatai taip pat aiškino, kad gamybos procese buvusios trąšos netapo "Arvi fertis" nuosavybe, todėl antstolis negalėjo areštuoti to turto.

"Esminis dalykas, kuris kertasi su teise, yra teismo nenoras įsigilinti ir matyti nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turi būti atskirtas skolininko ir kitų asmenų turtas, nes už skolininko skolas negali atsakyti kažkas kitas", – sakė "UHB Agro" ginančios advokatų profesinės bendrijos "Černiauskas ir partneriai" advokato padėjėja Aurelija Adomaitytė.

Teisininkų nuomone, teismas nesivadovauja ir proporcingumo kriterijumi, nes "Belor" siekia išieškoti 3,5 mln. eurų, bet areštu kitai bendrovei daroma 5 mln. eurų žala.

"Kyla klausimas, kas bus atsakingas už padarytą žalą. Dabar teisinėmis priemonėmis padaroma žala visiškai nesusijusiam asmeniui. Tas asmuo, kuris inicijuoja teisinį procesą, turėtų suvokti padarinius. Teisėtas teisių gynimas negali būti ginamas pažeidžiant kitų teises. Antstolio veiksmuose taip pat yra gana daug nenuoseklumo, atrodo, kad jis kišasi į teisinius santykius. Dėl to vienos ar kitos pusės visi įmanomi antstolio veiksmai yra apskųsti teisme", – pastebėjo A.Adomaitytė.

"Kauno diena" susisiekė su antstoliu L.Lukšiu ir paprašė pakomentuoti situaciją, kodėl iš "Arvi fertis" teritorijos neleidžiama išsivežti "UHB Agro" turto. Šis daug aiškinti nesiryžo.

"Pačiam UHB yra atsakyta į šiuos klausimus, o aš UHB turto nesu areštavęs. Yra daug faktinių aplinkybių, tai labai didelė byla, būtų labai sudėtinga komentuoti atskirus fragmentus, negaliu atskleisti vykdomosios bylos duomenų, raštu esu visoms šalims pateikęs ir situacija yra aiški", – pareiškė antstolis.

"Belor" nepatiko klausimai

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip situaciją dėl "Arvi fertis" ir "UHB Agro" vertina  bendrovė "Belor". Jos atstovai vos išgirdę klausimus, bandė surengti kontrataką. Redakcijai buvo atsiųstas įspėjamasis raštas su gana neadekvačiais kaltinimais, kad esą klausimai yra šališki, todėl parašytas skundas Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybai.

"Kauno diena" metamus kaltinimus atmeta ir primena, kad niekas negali riboti žurnalistų laisvės užduoti klausimus.

Vis dėlto bendrovės "Belor" vadybininkė Emilija Šimkonytė pateikė  atsakymus į klausimus. Juos spausdiname neredaguotus, nes to reikalavo šios bendrovės atstovai.

– Prašau paaiškinti, kas sieja "Belor" su "Arvi fertis" ir "UHB Agro" bendrovėmis?

– "Belor" yra "Arvi fertis" kreditorius. "Arvi fertis" skola "Belor" susidarė dar 2016 m., viršija 3 mln. eurų ir iki šiol nėra grąžinta. Ši skola šiuo metu yra patvirtinta ir arbitražo sprendimu, ir teismo išduotu vykdomuoju raštu, pastarojo vykdomojo rašto vykdymas yra perduotas antstoliui, taigi, ši skola nebėra jau vien tik "Belor" pretenzija, ji jau yra faktas.

Faktas yra ir tai, kad "Arvi fertis" piktybiškai, sistemingai organizuojamais veiksmais vengia grąžinti šią skolą: pavyzdžiui, įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta, kad "Arvi fertis" kartu su susijusiais asmenimis nepagrįstai vilkino tam tikrų sprendimų priėmimą, kad galėtų užsitikrinti savo pačių kontroliuojamą restruktūrizavimo procesą.

Kas itin akivaizdu iš angažuotų užduodamų klausimų formuluočių, manome, kad būtent Jums perduotu "UHB Agro" interesu Jūs domitės šiuo metu vykstančiu teisminiu ginču, kurio esmė – nustatyti, ar turtas, kurį atlikdamas vykdymo veiksmus 2019-01-29 "Arvi fertis" veiklos vykdymo vietos teritorijoje atrado antstolis (trąšos, jų žaliavos), priklauso "Belor" skolininkui "Arvi fertis", ar kitiems asmenims, ar "UHB Agro". Minėtame ginče, kuris šiuo metu vyksta teisme, dalyvauja ir "UHB Agro", kaip asmuo, pareiškęs pretenzijas į visą ar dalį tokio turto.

Nors toks aspektas visiškai neįvertinamas Jūsų klausimuose, tačiau "Belor", kaip išieškotojui, yra itin svarbi ir ta aplinkybė, kad tuo atveju, jeigu ginčo metu būtų nustatyta, kad visas ar dalis turto priklauso "UHB Agro", ginče taip pat bus nustatyta, ar "UHB Agro" už tokį turtą atsiskaitė su "Arvi fertis", kad "Belor" būtų sudarytos sąlygos iš tokio atsiskaitymo metu gautų sumų įvykdyti savo reikalavimus skolininko "Arvi fertis" atžvilgiu visiškai ar iš dalies.

Todėl, apibendrinant, atsakymas į Jūsų klausimą dėl "Belor" sąsajų su "UHB Agro" būtų toks – jos abi dalyvauja aukščiau nurodytame teisme vykstančiame ginče kaip procese dalyvaujantys asmenys.

– Kodėl bendrovei UHB neleidžiama iš "Arvi fertis" teritorijos išsivežti trąšų, nors dokumentais įrodyta, kad tai jų turtas?

– Jūsų nurodyta tezė "dokumentais įrodyta" yra nuasmeninta – neaišku, nei kieno įrodyta, nei kam įrodyta. Todėl turime galimybę apsiriboti vien išvada, kad "UHB Agro" Jums dokumentais įrodė, kad kažkoks Jūsų neįvardytas turtas priklauso "UHB Agro". Tačiau, jeigu Jums "UHB Agro" dokumentais įrodė, kad kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" turtas, toks Jūsų pasiektas įsitikinimas negalėtų būti laikomas neginčytinai nustatytu faktu, kadangi Jūs nesate ginčo nagrinėjimo subjektas.

Ginčus tarp verslo subjektų sprendžia ne pačios ginčo šalys, ne žurnalistai, juos sprendžia teismai, kuriems yra suteiktos kompetencijos vykdyti Lietuvoje teisingumą. Būtent todėl ginčas dėl "Arvi fertis" teritorijoje surastų trąšų yra sprendžiamas teisme. Priešingai negu teigiate, dokumentais ne tik kad kol kas neįrodyta "UHB Agro" nuosavybė (tokiu įrodymu ginčo atveju galiausiai bus teismo sprendimas), tačiau ir pačius dokumentus visa reikalaujama apimtimi yra vengiama pateikti tiek ginčą nagrinėjančiai institucijai, tiek vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui.

Kol nėra pasiektas ginčo rezultatas dėl "Arvi fertis" teritorijoje surasto turto priklausomybės, turto išvežimą riboja galiojančios teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi čia nėra jokios sensacijos, kurią bandoma preziumuoti egzistuojant klausimo formuluote – neva kažkas savinasi kažkokį svetimą turtą ar panašiai, kadangi šiuo metu net nėra teismo sprendimo dėl šio turto priklausomybės. Mes pasikliaujame teismų kompetencija nustatyti šio turto savininką, kaip ir kompetencija nustatyti, ar "UHB Agro" į tokį turtą pretenduoja tinkamai už jį atsiskaitęs, ar vis dėlto tą turtą siekia pasiimti šiaip sau, "pažadėdamas" atsiskaityti kada nors ateityje, ar kt.

– Mus informavo, kad vasario pradžioje "Belor" atstovai, antstolis L.Lukšys, bendrovių "Arvi fertis" ir "UHB agro" atstovai kartu žiūrėjo dokumentus, buvo surašyti aktai, kokios trąšos kam priklauso. Kodėl vėliau "Belor’ tai apskundė ir sustabdė leidimą UHB išsivežti trąšas?

– Priešingai negu Jus informavo, vasario pradžioje nebuvo surašyti jokie aktai, kokios trąšos kam priklauso. Antstolis šių "surašymų" metu surašė tą turtą, dėl kurių priklausymo "Arvi fertis" ginčo nebuvo kilę.

Šių veiksmų vykdymo metu antstolis neidentifikavo, kad kitas, į "surašymą" nepatekęs turtas, priklauso konkrečiai kažkam kitam. Dėl šio turto priklausomybės jau prieš šiuos antstolio veiksmus buvo kilęs ginčas, inicijuotas teismuose. Kuris šiuo metu ir tęsiasi. Visų procese dalyvaujančių asmenų argumentus vertins teismas, priimdamas atitinkamus procesinius sprendimus. Vykdymo procese "Belor" vadovaujasi galiojančiais antstolio patvarkymais, teismų nutartimis ar sprendimais.

– Ko "Belor" tokiais veiksmais siekia?

– Vykdomojoje byloje atliekami skolos išieškojimo iš "Arvi fertis" veiksmai. "Belor" tikslas yra sąžiningai naudojantis jai suteiktomis teisėmis, neleidžiant skolininkui piktnaudžiauti, įgyvendinti savo reikalavimo teises į skolininką "Arvi fertis".

Kalbant konkrečiai, kokie yra "Belor" tikslai inicijavus aukščiau nurodytą ginčą, atsakytina, kad šis tikslas yra identiškas aukščiau įvardytajam – nustačius, kad ginčo turtas priklauso "Arvi fertis", imtis priemonių iš tokio turto išieškoti skolą. Nustačius, kad šis turtas priklauso "UHB Agro" ar kitiems asmenims, o šie asmenys už tokį turtą nėra atsiskaitę su "Arvi fertis" – išieškoti šias skolas, kad galėtų būti sumažinamas "Belor"reikalavimas į "Arvi fertis".

– Prašau paaiškinti, kodėl UHB turėjo pateikti savo klientų duomenis "Belor" bendrovei? Ar "Belor" atstovai bendravo su šiais klientais? Jei taip, kas buvo jiems pranešta?

– Pažymiu, kad bet kokia informacija, kuri buvo pateikta, buvo teikiama arba pačios "UHB Agro" iniciatyva, arba privalėjo būti teikiama antstolio patvarkymų pagrindu.

Nors klausimą formuluojate nekonkrečiai, tačiau galime daryti prielaidą, kad kalbate apie tokius duomenis, kuriuos "UHB Agro" yra pati suinteresuota pateikti, kad įrodinėtų savo nuosavybę į ginčo trąšas. Kadangi konkrečios trąšos ar jų žaliavos yra neregistruotinas ir individualiais požymiais neapibūdinamas turtas, jo nuosavybę galima pagrįsti bendraisiais civilinėje teisėje apibūdinamais pagrindais – įsigijimo sandoriais ir šio turto atgabenimo į konkrečią teritoriją važtaraščiais.

Nepateikiant tokių dokumentų, tektų pasikliauti vien asmens tvirtinimu, kad turtas yra jo, o ne kito asmens. Tačiau pastaruoju atveju nebūtų galima tikėtis išvengti piktnaudžiavimo. Kad piktnaudžiavimo būtų išvengta, ginčas yra nagrinėjamas teismuose.

Politikų veiksmus tyrusi speciali savivaldybės komisija teikia išvadą, kad posėdžių nelankę tarybos nariai sulaužė priesaiką. Patys tarybos nariai sako, kad taip mėginama susidoroti su valdantiesiems neįtikusiais atstovais.

„Nustatyta, kad trys tarybos nariai yra praleidę praktiškai visus komitetų posėdžius, kurie vyko per šiuos trejus metus“, – BNS sakė Širvintų rajono vicemerė, specialiosios komisijos vadovė Irena Vasiliauskienė.

Pasak jos, komisijos išvada jau pristatyta tarybai, artimiausiame posėdyje bus balsuojama, ar dėl šių politikų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Jei teismas konstatuos, kad tarybos narys sulaužė priesaiką ar nesilaikė įstatymų, trys penktadaliai tarybos narių gali priimti sprendimą panaikinti jo mandatą.

„Situacija paprasta – pradėjome rašyti apie neskaidrius dalykus merės ir prasidėjo atsakas, formali priežastis – nelankyti komitetai“, – situaciją BNS aiškino K. Pakalnis.

Širvintų savivaldybės tarybos narys tvirtino negaudavęs kvietimų į posėdžius, nes darbotvarkės buvo siunčiamos į nenaudojamą elektroninį paštą.

„Informacija pasiųsta į mailą, kuriuo nesinaudoju, aš negaudavau kvietimo. Kai jie norėjo, kad pasiektų adresatą, siuntė mano mailu, o kai nenorėjo, siuntė kažkur kitur“, – kalbėjo K. Pakalnis.

Jis taip pat teigė, kad savivaldybėje nevyksta atskiri komitetų posėdžiai, pavyzdžiui, Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto, kurio nelankymu jis kaltinamas, o bendri visų komitetų posėdžiai, iš esmės – būsimo tarybos posėdžio „repeticijos“.

Socialdemokratas Andrius Jozonis BNS irgi tvirtino, kad rengiami bendri komitetų posėdžiai yra „parodomojo pobūdžio“.

„Ten nebūna rimtai apsvarstomi jokie klausimai, tiesiog pristatomi tarybos sprendimai. Nei ten kas nors balsuoja už sprendimus, nieko panašaus nevyksta. Tik tuos pačius klausimus, kurie bus svarstomi taryboje, norima apsvarstyti prieš tarybą“, – sakė A. Jozonis.

Tuo metu vicemerė I. Vasiliauskienė stebėjosi, kad tarybos nariams užkliuvo nebe pirmą kadenciją galiojanti tvarka.

„Jie puikiausiai žino, komitetų posėdžiai nėra kažkas naujo, jie taip vyko ir praėjusiose kadencijoje. Vyko ir atskiri posėdžiai, taip pat ir bendri“, – sakė vicemerė.

„Jei į tarybos posėdžio darbotvarkę įeina daug klausimų to komiteto, daromas atskiras posėdis, jei jų nedaug, o tarybos nariai privalo susipažinti su visais kausimais, tada vyksta bendras posėdis. Nematau, ką čia kaltinti, nes nė vienam iš tų trijų narių tai nėra naujiena“, – kalbėjo I. Vasiliauskienė.

Širvintų rajono savivaldybės taryboje dirba 21 politikas.