Savijauta greitai pablogėjo

Vieną rytą Gediminas pabudo paraudusia dešine akimi. Tuo metu vyras neįtarė nieko blogo – pamanė, kad galbūt iš vakaro ją pasitrynė nešvaria ranka.

„Tačiau per porą valandų situacija pablogėjo: man paralyžiavo visą dešinę veido pusę, negalėjau užmerkti akies. Nutirpo dešinė pusė kaklo, pakaušio, galvos, pakito kalba – ji pasidarė neaiški, nes nusilpo lūpų raumenys. Simptomai buvo panašūs į insulto, situacija atrodė rimta. Išsikviečiau greitąją, mane nuvežė į Kauno klinikų ligoninės priimamąjį. Čia man atliko galvos kompiuterinę tomografiją ir nustatė, kad tai – ne insultas, o veido nervo uždegimas. Išrašė hormoninių vaistų nuo uždegimo. Savaitę gėriau saujas tablečių“, – pasakojo pusamžis vyras.

Nepaisant geriamų vaistų, po kelių dienų jo būklė dar pablogėjo: veido mimikos raumenys tapo dar silpnesni, dėl dešinės pusės lūpų paralyžiaus jis beveik visiškai negalėjo kalbėti. Dešinės akies vokas tapo visiškai nejudrus: akis neužsimerkdavo miegant, dėl to ji tapo itin jautri, išsausėjusi.

Tada Gediminas pateko į konsultaciją pas Kauno klinikų Periferinės, nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovą gydytoją neurologą profesorių Kęstutį Petrikonį.

Skubu: pasak K. Petrikonio, esant pusės arba dalies veido paralyžiui, sutrikus kalbai svarbu kviesti greitąją, kreiptis į ligoninės Skubios pagalbos skyrių, o ten gydytojai išsiaiškins, tai sukėlė insultas ar virusas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Po profesoriaus konsultacijos ir atlikus jo skirtus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad blogą darbą Gedimino organizme greičiausiai padarė tam tikra Herpes viruso rūšis. K. Petrikonio paskyrimu, nustačius, kad reikiamas vaistų kursas jau suvartotas, anksčiau Gediminui skirtų hormoninių vaistų vartojimas buvo nutrauktas, paskirti kiti vaistai nuo uždegimo, taip pat preparatas, kovojantis su virusais (tarp jų ir Herpes virusu), dažniausiai sukeliančiais ar paskatinančiais tokias problemas.

„Kai profesorius K. Petrikonis nustatė tikrąją diagnozę ir skyrė reikiamų vaistų, po vienos ar dviejų dienų mano savijauta ėmė gerėti. Kaip supratau, buvo svarbu, koks konkrečiai virusas, jo tipas man sukėlė šių problemų. Paimti tyrimai parodė, kad kaltas dažniausiai sutinkamas lūpų pūslelinę sukeliantis Herpes virusas, su kuriuo kovojančių antikūnų titrai kraujo tyrime buvo labai aukšti“, – pasakojo Gediminas.

Greta veido raumenų paralyžiaus Gediminui buvo atsiradęs kaklo, pakaušio skausmas. Tai nebūdinga veidinio nervo uždegimui, tačiau būdinga būklėms, kurias sukelia užsikimšusios kraujagyslės. Siekiant įsitikinti, kad tai tikrai ne kraujagyslių pažaidos sukelta būklė, jam atliktas kaklo kraujagyslių tyrimas. Nustatyta, kad kraujagyslės neužsikimšusios, jų praeinamumas geras.

„Tai patvirtino, kad man sveikatą gadina viruso sukeltas nervų uždegimas“, – pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu vyras sakė dar vartojantis virusą naikinančius vaistus nuo uždegimo, vėliau vyksiantis į ambulatorinę reabilitaciją sanatorijoje Birštone.

„Mano kalba vis dar ne visai aiški, nejaučiu ir dalies liežuvio, skruosto. Dar nejaučiu dešinės veido pusės, dėl to sunku valgyti: kramtydamas ne kartą įsikandu į žandą“, – ligos sukeltus sunkumus vardijo vyras. Tačiau džiaugėsi, kad būklė gerėja.

Jis dėkojo profesoriui K. Petrikoniui, nustačiusiam tikrąją diagnozę ir skyrusiam gydymą, kurį ėmus taikyti sveikata ėmė gerėti.

Padėjo įtarti

Kauno klinikų gydytojas neurologas profesorius K. Petrikonis pastebėjo, kad, atsiradus pusės arba dalies veido nusilpimui, nevaldymui, daugelis žmonių galvoja, jog tai – dėl insulto.

„Taip, tai yra vienas iš trijų svarbiausių insulto simptomų: paralyžiuojama pusė arba dalis veido, ranka, sutrinka žmogaus kalba. Be to, insultas yra dažnesnis nei uždegimai ar kitos kilmės veido pažeidimai, todėl natūralu, kad pirmiausia galvojama apie insultą. Daugeliu atvejų svarbiau laiku atpažinti insultą, nes tai yra susiję su gyvybės išsaugojimu, galimu vėlesniu žmogaus neįgalumo laipsniu“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Mano kalba vis dar ne visai aiški, nejaučiu ir dalies liežuvio, skruosto. Dar nejaučiu dešinės veido pusės, dėl to sunku valgyti: kramtydamas ne kartą įsikandu į žandą.

Tačiau jis pabrėžė, kad insultas – kraujotakos sutrikimas, galvos smegenyse sukeliantis tam tikrų negrįžtamų pakitimų – dažniau ištinka vyresnius asmenis. Didesnę riziką jį patirti turi asmenys, kurių padidėjęs kraujospūdžis ir kraujo riebalų kiekis, turintys širdies ritmo sutrikimų, sergantys nutukimu, taip pat turintys artimų giminaičių, sirgusių kraujotakos sutrikimais. Gydytojo neurologo žodžiais, pajutę kurį nors iš minėtų simptomų tokie žmonės pagrįstai kreipiasi į ligoninės Skubios pagalbos skyrių.

„Minėtas pacientas taip pat kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių, kur pagal tam tikrą algoritmą jam buvo atlikti tyrimai, įvertinta neurologinė būklė, atlikti kraujo tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Buvo nustatyta, kad pacientui – veidinio nervo pažeidimas, dar vadinamas Bell’o paralyžiumi. Šios ligos priežastys – uždegimai, jos dažniausiai susijusios su virusinėmis ar autoimuninėmis ligomis. Nepaisant to, kad visi jauni gydytojai mokomi vienodai, reikia tam tikros praktinės klinikinės patirties, kad šias ligas – insultą ir veidinio nervo pažaidas – atskirtum. Be abejonės, gydytojai neurologai tokios patirties turi daugiausia, nors ir šiuo atveju dėl individualių paciento savybių, rizikos veiksnių kraujagyslinėms ligos ir kitų simptomų (kaklo, pakaušio skausmo, didesnės nei įprasta nejautros) abejonių buvo, tačiau tai ir padėjo įtarti, kad ligos priežastis – herpesinė virusinė infekcija“, – pasakojo K. Petrikonis, kuris nustatė, kad veidinio nervo pažeidimų Gediminui sukėlė virusas.

Kuo skiriasi simptomai?

Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kuo skiriasi kai kurie insulto ir kai kurių virusų sukeliami simptomai.

Insultui būdinga, kad paralyžiuojama arba tampa nejudri apatinė veido dalis: gali nusvirti lūpos kampas, viršutinė ir apatinė lūpos (lūpų, burnos kampas) tapti nejudrios. Dėl to žmogui gali būti sunku valgyti, gali kristi arba išbėgti iš burnos maistas. Tampa sunkiau kalbėti, tačiau viršutinė veido dalis paprastai lieka nepažeista.

„Evoliuciškai viršutinė veido dalis yra abipusiai valdoma galvos smegenų žievės. Dėl šios priežasties insulto metu pažeidus vienos pusės valdymą, lieka galimybė pasinaudoti nepažeistu smegenų pusrutuliu. Tokiu atveju žmogus gali valingai valdyti viršutinę veido dalį: užmerkti ir atmerkti akis ar suraukti nosį, tačiau apatinės veido dalies valdyti nebegali. Tais atvejais, kai veidinio nervo periferinė dalis pažeidžiama dėl kitų priežasčių, pvz., virusinės infekcijos, uždegimų, sutrinka ne tik visų nervo įnervuojamų raumenų veikla, bet ir daugiau funkcijų. Tokiu atveju žmogus sunkiau užmerkia ir atmerkia paralyžiuotos veido pusės akies (vokų) raumenis, blogai valdo ar visai nevaldo mimikos raumenų (pabrėžtina, kad kramtymo raumenų funkcija nesutrinka). Gali sutrikti klausa, pavyzdžiui, atsirasti vadinamasis padidintas girdėjimas, tiksliau – pažeistos pusės ausis stipriau reaguoja į garsą. Taip atsitinka dėl to, kad paralyžiuojamas labai smulkus raumuo, galintis amortizuoti stipresnį garsą“, – paaiškino gydytojas.

Be to, kai veidinis nervas paralyžiuojamas viruso, gali sutrikti pirmajame liežuvio trečdalyje esantys skonio receptoriai, padedantys atskirti saldų, sūrų ir rūgštų maistą. Dėl ašarų liaukų pažaidos gali išsausėti akis, sutrikti seilių išsiskyrimas, gali imti skaudėti už ausies (nervo kamieno projekcijoje). Kaklo skausmas būna retai, veido odos jutimo sutrikimas neturėtų būti stiprus, nebent pažeidžiamos ir kitų nervų jutiminės skaidulos.

K. Petrikonis pabrėžė, kad pirma para ar net pirma savaitė nuo simptomų pradžios gali būti apgaulinga. Per pirmą ligos savaitę, ryškėjant nervo pažaidai ir mažėjant kompensacinėms galimybėms, pacientų būklė gali pablogėti.

„Taip pat ir Gediminas po savaitės pakartotinai kreipėsi į gydytojus, nes jam atrodė, kad būklė pablogėjo“, – profesorius pabrėžė, jog labai svarbu, kad žmogus stebėtų savo būklę ir, kilus abejonių, kreiptųsi į gydytojus. Mat tokiais atvejais medikai gali spėti laiku pakoreguoti gydymą ir ligos eigą.

Sirgo ir J. Bieberis

K. Petrikonio teigimu, asmenims, kurių padidėjęs kraujospūdis ir kraujo riebalų kiekis, turintiems antsvorio, taip pat sergantiems kitomis ligomis po virusinių infekcijų dažniau pasitaiko veidinio nervo paralyžius.

„Kartais būna labai aišku, kokiomis sąlygomis jis (nervo pažeidimas) atsiranda. Pvz., žmogus slogavo, kosėjo. Ir COVID-19 laikotarpiu tokių pacientų būdavo. Kai kuriems žmonėms dėl kitų sunkių ligų, vartojamų vaistų aktyvuojasi organizme jau egzistuojanti (tarsi mieganti) Herpes infekcija, ypač paprastosios pūslelinės viruso metu. Pacientai prisimena apie vienos dviejų savaičių metu buvusias pūsleles ant lūpos ar kitoje veido dalyje“, – pastebėjo Kauno klinikų gydytojas neurologas.

Atvejų, kai Herpes ir panašūs į jį virusai sukelia veidinio nervo paralyžių, pasitaiko visame pasaulyje. Prieš metus žiniasklaida rašė, kad Varicella zoster virusas, taip pat priklausantis Herpes virusų šeimai, sukėlė veidinio nervo paralyžių kanadiečių popmuzikos žvaigždei Justinui Bieberiui.

„Tačiau Gediminui tipiško Herpes virusui bėrimo nebuvo. Jei bėrimo nėra, diagnozuoti šį virusą tampa daug sudėtingiau. Atlikę kraujo tyrimą mes nustatėme padidėjusį Herpes viruso antikūnų kiekį. Taigi, didžiausia medicinoje įmanoma tikimybe įtariame, kad veidinio nervo paralyžių jam sukėlė Herpes virusas. Jei Gediminui būtų iškilę pūslelių, būtų galima tvirčiau teigti, kad tai tikrai Herpes viruso darbas, – aiškino profesorius.

Pagal šiuo metu galiojančias pasaulines ir europines rekomendacijas, veidinio nervo (Bell’o) paralyžius gydomas hormoniniais vaistais nuo uždegimo, dozę adaptuojant pagal paciento svorį ir lydinčias ligas ar būkles. Priešvirusinis ar priešbakterinis gydymas standartiškai neskiriamas, nebent kyla pagrįstas įtarimas arba turint labai stiprių įrodymų, kad ligą sukėlė virusas arba kitas sukėlėjas.

„Įtarę Herpes infekciją, paskyrėme Gediminui priešvirusinį gydymą. Tačiau, jeigu pažeidimas, liga pasistūmėjusi, gali būti, kad priešvirusinis gydymas neduos tokio gero rezultato kaip jį paskyrus ligos pradžioje. Čia kaip ir su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais – labai svarbu, kada toks gydymas paskiriamas“, – palygino K. Petrikonis.

Anot jo, prieš skirdamas vaistą gydytojas turėtų pagalvoti, kad kiekvienas vaistas gali ir padėti, ir pakenkti. Pvz., hormoniniai vaistai gali padidinti kraujospūdį, sukelti kitą šalutinį poveikį.

Bell’o paralyžius pasireiškia retai – maždaug 10 pacientų iš 100 tūkst. Skirtingose amžiaus ir rizikos grupėse jų gali susidaryti iki 40 iš 100 tūkst. gyventojų. Palyginkime: Kaune šia liga suserga vidutiniškai maždaug vienas žmogus kas trečią dieną, o insultu – po 10 ir daugiau žmonių kasdien.

Vis dėlto profesorius rekomendavo pacientams patiems nesistengti diagnozuoti sau ligos – kreiptis į medikus. Kadangi veidinio nervo paralyžius gali būti ir insulto simptomas, pajutus anksčiau minėtų simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į ligoninės Skubios pagalbos skyrių.

Aktualu ir jauniems

K. Petrikonis atkreipė dėmesį, kad insultu šiais laikais suserga ir jauni žmonės.

„Kartais tai atvejai, kai kraujagyslė ne užsikemša, o atsisluoksniuoja. Taip kartais pasitaiko po ilgų kelionių lėktuvu ar kita transporto priemone, kai žmogus ilgą laiką nepatogiai užlenkęs kaklą miega – kaklo kraujagyslė gali traumuotis, atsisluoksniuoti, užsikimšti arba užsidaryti. Tokiais atvejais taip pat reikėtų skubiai kreiptis į medikus, geriausia – kviesti greitąją pagalbą.

Reikia tam tikros praktinės klinikinės patirties, kad šias ligas – insultą ir veidinio nervo pažaidas – atskirtum.

„Taigi, skausmas už ausies, skonio sutrikimas, didesnis girdėjimas, triukšmo jausmas ausyje – šie simptomai rodo veidinio nervo pažaidą. Pritaikius reikiamą gydymą, paciento savijauta gerėja. Jeigu paciento būklė nepagerėja per tris mėnesius, reikia pakartotinų konsultacijų. Mat gali būti, kad kažkokia kita liga blogina būklę ir neleidžia žmogui pasveikti“, – tačiau, pasak profesoriaus, apie 80–90 proc. pacientų, pritaikius tinkamą gydymą, visiškai pasveiksta, nepatirdami jokių liekamųjų reiškinių.

Poūmiu laikotarpiu skiriami ir kiti nervo atkūrimą gerinantys preparatai. Kadangi Bell’o paralyžiaus metu daugelio tokių preparatų veiksmingimas mažai įrodytas, gydytojai skiria juos parinkdami konkrečiam pacientui. Reabilitacinis gydymas būna reikalingas daugeliui sunkias nervų pažaidas patyrusių pacientų.

Sugeba ataugti

K. Petrikonio teigimu, visi periferiniai nervai yra labai imlūs uždegimui, kraujotakos sutrikimui. Tačiau jie turi regeneracijos, atsikūrimo savybių ir atsigauna.

„Jei nervas visiškai nenumiręs ir sudaromos geros sąlygos, jis atauga nuo 0,5 mm iki 1 mm per dieną ir savo funkciją po truputį atkuria“, – teigė pašnekovas. Tačiau įspėjo, kad, būklei pagerėjus, žmogus neskubėtų grįžti prie darbų, nerti į greitą gyvenimo ritmą. Mat tokiu atveju nervas gali įaugti ne ten, kur reikia. Tada žmogui valgant gali išsiskirti ne tik seilių, bet ir imti ašaroti pažeistos pusės akis. Arba užmerkiant akį judėti lūpos kampas.

„Jeigu organizmas pakankamai sveikas, liga pagydoma. Tačiau, jei pacientas serga kitomis gretutinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu ar kažkuria autoimunine liga, sveikstama sunkiau. Tokiems pacientams gali atsirasti ir kito nervo pažeidimas. Jų būklę reikia dažniau stebėti, koreguoti gydymą“, – sakė K. Petrikonis.

Žmonėms, sergantiesiems veidinio nervo paralyžiumi, jis rekomendavo dėvėti vienkartines apsaugines kaukes. Ne dėl galimybės užsikrėsti šia liga – juk veidinis paralyžius neužkrečiamas. Kaukė padės nuo aplinkinių paslėpti dėl ligos atsiradusį veido defektą – juk kartais psichologinis diskomfortas pacientą veikia labiau nei fizinis. Minėtas veido defektas per keletą savaičių pradeda nykti ir kaukę galima nusiimti.

„Vis dėlto mano praktikoje yra buvę pacientų, kurių būklė tris mėnesius visiškai negerėjo. Tačiau, jei tai tipiška situacija, sergant virusinės infekcijos sukeltu nervo uždegimu, pacientai po truputį per kelias savaites pasveiksta. Tiesa, būna keletas procentų žmonių, kuriems po šios ligos prireikia plastinių operacijų – plastikos chirurgai ar veido ir žandikaulių chirurgai koreguoja ir nervus, ir veidą. Svarbiausia, kad žmogus galėtų užmerkti akį. Kitu atveju ji gali visiškai išsausėti. Jei dėl veidinio nervo sukelto raumenų paralyžiaus akis neužsimerkia, ją užklijuojame ir uždengiame taip, kad jos gleivinė neišsausėtų“, – vis dėlto, pasak K. Petrikonio, toks užklijavimas yra tik laikinas sprendimas, kol pacientas sveiksta.

Pašnekovo teigimu, dar vienas sveikti padedantis veiksnys – pasitikėjimas.

„Linkiu pacientams ir gydytojams užmegzti abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Tada ir sveikstama greičiau“, – pastebėjo profesorius.

Jau netrukus, kovo 31 d., būsimųjų pirmakursių tėvai turės puikią progą aptarti visus svarbiausius studijų klausimus su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriumi studijoms prof. Kęstučiu Petrikoniu.

„Iki šiol tokių iniciatyvų, kaip pokalbiai su tėvais, LSMU nebuvo, nors tai – itin vakarietiška, pažangi, užsieniečių itin vertinama ryšio su studentų šeimomis forma. Universitetų atstovų susitikimai su stojančiųjų tėvais vyksta daugelyje užsienio šalių. Dėl tokių pokalbių neretai svetur keliauja ir lietuvių šeimos, siųsdamos savo vaikus studijuoti užsienyje. Pastebime, kaip aktyviai, renkant vaikui tinkamiausią studijų programą, miestą, universitetą, dalyvauja mūsų užsienio studentų tėvai, tad šiemet, kai nuotolinis bendravimas daugeliui prieinamas labiau bei įprastas, nutarėme šią pažangią bendravimo patirtį įdiegti universitete plačiau. Pasaulinė praktika rodo, kad šiandienos jaunuoliams svarbi tėvų parama. Neretai abiturientams reikia padėti pasirinkti, apsispręsti, juos motyvuoti, galbūt kartais ir „paspausti“, – pastebėjo LSMU prorektorius studijoms.

Profesoriaus diskusija su tėvais – kovo 29 – balandžio 1 dienomis vyksiančios nuotolinės studijų parodos „Susitik su LSMU“ dalis. Parodoje apie studijų aktualijas prorektorius prof. K. Petrikonis taip pat kalbės su abiturientais, o LAMA BPO atstovai aptars svarbiausius šių metų bendrojo priėmimo klausimus. Renginyje dalyvaus ir LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, kuris pasidalins savo įžvalgomis apie ateities studijas.

Studijų parodoje, apie kurią ELTA jau skelbė, esami ir būsimi abiturientai bei jų šeimos nariai galės susipažinti su visais LSMU fakultetais ir studijų programomis, pasikonsultuoti rūpimais klausimais su pasirinktu universiteto specialistu.

Pasak LSMU atstovų, renginyje bus aptarta, kodėl verta rinktis studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, trumpai bus pristatyta kiekviena studijų programa, jos privalumai. Abiturientai išmoks įsivertinti, į kokias studijų programas jie galėtų įstoti. Taip pat sužinos, kokios šiandien absolventų galimybės Lietuvoje ir užsienyje, kokių savybių reikia turėti, pasirinkus vienas ar kitas studijas.

„Tai – dalykai, kurie svarbūs visiems. Abiturientams svarbu konkursiniai balai, egzaminų rezultatai, o štai tėvams ir netgi seneliams aktualu, ką vaikas gyvenime veiks. Tėvai, susidūrę su sveikatos sistema, jau mato jos galimybes ir perspektyvas, kurių galbūt dar neįžvelgia vaikai.

Todėl kviečiame į susitikimą ir senelius, kurie dažnoje šeimoje yra autoritetas, gali patarti, nukreipti, galbūt netgi paremti finansiškai. Juk renkant atžalai studijas, neretai renkasi ir drauge sprendžia kelios kartos, šeimų tarybos“, – kviesdamas į nuotolinį susitikimą abiturientų artimuosius, pažymi prof. K. Petrikonis.

„Ministras padarė labai daug. Kitas ministras kažin ar gali padaryti tiek tokioje situacijoje kaip šitas. Mes turime pastatyti tą kitą ministrą į šio ministro poziciją. Tai šioje vietoje kaip ir krepšinio komanda. Ji pradeda sezoną, tai treneris būna geras. Jei rezultatai kažkada būna blogi, nebūtinai jie priklauso nuo trenerio, tai akcininkai svarsto trenerį pakeisti. Nors jis buvo geras ir galbūt apdovanojamas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė K. Petrikonis.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su sveikatos apsaugos ekspertais. Prezidentūroje apsilankė profesoriai Vytautas Kasiulevičius, Mindaugas Stankūnas, Edita Sužiedėlienė, Kęstutis Petrikonis ir Aurelija Žvirblienė. Šiuo susitikimu G. Nausėda imasi iniciatyvos suburti geriausius Lietuvoje sveikatos apsaugos ekspertus, kurie analizuotų, vertintų ir teiktų atsakingoms institucijoms įrodymais ir mokslu grįstas rekomendacijas COVID-19 viruso valdymui Lietuvoje.

Vėliau ketvirtadienį koronaviruso keliamas problemas prezidentas nuotoliniu būdu aptars dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

– Kodėl studijuoti mediciną ar odontologiją vis dar laikoma prestižo reikalu?

– Pirmiausia tai rodo skaičiai – apie 930 Lietuvos abiturientų (iš jų 290 patenka į valstybės finansuojamas vietas) šiemet pasirinko pirmu pageidavimu studijuoti valstybės medicinos mokslus valstybės finansuojamose vietose. Odontologijos studijose visai Lietuvai skirta 30 valstybės finansuojamų vietų, į kurias pirmu noru nori studijuoti 280 pretendentų, į farmacijai skirtas 20 vietų veržiasi per 140 abiturientų. Šias ir kitas sveikatos mokslų krypčių grupės programas abiturientai renkasi studijuoti, ir LSMU, ir VU populiarumas – apytikriai vienodas. Įvertinus, kad konkursai į šias ir kitas sveikatos mokslų programas yra labai dideli, tikėtina, kad negavusiems valstybės finansuojamų vietų reiks pasirinkti valstybės nefinansuojamas vietas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas metu šiose programose valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose besirengiančius studijuoti abiturientus priima turėdamas studijų vietų „lubas“. Daliai studentų gali būti atsiųstas pasiūlymas, kuris buvo įrašytas trečiu, ketvirtu ar net tolesniu pageidavimu. Bet kartu dera atkreipti dėmesį ir į tai, kad šie metai – išskirtiniai, daug medicinos atsirado kasdieniniame Lietuvos (žinoma, viso pasaulio) žmonių gyvenime. Dėl tos pačios pandemijos pasunkėjo migracija, tad jaunimui išvažiuoti studijuoti į užsienį šįmet ne taip lengva kaip ankstesniais metais. Kitą vertus, Lietuvoje tos medicinos ( taip pat ir veterinarinės medicinos) studijos tokios pat geros, kaip kitų pasaulio šalių universitetuose. Gabūs vaikai renkasi studijuoti ne tik mediciną, bet ir teisę, psichologiją, ir tai iš tikrųjų yra tam tikras prestižo reikalas. Pajutome, kad po karantino populiaresnės tampa ir kitos sveikatos mokslų programos – slauga, akušerija, kineziterapija, ergoterapija, burnos higiena. Visuomenė turbūt pajuto, kad ne tik gydytojai yra svarbūs sveikatos apsaugos sistemoje.

– Ar didelę įtaką COVID-19 pandemija turi universiteto, be jokios abejonės, labiausiai už visus kitus susijusio su žmonių sveikatos apsauga, gyvenime, ir kokias išvadas galite iš to pasidaryti?

– Tikėtina, kad nuotolinis mokymas, kurio imtis visus privertė pandemija, išliks. Bet įprastinio studijų proceso jis visur pakeisti negali. Mūsų universitetas turi modernią infrastruktūrą, ruošiamės išlaikyti reikiamą studijų ir praktinių mokymų kokybę. Žinoma, tai bus atitinkamai pasirūpinus asmens apsaugos priemonėmis ir visu tuo, kas būtina saugant tiek studentus, tiek personalą nuo infekcijos.

Kas tik bus įmanoma, ir šiais mokslo metais bus organizuojama nuotoliniu būdu. Tai, ką galima padaryti, studijuoti ne įprastinėje ligoninėje, yra nesudėtinga atlikti vadinamojoje simuliacijos ligoninėje. Orientuodamiesi į ateitį, planuotume įgyvendinti (jei tam būtų pritarta) modulinių ligoninių, skirtų ekstremalioms situacijoms suvaldyti /ir simuliacijos/ klinikinių mokymų centro projektą. Taikos metu tokios ligoninės pasitarnauja mokymui, ekstremalių situacijų metu jose gydytojai su rezidentais, studentais gali pradėti teikti ligoniams pagalbą.

Pirmoji pandemijos banga parodė, kad studentų galimybės iki tol nebuvo panaudotos. Jei reikėtų rudenį ar žiemą gydytojams papildomų pajėgumų, jaunimas jau būtų parengtas dirbti, nes pamokas išmokome ir būtume pasirengę.

Kęstutis Petrikonis/LSMU nuotr.

– Tačiau iki karantino pradžios ne vienerius metus buvo tvirtinama, kad Lietuvoje per daug parengiama gydytojų, negi daug jų „išsilakstė po šalis plačiąsias“ ir savos gimtinės ligonius apleido?

– Ne tiek daug ir išsilakstė, kad nebūtų užtikrintas normalus darbas ligoninėse ar poliklinikose. Bet karantinas viską sujaukė. Vos prireikė vienoje ar kitoje įstaigoje izoliuotis daliai arba visiems medikams, ten tikrai pritrūko dirbančiųjų. Pagaliau ne vien tokia pandemija gali išauginti medicinos specialistų poreikį. Gali būti biologinė, cheminė ar fizinė atakos, ir būtų daug sužeistų, nukentėjusiųjų, kuriems prireiktų pagalbos. Todėl modulinė ligoninė praverstų ne tik per pandemiją.

Kita vertus, būtent pastarieji pasaulyje besitęsiančios pandemijos mėnesiai parodė, kad mūsų šalies ligoninėse infrastruktūra – labai skirtinga. Įsitikinome, jei būtų tam tikri standartai, tai atėjęs laikinai talkinti personalui naujas medikas lengvai galėtų įsilieti į procesą be papildomo apmokymo. Deja, kol kas ligoninėje įdiegta daugybės tipų visokių aparatų, ir naujokui juos įvaldyti ne iš karto sekasi. Universitetas irgi stengsis siekti didesnio standartizavimo, kad darbas gydant, gelbėjant žmones, saugant jų sveikatą, netolimoje ateityje būtų dar sklandesnis.

– Kokias idėjas ateičiai dar padiktavo dabartinis, sakyčiau, ne tik medikams, įtemptas laikotarpis?

– Visuomenės sveikatos specialistams daugiau reikia epidemiologinių kompetencijų. Apskritai, esu įsitikinęs, kad ir pačiai visuomenės sveikatos sričiai būtinos rimtesnės permainos. Neabejoju, kad ateityje visuomenės sveikatos specialisto vieta bus kitokia. Svarbu regionuose turėti tam tikrus prognozuotojus, vietoje (savivaldybėse) turėtų būti daugiau atsakingų, o ne tik „iš viršaus“ laukiančių nurodymų, patvirtinimų, leidimų specialistų. Ekstremali situacija parodė: ne viskas turi eiti į ministeriją, reikia ir lokalių sprendimų, daugiau savarankiškumo ir atsakomybės.

– Ar pandemija nesukėlė „atvirkštinio efekto“ – tikriausiai ir užsieniečiai, kurie gal siejo savo viltis su studijomis Lietuvoje, dabar apsigalvojo ir į LSMU neatvyks?

– Visų būsimųjų mūsų studentų skaičiai šiais mokslo metais turėtų išlikti be galimo „nubyrėjimo“. Iš viso turėsime apie 1000 pirmakursių, pasirinkusių bakalaurų ir vientisąsias studijas, apie 250 magistrų ir dar kelis šimtus jaunų žmonių – iš užsienio. Tiksliai, kiek jų realiai bus, dar negaliu pasakyti. Dalis užsieniečių gal ir neatvyks į universitetą rugsėjį, tačiau pradės studijas nuotoliniu būdu. Beje, universitetas įsipareigoja užtikrinti tų, kurie pas mus studijuos, saviizoliaciją atvykus į Lietuvą. Kaip priklauso – 14 dienų.

Užsieniečių susidomėjimas studijomis LSMU išliko toks pats, į kai kurias tradicines studijų programas stojančiųjų netgi padaugėjo. Kiekvienas užsienietis laiko stojamuosius egzaminus ir dalyvauja interviu. Dar galiu pridurti, kad dalis mūsų vyresnių kursų studentų, ne Lietuvos piliečių, karantino laikotarpiu į savo šalis nebuvo išvykę. Kai kurie netgi Lietuvoje susirado darbus ir laukia tolesnių studijų.

Pernai minėjote šimtmetį nuo tos dienos, kai gruodžio 2-ąją Švietimo ministerija patvirtino Aukštųjų medicinos kursų veiklą. Tų pačių metų sausio 27 dieną Aukštieji medicinos kursai tapo įsteigtų Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Jis gyvavo iki 1922-ųjų, kai buvo atidarytas Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas. Paskui įkurta savarankiška aukštoji mokykla, per dešimtmečius ne kartą keitė savo vardą, kol prieš dešimtmetį susijungė su Veterinarijos universitetu ir tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. O šiemet LSMU pirmą kartą atsidūrė (pagal Pasaulio universitetų reitingą „QS World University Rankings by Subject 2020) tarp 550 geriausių universitetų, vykdančių medicinos studijas. Jei trumpai, kas lėmė universitetui tokį pripažinimą?

Pirmoji pandemijos banga parodė, kad studentų galimybės iki tol nebuvo panaudotos.

Stabilus ir kryptingas darbas kasdien, žinant tikslus ir siekiant kuo geriau juos įgyvendinti. Tarp kitko, pernai prestižinis pasaulio aukštųjų mokyklų reitingas QS, vertinęs kylančias Europos ir Azijos aukštąsias mokyklas, pripažino, jog LSMU atsidūrė tarp 31 proc. geriausių regione. Pagal studentų ir dėstytojų santykį LSMU įvertintas geriausiai iš visų regiono universitetų. Mūsų universitetas yra pelnęs apdovanojimą JAV už parengtą Gyvensenos medicinos studijų programą bei universiteto pasiekimus šioje srityje. Sulaukėme ir daugiau panašių tarptautinių įvertinimų.

Pagal parengtą naująjį LSMU strateginės plėtros planą, studijų srities rezultatų viliamasi sulaukti anksčiau nei po 5 metų. Tikime, kad modernizuojant studijų procesą, įsisiūbuos dėstytojų edukacijos procesas, grįžtamojo ryšio metodikomis paremta kokybės valdymo sistema, plėsis tarptautiškumas.

Vienas iš LSMU moto: Docendo discimus (liet. Mokydami mokomės). Esu įsitinęs, kad tai gali padėti keisti sveikatos apsaugos sistemos aplinką. Geri dėstytojai, gydytojai – geresnė ir sveikatos priežiūra.

– Neabejotina, joks koronavirusas nesudrums mokslo metų pradžios džiugios nuotaikos, ir kada švęsite?

– Mokslo metus pradėsime kaip visuomet, rugsėjo 1-ąją. Tačiau mūsų tradicinė šventinė eisena iki Rotušės aikštės per Kauno centrą ir Senamiestį vyks rugsėjo 11-ąją. Kai prie visų švenčiančiųjų Rugsėjo 1-ąją LSMU studentų bei dėstytojų galės prisijungti šiemetiniai pirmakursiai, kuriems mokslo metų pradžia dėl pandemijos, kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kiek pavėlinta.

Kauno klinikų gydytojas neurologas Kęstutis Petrikonis teigia, kad efektyvus metodas gali būti savitaiga.

„Yra sukurtos įvairios metodikos – įtaiga, savitaiga, psichoterapinio poveikio metodikos, kurios veikia tam tikras vietas ir jomis bandoma sukelti saugumo jausmą, pasitikėjimą, „nuimti“ nerimą, kitus emocinius atspalvius ir tada skausmas tampa ne tokia didelė problema, tada organizmas, jungdamas savo saugos mechanizmus, jį įveikia“, – sako K. Petrikonis.

Tiesa, jeigu skausmas trunka ilgai, paprasta įtaiga, anot gydytojo, nepadės.

„Jei skausmas tęsiasi daugiau nei kelios dienos, yra šalia toleravimo ribos, jei jau yra išbandytos įvairios medikamentų dozės, tai galima tikėtis, kad skausmas nuo savitaigos nepraeis, didelis pinigų kiekis jo nesumažins ir reikia kreiptis į gydytoją“, – tikina K. Petrikonis.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.

Stovėjimo ant vienos kojos testas tampa vis populiaresnis, ypač po to, kai Kyoto (Japonija) universiteto mokslininkai publikavo savo atliktą tyrimą, kuriame tyrė maždaug 67-erių metų amžiaus žmones, pasakoja Kauno klinikų gydytojas- neurologas Kęstutis Petrikonis.

Tyrimo metu stebėta, kiek tie žmonės gali išstovėti ant vienos kojos. Pastebėta, kad mažiau nei 20 sekundžių išstovėjimas ant vienos kojos susijęs su didesne kraujagyslinių įvykių galvos smegenyse rizika, ankstesniu silpnaprotystės simptomų atsiradimu ir bendra sveikatos būkle.