Penktadienį portalas LRT skelbia, kad tokiam siūlymui nepritaria maždaug kas trečias šalies gyventojas, o labiausiai trumpesne darbo savaite džiaugtųsi jaunimas.

Keturioms darbo dienoms kiek labiau pritaria moterys (54 proc.) nei vyrai (48 proc.), jaunimas iki 30 metų (67 proc.) bei 30–49 metų žmonės (57 proc.).

Taip pat labiau pritaria respondentai su aukštuoju išsilavinimu (60 proc.) bei su didžiausiomis (per 1 800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį – (56 proc.), besimokantis jaunimas (68 proc.), vadovai (65 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (63 proc.).

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad keturių darbo dienų savaitė greičiausiai bus artima ateitis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad tokia diskusija  labiau teorinė, o žmonės turėtų apsispręsti, ar sutiktų paslaugas, kurias gauna pagal penkių  darbo dienų savaitę, gauti keturias dienas.

Vilniaus šilumos tinklų Žmonių ir kultūros komandos vadovė Dalia Vitkuvienė teigė, kad tokį darbo modelį taikant trejus metus, efektyvumas padidėjo 23 proc., yra mažesnis sergamumas, nes turint laisvą dieną, darbuotojai keliauja pas gydytojus, išnaudoja šią dieną sveikatinimuisi. .

Tyrimą LRT užsakymu lapkričio 16–27 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“, jo metu apklausta 1018 suaugusių Lietuvos gyventojų.

Praeiviai išsakė savo nuomonę dėl tokio siūlymo.

„Aš ilgą laiką dirbau organizacijoje, kurioje mes dirbome keturias dienas per savaitę. Viską įmanoma pasidaryti per keturias dienas. Darbo pobūdis turi būti toks, kad būtų galima patikrinti, ar darbas yra atliktas. Susitarimas buvo toks, kad jei darbai yra atlikti, tai penktadienis laisvas. Negaliu sakyti, kad kiekvieną savaitę pavykdavo turėti tą penktadienį laisvą. Bet privalumas yra tas, kad labiau valdai savo darbo krūvį, turi motyvacijos atlikti užduotis greičiau“, – kalbėjo mergina.

„Manau, kad galima bandyti. Tačiau netikiu, kad po 10 metų mes sugebėtume turėti tiek pat padarytų darbų per keturias dienas, kiek padarome dabar per penkias dienas“, – sakė praeivis.

„Daugelis dirba penkias darbo dienas ir tikrai daugiau nei po 8 val. Manau, kad reikia keisti šią praktiką. Be abejo, keičiant vieną praktiką reikia nepamiršti, kad atlygis už keturias dienas būtų paskirstytas taip, kad apsimokėtų. Jei darbo savaitė bus sutrumpinta, o atlyginimas sumažintas, tai manau, kad tai nepasiteisins. Manau, kad darbuotojų produktyvumas ir našumas tikrai pagerėtų“, – teigė kita kalbinta moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Paskutinį kartą darbo savaitė buvo sutrumpinta prieš šimtą metų – šešios darbo dienos buvo sutrumpintos iki penkių darbo dienų. Plačiau apie tai papasakojo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kaip jūs manote, ar keturių darbo dienų savaitė būtų sprendimas dabar po šimto metų?

– Manyčiau, kad laikmetis yra ganėtinai neblogas. Turime dirbtinio intelekto revoliuciją. Yra įvairių vertinimų, kaip tai paveiks darbo rinką, tačiau faktas, kad paveiks labai stipriai. Manoma, kad darbuotojų sumažės. Yra nemaža grėsmė, kad išaugs nedarbo lygis. Gera žinia yra ta, kad dirbtinis intelektas labai padidins darbuotojų produktyvumą. Bus padaroma žymiai daugiau per tam tikrą laiką, dėl to galėsime dirbti trumpiau. Jei pasižiūrėsime pastarųjų dešimtmečių statistiką, tai praktiškai visose išsivysčiusiose valstybėse dirbtų valandų skaičius per metus mažėja. Europos Sąjungoje darbuotojai dirba 1 val. mažiau nei dirbo prieš dešimtmetį. Tie procesai vyksta natūraliai. Danija, Norvegija yra įsivedusios trumpesnę darbo savaitę. Su laiku tas procesas tik įsibėgės, darbuotojai dirbs mažiau. Tačiau galbūt būtų metas pasvarstyti globaliu mastu ir sutrumpinti darbo valandų skaičių, kad žmonės turėtų daugiau laisvalaikio.

Viską įmanoma pasidaryti per keturias dienas.

– Kai Lietuvoje kalbame apie kokią papildomą, laisvą dieną, dažnai girdime iš verslo, kad lietuvių darbo našumas, produktyvumas prastas. Kaip būtų, jei dirbtume tik keturias dienas?

– Produktyvumas labai sparčiai auga Lietuvoje, tačiau jis vis dar mažesnis nei daugumoje išsivysčiusių valstybių. Be abejo, Lietuva yra labai maža valstybė, konkurencija yra milžiniška. Esame bendroje Europos Sąjungos erdvėje, todėl labai svarbu, kad tokie sprendimai būtų priimti bendru nutarimu bent jau Europos Sąjungos lygmeniu, o idealiu atveju ir didžiųjų valstybių lygmeniu. JAV, Europos Sąjunga bei Kinija turėtų sutarti dėl šio klausimo, kad pagerintų darbo ir poilsio balansą. Be to, Kinija perėjo prie penkių darbo dienų savaitės visai neseniai, tik 1995 m. Yra dar valstybių, tokių kaip Indija, Meksika, kuriose vis dar yra šešių darbo dienų savaitė. Mes kartais esame taip pripratę prie tokių dalykų, kad net nesusimąstome, kad kai kurios šalys dar iki šiol dirba šešias darbo dienas. O prieš šimtą metų Henry'is Fordas padarė drastišką eksperimentą ir įvedė penkių darbo dienų savaitę, žmonės iki tol dirbo šešias darbo dienas ir žymiai daugiau valandų. Darbo savaitė būdavo labai ilga, labai varginanti. Tai kėlė labai daug nepasitenkinimo, protestų. Tų įtampų metu tas sprendimas ir buvo priimtas. Dabar mes vėl gyvename įtampoje, buvo pandemija, vyksta karai, energetinių kainų šuoliai, infliacija. Tam tikra prasme gyventojai yra pavargę. Tai būtų gera pradžia bent diskusijoms dėl keturių darbo dienų.

– Įprastai mažuoju savaitgaliu mes vadiname ketvirtadienį, bet jūsų darbuotojai jau trečiadienį pradeda ruoštis savaitgaliui? Kaip čia yra?

– Priežastis labai paprasta, nes mes jau keletą metų dirbame keturių darbo dienų per savaitę režimu.

– Esate pirmieji valdiškame sektoriuje? Kiek žinau, kol kas į keturių darbo dienų per savaitę režimą įėjo tik kai kurie privataus sektoriaus žaidėjai.

– Taip, manau, kad mes apskritai Lietuvoje esame pirmieji, nes pirmuosius žingsnius pradėjome daryti dar 2020 metais. Nuo rugsėjo buvo toks bandomasis laikotarpis. Keletas komandų išėjo į keturių darbo dienų režimą. Kad tai galėtume įgyvendinti,  prieš tai buvo atlikta daug namų darbų, įvertinta, kaip tą padaryti efektyviausiai. Į šį bandomąjį projektą buvo įtraukti darbuotojai, derinta, kaip jie matuos darbo rezultatus. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo siekti efektyvumo, t. y. kaip padaryti tuos pačius darbus per trumpesnę darbo trukmę.

– Kodėl nusprendėte priimti tokį sprendimą, kad žmonės dirbtų mažiau?

– Mes nusprendėme, kad tuos pačius darbus galima padaryti per trumpesnį laiko tarpą. Taip pat tikslas buvo suteikti darbuotojams daugiau asmeninio laiko, nes nuoširdžiai tikime, kad pailsėjęs žmogus yra ir geresnės nuotaikos, ir darbingesnis. Rezultatai džiugina, nes jie padaro tuos pačius darbus ir netgi geriau nei dirbdami penkias darbo dienas per savaitę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar socialinius tinklus darbuotojai turi savo darbo kompiuteriuose?

– Manau, kad socialinius tinklus dienos metu turi galimybę pasitikrinti. Tikėtina, kad tai daro tik tuomet, jei turi laisvą minutę, nes tos keturios darbo dienos būna labai intensyvios.

Mes nusprendėme, kad tuos pačius darbus galima padaryti per trumpesnį laiką. Taip pat tikslas buvo suteikti darbuotojams daugiau asmeninio laiko.

 

– Na, o kaip atrodo jūsų penktoji savaitės diena. Darbuotojai gali atsijungti telefonus, išvažiuoti prie jūros ar žaisti golfą, ar viskas vyksta kiek kitaip?

– Penktadieniai vadinami budėjimo diena. Esame susitarę su darbuotojais, kad šią savaitės dieną jie būtų pasiekiami, jei būtų toks poreikis. Tai nereiškia, kad geografiškai žmogus negali nutolti nuo savo darbo vietos. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, tam tikrais atvejais darbuotojas gali suteikti  informaciją, padėti išspręsti vieną ar kitą kilusį klausimą nuotoliniu būdu. Tačiau kai kuriais atvejais jam gali tekti atvykti ir į įmonę.

– Ar visi jūsų darbuotojai gali naudotis tokia sutrumpinta darbo savaite?

– Labai norėtume, kad galėtų visi, tačiau dėl darbo specifikos turime apie 16 proc. darbuotojų, kurie tos galimybės neturi.

Įdomu, ką žmonės veikia tas tris laisvas dienas per savaitę?

„Penktadienius su savo augintiniu skiriame naujų pažintinių takų lankymui, dresūrai. Turiu galimybę savo šuniui skirti daugiau dėmesio. Ir tai yra puiku. Tos keturios darbo dienos per savaitę turi didelės įtakos ir darbo našumui – jis išaugo, sakyčiau, rezultatai akivaizdžiai pagerėjo“, – kalbėjo įmonės darbuotoja Ugnė Aleksandravičiūtė, kuri į darbą šįkart atvyko su savo keturkoju augintiniu.

„Sakyčiau, tai – džiuginantis projektas. Tiek įmonei rinkoje, tiek darbuotojui jis kuria didelę vertę. Dar vienas iš privalumų, be gero vadovo, be komfortiškos darbo atmosferos, kuo galima pasigirti, dar yra ir trečias privalumas – keturių darbo dienų savaitė. Ji suteikia galimybę saviraiškai, saviugdai, įvairioms veikloms. Be konkrečių pareigų aš dar esu įmonės gidė ir vedu ekskursijas mūsų termofikacinėje elektrinėje Nr.2. Savanorių prospekte, vadinamame industrijos „Monstru“. Puiku, kad turiu laisvą penktadienį ir galiu žmonėms pasakoti apie mūsų veiklą, aprodyti mūsų elektrinę, kuri yra įspūdinga, tarsi miesto širdis“, – atviravo kita darbuotoja, strategijos partnerė Ugnė Pocevičiūtė. 

Tokiame bandomajame projekte, kuris laikomas plačiausiu pasaulyje, dalyvauja įvairių veiklos sričių įmonės, įskaitant bankininkystės, viešbučių, globos ir net animacinių filmų studijas. Jo organizatoriai pritraukė universitetų mokslininkus, kurie vertins poveikį produktyvumui bei darbuotojų gerovei, skelbia „Sky News“.

Į eksperimentą įtraukusios įmonės jo metu savo darbuotojams mokės visą atlyginimą, jeigu jų produktyvumas dėl trumpesnės darbo savaitės nesumažės.

Bostono koledžo sociologijos profesorė ir pagrindinė bandomojo projekto tyrėja Juliet Schor (Džuljet Šor) sakė: „Keturių dienų savaitė paprastai laikoma trigubai naudingesne politika – tai padeda darbuotojams, įmonėms ir klimatui. Mūsų mokslinių tyrimų pastangos bus nukreiptos į visa tai.“

Į projektą taip pat įsitraukė Kembridžo ir Oksfordo universitetai, o jo organizatoriai – „4 Day Week Global“ kartu su analitiniais centrais „Autonomy“ ir „4 Day Week UK Campaign“.

Keturių dienų savaitė paprastai laikoma trigubai naudingesne politika – tai padeda darbuotojams, įmonėms ir klimatui.

Organizacijos „4 Day Week Global“ vadovas Joe O'Connor (Džo O'Konoras) pareiškė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasaulinės keturių dienų savaitės iniciatyvos bangos viršūnėje“, žmonėms įpratus per pandemiją dirbti ne biuruose.

Apie keturių dienų darbo savaitę Didžiojoje Britanijoje buvo kalbama dar iki COVID-19, o leiboristai žadėjo ją įvesti per dešimtmetį, jei Jeremy'is Corbynas (Džeremis Korbinas) laimės 2019-ųjų visuotiniuose rinkimuose.

Į šį eksperimentą įsitraukusio „Charity Bank“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Edas Siegelis (Edas Zygelis) teigė, kad perėjimas prie keturių dienų darbo savaitės „atrodo natūralus kitas žingsnis“ po pandemijos.

„XX amžiaus penkių darbo dienų savaitės samprata nebėra tinkamiausia verslui XXI amžiuje. Esame tvirtai įsitikinę, kad keturių dienų darbo savaitė, nekeičiant darbo užmokesčio ar išmokų, sukurs laimingesnius darbuotojus bei turės ne mažiau teigiamą poveikį verslo produktyvumui, klientų patirčiai ir mūsų socialinei misijai“, –  pareiškė jis.

„Galbūt tai (4 darbo dienų savaitė – ELTA) yra būdas tiesiog moteriai suderinti ir grįžimą į darbą, ir tam tikrus labai objektyvius poreikius – sakau moteriai, nes paprastai, deja, statistika negailestinga, tai yra moterys (...) – grįžti į darbą ir gebėti suderinti savo kitus įsipareigojimus, kurių objektyviai auginant mažą vaiką yra“, – antradienį Seime komentavo Vyriausybės vadovė.

Premjerės nuomone, tai galėtų būti paskata mažamečius auginantiems tėvams grįžti į darbą, tad apie darbo savaitės trumpinimą mažamečių tėvams bus diskutuojama Trišalėje taryboje.

„Čia toks pasirinkimas, kad, viena vertus, tai galėtų būti paskata daliai vaikus auginančių tėvų tiesiog grįžti į darbą. Aišku, kaip į tai pažiūrės darbdaviai, teks diskutuoti, nes nesinorėtų, kad tai būtų nuostata, kuri diskriminuos vaikus auginančius tėvus darbo rinkoje ir dėl tos vienos dienos per savaitę kas nors svarstytų, ar tokį žmogų verta samdyti, tuo pačiu metu, kai iš visų kraštų girdim skundus, kad darbo jėgos labai trūksta“, – sakė premjerė.

Antradienį Seime bus svarstomas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamos Darbo kodekso pataisos. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

„Apie diskriminaciją čia kalbos negali būti. Noriu pabrėžti, kad jokios sąlygos privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra bloginamos. Tačiau įvedus tokį reguliavimą iš pat pradžių ir privačiame sektoriuje, tai galėtų tapti papildoma našta. Todėl tikrai manau, kad reikėtų eiti pažingsniui, ir tas pasiūlymas, jeigu jam bus pritarta, – aš tikiuosi, kad jam bus pritarta, – būtų toks kažkuria prasme badomasis projektas Lietuvoje. Jeigu jis pasiteisintų, toks modelis galėtų plėstis. Tačiau iš karto siūlyti jį privačiam sektoriui, manau,  būtų neteisinga“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, tai yra gera priemonė, kuri galėtų tapti alternatyva lanksčiau derinti vaikų priežiūrą iki 3 metų ir darbą viešajame sektoriuje.

„Iš  esmės kiek teko diskutuoti su įvairių institucijų atstovais, tokia priemonė tikrai galėtų pasiteisinti, ji atitinka Vyriausybės programą, kurios viena iš nuostatų yra tai, kad mes imsimės priemonių, sudarydami galimybę moterims anksčiau grįžti į darbą ir šiaip jaunoms šeimoms lanksčiau derinti karjeros ir šeimos įsipareigojimus“, – sakė Seimo pirmininkė.

Antradienį Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimui ketina pateikti Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Kai kurie opozicijos atstovai šioje parlamento vadovės iniciatyvoje įžvelgia diskriminaciją privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad pati iniciatyva, kuria siekiama palengvinti darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, yra gera, tačiau išlieka aiškus platesnės diskusijos ir dialogo poreikis, norint, kad tai netaptų dar viena visuomenę priešinančia tema.

„Problema ta, kad šis konkretus pasiūlymas, jau dabar kelia įtampą ir susipriešinimą, nes yra skirtas tik valstybinio sektoriaus darbuotojams. Kol kas nematau jokių diskusijų su darbdaviais ar vizijos, kaip šios galimybės galėtų pasiekti ir privatų sektorių. Tuomet visu intensyvumu iškyla lygių galimybių problema – kuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos yra kitokios nei valstybiniame?“ – Eltai yra sakęs  politikas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė asmeniškai sako nepritarianti tam, kad įstatymo nuostatos dėl sutrumpinto darbo laiko galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose.

„Asmeniškai pritariu pačiam įstatymo projekto tikslui – turime ieškoti būdų, kaip efektyviai padėti tėvams po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą. Tačiau absoliučiai nepritariu nuostatai, kad tai galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose. Kuriame nelygybę statuso pagrindu“, – mano I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Jos nuomone, tokius pasiūlymus reikėtų aptarti tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir taikyti vienodas sąlygas auginti vaikus ir dirbti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos regionų frakciją irgi stebina siūlymas darbo savaitę sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Šios frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių.

„Toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių pasinaudoti papildomomis lengvatomis auginant vaikus. Siūlymai stiprinti šeimos politiką, skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų ir sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą yra sveikintinos, bet šiuo atveju išskiriama ir privilegijuojama viena visuomenės grupė“, – mano Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Siekiant atsižvelgti į pažangią užsienių valstybių praktiką, sudaryti didesnes galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams derinti šeimos ir darbo interesus tokį Darbo kodekso pakeitimo projektą parengė ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen nuomone, siūloma Darbo kodekso pataisa paskatins darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką.

Tikimasi, kad tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos ir darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumams mažėti, taip pat didėtų darbo  viešajame sektoriuje patrauklumas.

Dokumento aiškinamajame rašte sakoma, kad Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, bet vis dėlto siekia 16,6 proc. Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30‒39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų.

„Galima teigti, jog darbo rinka „baudžia“ iš jos metams ar dvejiems dėl vaiko priežiūros „iškritusias“ moteris. Ir nors pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau vyrų eina vaiko priežiūros atostogų, vyrai dažniau pasirenka vaiko priežiūros išmokas gauti antruosius metus ir beveik visi tuo metu dirba“, – pastebi projekto autorė.

„Sodros“ duomenimis, antraisiais vaiko priežiūros metais vyrai sudaro 38 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių tėvų, tačiau pirmaisiais metais – tik 7 proc.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, darbo laiko norma siekia 40 valandų per savaitę. „Vis dėlto kai kuriose valstybėse darbo savaitė yra trumpesnė. Pavyzdžiui, Nyderlanduose per savaitę dirbama vidutiniškai 29 valandas. Trumpiau negu Lietuvoje dirbama Prancūzijoje, Ispanijoje“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Tyrimai, kurių metu atrinkti viešojo sektoriaus darbuotojai dirbo keliomis valandomis trumpiau, bet gavo tą patį atlygį, buvo vykdomi nuo 2015 m. iki 2019 m. Islandijoje. Juos atliko šalies sostinės Reikjaviko miesto taryba ir Islandijos vyriausybė.

„Į tyrimus buvo įtraukta daugiau nei 2 500 darbuotojų, kurie sudaro apie 1 proc. Islandijos dirbančiųjų populiacijos. Eksperimente dalyvavo darbuotojai iš įvairių institucijų, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijas, vaikų darželius, socialines paslaugas teikiančius darbuotojus, ligonines. Daugumos jų, anksčiau dirbusių 40 valandų per savaitę, darbo krūvis buvo sumažintas iki 35 arba 36 valandų per savaitę, bet jų produktyvumo lygis daugumoje darboviečių išliko toks pat ar netgi pagerėjo“, – ši patirtis nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.

Beje, kai kurios Lietuvos įmonės (pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai) irgi taiko keturių darbo dienų savaitės darbo organizavimo modelį.

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d., kaip vienas iš prioritetų yra numatytas darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas bei lygių galimybių užtikrinimas.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Kaip galiojantis Darbo kodeksas reglamentuoja darbo laiką

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Jeigu nenustatyta kitaip, pagal Darbo kodeksą laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.

Be to, Vyriausybė gali nustatyti sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.

Darbo kodekse taip pat nustatyta, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

„Daug sveikiau dirbti keturias dienas per savaitę, ir mums pavyksta pasiekti geresnių rezultatų, nes nedirbame nežmoniškai daug laiko“, - sakė Janas Schulzas-Hofenas, Berlyno projektų vadybos programinės įrangos įmonės „Planio“, įvedusios keturių dienų darbo savaitę savo 10 darbuotojų kolektyvui, įkūrėjas.

Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje draudimo bendrovė „Perpetual Guardian“ paskelbė, kad, išbandžius 32 valandų darbo savaitę, įmonė pastebėjo sumažėjusį streso lygį ir šoktelėjusį darbuotojų įsitraukimą į įmonės veiklą.

Net Japonijoje vyriausybė ragina bendroves leisti darbuotojams pirmadienio rytais ilsėtis, nors šis ir kiti bandymai sumažinti darbo kultą šalyje kol kas neduoda vaisių.

Didžiosios Britanijos Amatų sąjungos kongresas (TUC) ragina visą šalį iki šio amžiaus pabaigos įsivesti keturių dienų darbo savaitę. Šį siūlymą palaiko opozicinė leiboristų partija.

TUC teigimu, trumpesnė darbo savaitė yra būdas darbuotojams pasidžiaugti turtu, sukuriamu naujųjų technologijų, kaip automatinis mokymasis (machine learning) ir robotikos, taip pat, kaip darbuotojų pramonės revoliucijos metu išsikovota teisė į laisvus savaitgalius.

„Keturių dienų darbo savaitė sumažintų stresą, kurį darbuotojas patiria, bandydamas suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą, ir galėtų pagerinti lyčių lygybės situaciją. Įmonės, išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę, tikina, kad toks modelis padeda padidinti produktyvumą ir užtikrinti darbuotojų gerovę“, - teigė TUC ekonomistė Kate Bell.

„J. Walter Thompson“ finansų konsultantė Lucie Greene tikina, kad pasaulyje auga nepasitenkinimas persidirbimu, jos teigimu, puikiai aprašytas „Tesla“ vadovo Elono Musko tviterio žinutėje - „Niekas nepakeitė pasaulio, dirbdamas 40 valandų per savaitę“.

„Žmonės pradeda atsitraukti nuo 24 valandų per parą trunkančio skaitmeninio gyvenimo ir suprasti psichinės sveikatos problemas, kylančias dėl nuolatinio gyvenimo darbo režimu“, - sakė L. Greene.

Neseniai atlikta 3000 darbuotojų aštuoniose šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, apklausa parodė, kad beveik pusė darbuotojų mano galintys atlikti dienos darbus per 5 valandas, jei jiems niekas netrukdytų, tačiau daugelis jų dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę. Jungtinės Valstijos čia lyderiauja - net 49 proc. darbuotojų iš JAV pareiškė dirbantys viršvalandžius.

„Darbas įsiveržė į asmeninį gyvenimą, nes žmogus visada turi technologijas, visada yra pasiekiamas, visada dirba, todėl žmonės perdega“, - sakė įmonių valdymo ir plėtros konsultavimo bendrovės „Future Workplace“ vadovas Danas Schawbelis.

J. Schulzas-Hofenas, 36 metų amžiaus programuotojas, vadovaujantis „Planio“, pats pabandė dirbti 4 dienas per savaitę, supratęs, kad jam reikia sulėtinti darbo tempą.

„Per keturias dienas padarydavau tiek pat, kiek per penkias, nes, dirbdamas penkias dienas, aš maniau turįs daugiau laiko, todėl dirbdavau lėčiau, leisdavau sau dažniau pertraukti darbą, ilgiau gerdavau kavą ar šnekučiuodavausi su kolegomis“, - sakė J. Schulzas-Hofenas.

„Supratau, kad, dirbdamas keturias dienas, turiu būti greitas, turiu susikoncentruoti, jei noriu turėti laisvą penktadienį“, - tikino jis.

J. Schulzas-Hofenas ir jo komanda aptarė įvairias galimybes prieš apsistodama ties pirmadienio-ketvirtadienio darbo grafiku. Įmonė atmetė variantą dirbti iš anksto nenustatytomis valandomis ir prieštaravo galimybei dirbti penkias dienas, tačiau trumpiau, nes taip lieka pavojus likti dirbti viršvalandžiais ir nejučia sugrįžti prie įprastos 40 valandų darbo savaitės.

„Planio“ klientai, paskambinę penktadienį, išgirsta įrašą, paaiškinantį, kodėl įmonė nedirba.

„Sulaukėme netikėtos klientų reakcijos. Dauguma jų nesiskundė, tačiau jie mums pavydėjo“, - teigė J. Schulzas-Hofenas.

Tuo tarpu reklamos agentūra „Grey New York“ balandį pradėjo programą, kuria leidžia personalui dirbti keturias dienas per savaitę už 85 proc. atlyginimo.