Sąlygos prisijungti sudarytos
Vykdydama investicinius projektus AB „Klaipėdos vanduo“ šiemet Klaipėdos rajone padirbėjo iš peties. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai nutiesti Lapiuose, Kvietiniuose, Trušeliuose, Mazūriškėse, Klipsčiuose, Kalotėje, Ketvergiuose, Kalviuose. Darbai jau baigti, daugeliui šių miestelių gyventojų sudaryta galimybė savo privačių sklypų tinklus prijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.
„Į Ketvergius nutiesėme 3,8 kilometro magistralinę vandentiekio liniją iš Klaipėdos miesto. Po Ketvergių ir Kalvių gyvenvietes išvedžiojome dar apie 6,8 kilometro vandentiekio vamzdynų. Dabar ten tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo, kokį naudoja ir klaipėdiečiai“, – pasakojo Vytautas Valantinas, AB „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktorius.
Taip pat šią vasarą Ketvergiuose paklota 6,3 kilometro nuotekų tinklų, pastatytos keturios nuotekų siurblinės. 144 būstams sudaryta galimybė vadinamąsias išsėmimo duobes ar seno tipo individualius nuotekų valymo įrenginius pakeisti šiuolaikine kanalizacija. Kol kas prie civilizuotos nuotekų surinkimo sistemos Ketvergiuose prisijungė tik 10 būstų savininkai, gauti dar 5 prašymai.
Situacija su vandentiekiu taip pat galėtų būti geresnė: prie centralizuoto tiekimo tinklų sudaryta galimybė prisijungti 112 būstų, bet prisijungė tik 6 ir gauti dar 5 prašymai.
Daugiau klientų – mažesnės kainos
„Imant apskritai visą Klaipėdos rajoną, kur AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo veiklą, situacija yra nebloga. Tačiau yra nemažai gyvenviečių, kuriose tinklų įrengimo darbams trūksta lėšų, yra ir tokių, kur tinklai įrengti jau seniai, bet trūksta elementaraus gyventojų sąmoningumo prisijungiant prie įrengtos infrastruktūros. Mažinti aplinkos taršą turime visi. Pavyzdžiui, Dumpių nuotekų valykloje savo naudojamomis technologijomis mes išvalome nuotekas iki 98 procentų, individualiais valymo įrenginiais, naudojamais gyventojų, tokius rodiklius pasiekti sunku“, – aplinkosauginę naudą akcentavo V.Valantinas.
Kita problema – jau ne ekologinė, o finansinė. Ne kartą dėl vangaus gyventojų jungimosi prie centralizuotų tinklų Lietuva yra sulaukusi Europos Komisijos priekaištų. Europos Sąjunga skiria šiems projektams finansinę paramą, o jei gyventojai nesijungia – numatytos baudos vandentvarkos įmonėms.
„Jeigu investuojame lėšas į infrastruktūrą, o gyventojai ja nesinaudoja, investicijų našta gula ant dabartinių klientų. Susidaro uždaras ratas: kainos kyla, nes nedaugėja klientų, o klientų nedaugėja, nes kyla mūsų paslaugų kainos“, – sakė Plėtros departamento direktorius.
Visgi situacija turėtų pasikeisti, jei naudotis centralizuota kanalizacija, kai tokia įrengta, gyventojus įpareigos teisės aktai. Tokios pataisos numatytos griežtinamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Nuo ko pradėti?
„Teko girdėti, kad žmonės bijo, jog prisijungimas kainuos tūkstančius ir užtruks dėl ilgų biurokratinių procedūrų. Iš patirties galiu užtikrinti, jog dažniausiai prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų nuo mūsų jau įrengtų atšakų vienam namui, nesamdant firmos, kainuoja iki tūkstančio eurų, aišku, kaina priklauso nuo darbų kiekio, sklypo. Darbai užtrunka 1–2 savaites, o dokumentų sutvarkymas iki galutinio atidavimo – apie mėnesį“, – pasakojo V.Valantinas.
Specialistas patarė, kad prisijungimui prie centralizuotų tinklų pirmiausia reikia išsiimti sąlygas, kurių išdavimo metu bus suteikta ir kitos naudingos informacijos apie prisijungimą. Prisijungimo sąlygos išduodamos nemokamai, tereikia kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ biurą Ryšininkų g. 11, Klaipėdoje, su prašymu bei pridėti sklypo nuosavybės dokumentų ir sklypo plano kopijas. Prašymo formos ir pildymo pavyzdžiai yra bendrovės interneto svetainėje.
Vandentiekio įvadus ir buitinių nuotekų išvadus sklypo ribose gyventojai gali įsirengti savo jėgomis arba pasamdyti įmonę. O atlikus šiuos darbus ir prisijungus prie gatvės tinklų reikėtų kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ techninį skyrių dėl tinklų pridavimo. Šiuo metu naujų vartotojų prijungimui įmonėje diegiama vieno langelio principu veikianti sistema, kuri dar labiau turėtų supaprastinti ir pagreitinti prisijungimo procedūras.
„Jei kam nors kyla klausimų – į visus juos esame pasiruošę atsakyti ir padėti. Europos bendrija rūpinasi ekologija ir visuomenės sveikata. XXI amžiuje naudoti nepatikrintą vandenį ir išleisti nevalytas nuotekas į aplinką jau yra nebepriimtina. Kol gauname ES paramą tinklų plėtros projektams, reikia naudotis, nes finansuoti visus darbus savo lėšomis neturėsime galimybės“, – ragino nedelsti V.Valantinas, AB „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktorius.
Kviečia prisijungti: šiemet daugelyje Klaipėdos rajono gyvenviečių nutiesti nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai.
