Bando apgauti parduotuvės kopija

Praėjusį mėnesį kai kurie interneto naudotojai Lietuvoje naršydami galėjo susidurti su iškylančiu reklaminiu skelbimu, kuriame buvo pranešama, kad jie laimėjo „AliExpress“ prizą. Kad sužinotų, koks tai prizas ir galėtų jį „atsiimti“, žmonių prašyta paspausti nuorodą, nuvedančią į suklastotą svetainę, kurioje prašoma pasidalinti įvairiais asmeniniais duomenimis.

„Toks sukčiavimo būdas – iššokančios reklamos su netikromis nuorodomis – egzistuoja jau labai seniai ir pasitaiko net patikimuose tinklalapiuose. Tačiau tai nesumažina jo keliamos grėsmės, nes vos vienas paspaudimas gali lemti įvairių asmeninių ir bankinių duomenų praradimą. Panaši grėsmė pasirodė ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje“, – sakė D. Drakickas.

Toks sukčiavimo būdas – iššokančios reklamos su netikromis nuorodomis – egzistuoja jau labai seniai ir pasitaiko net patikimuose tinklalapiuose.

 

Populiarus atakų būdas

Anot eksperto, fišingas išlieka antra pagal dažnumą grėsmė Lietuvos naudotojams, kelianti pavojų jų asmeniniams duomenims. Per spalio mėnesį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 42,2 mln. kibernetinių grėsmių, iš kurių – 16,4 mln. fišingo atakų.

Piktavaliai naudojo įvairius fišingo metodus, kuriais bandė įtikinti nieko nenutuokiančius žmones pasidalyti su jais savo informacija. Vienas iš metodų buvo bandymas gauti naudotojų el. pašto adresus ir slaptažodžius IPFS (bendro dalijimosi) failuose.

Praėjusį mėnesį taip pat plito kita ataka, susijusi su el. laiškais siunčiamu šlamštu, kurioje žmonėms buvo siūloma prisijungti prie savo paskyrų įvairiose svetainėse. Taip buvo siekta išvilioti prisijungimo duomenis.

„Nors tokios grėsmės įprastai gana greitai atskleidžiamos ir su sukčiais greitai susidorojama, kiekvieną mėnesį jų atsiranda vis daugiau. Todėl naudotojai tikrai turėtų išlikti budrūs, kai jiems staiga liepiama įvesti savo prisijungimo duomenis nepatikrintose svetainėse ar įtartinais būdais“, – patarė D. Drakickas.

Nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. 

Kitos dažniausiai pasitaikiusios kibernetinės grėsmės spalį buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „Malware“), kurios užėmė pirmąją vietą, antroje vietoje atsidūrė atakos, o trečioje – kriptovaliutų kasimo atakos.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Nesnaudė abi pusės

Teisybės dėlei yra svarbu pažymėti, kad pernai prasidėjo būtent Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau faktiškai karas – tiek ant žemės, tiek virtualioje erdvėje – vyksta dar nuo 2014-ųjų. Tai liudija reguliarios Rusijos valstybės remiamų kibernetinių nusikaltėlių atakos, kurių taikiklyje – ne tik Ukraina, bet ir kitos Europos šalys, demokratiškos valstybės ir jų valstybinės institucijos, įmonės ar net kritinė infrastruktūra.

Atakų suintensyvėjimas yra ypač pastebimas po aštresnių politinių komentarų, įvykių ar veiksmų, pavyzdžiui, priėmus Rusijai nepalankius teisės aktus, naujus sankcijų paketus ir panašiai. Lietuva savo kailiu tai geriausiai pajuto pernai vasarą, kai su Rusija siejama programišių grupuotė „Killnet“ surengė virtinę atakų prieš mūsų šalies institucijas ir įmones, taip esą keršydama už draudimą per Lietuvos teritoriją gabenti sankcijomis suvaržytą krovinį į Kaliningradą. Nors atakos nebuvo labai sudėtingos ar įmantrios, panikai sukelti ir organizacijų veiklai sutrikdyti to užteko.

Faktas: nors idėjinių programišių yra, absoliučios daugumos kriminalinių veikėjų internete pagrindinis tikslas nesikeičia – jie siekia užsidirbti./ J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Nesnaudė ir kita pusė: dar prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams ne viena garsi kibernetinių nusikaltėlių grupuotė paskelbė aktyvius veiksmus prieš Rusijos valstybę, reikalaudama atsitraukti. Vienos atakos pavyko ir turėjo didelį poveikį, pavyzdžiui, sutrikdytas e. ryšys, televizijų transliacijos, nepasiekiamos Rusijos interneto svetainės ar valstybinės informacinės sistemos, pavogti duomenys. Tačiau būta ir blefų, pavyzdžiui, taip ir neišpildytų grasinimų paviešinti slaptą informaciją.

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje.

Prigimtis nesikeičia

Bendrai kibernetinių atakų, kurios turėjo reikšmingą įtaką ir Lietuvos gyventojams, pastaraisiais metais buvo daugybė: nuo įsilaužimo į „BankingLab“ ir jos klientų naudojamas sistemas iki atakų prieš „LastPass“, „Revolut“, „Uber“, „WhatsApp“. Jos nebūtinai susijusios su karu Ukrainoje.

Pirma, nežinoma, kiek programišių Rusijos valdžia remia ir kokie yra jų pajėgumai. Kibernetiniai nusikaltėliai kruopščiai slepia bet kokius savo duomenis, stengiasi išlikti nesusekami, taigi jie gali būti bet kokios šalies piliečiai.

Antra, vykstant karui Rusijos remiamų programišių pagrindinis tikslas yra remti karius ir trikdyti ukrainiečių veiklą, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nuo invazijos pradžios skelbta apie ne vieną kibernetinę ataką, kai, pasinaudojant kenksmingu kodu ar pažeidžiamumu, buvo bandoma paveikti energetikos infrastruktūrą, pavogti valstybės paslaptį ar sutrikdyti valstybės veiklą. Kad veiksmai karo zonoje ir virtualiojoje erdvėje yra koordinuojami, bene geriausiai patvirtina pernai lapkritį kartu su masinėmis oro atakomis prieš energetikos infrastruktūrą vykdytos kibernetinės atakos prieš kritinę informacinę infrastruktūrą, siekiant padaryti maksimalų neigiamą poveikį paprastiems Ukrainos gyventojams.

Trečia ir svarbiausia, nors idėjinių programišių yra, absoliučios daugumos kriminalinių veikėjų internete pagrindinis tikslas nesikeičia – jie siekia užsidirbti. Tad ir kibernetinės atakos kaip buvo vykdomos, taip ir vyksta, nuo socialinės inžinerijos atakų iki bandymų įsilaužti į įvairių įmonių ar valstybės institucijų informacines sistemas, vidinius tinklus, atkirtimo atakas (DDoS) prieš internetu pasiekiamus įmonių puslapius ir sistemas.

Svarbu procesas

Vertinant bendrai atakos pastaraisiais metais netapo nei ypač galingesnės, išmanesnės ar nukreiptos tik prieš vieną ar kitą taikinį. Kibernetiniai nusikaltėliai toliau atakuoja didžiąsias įmones, korporacijas, ypatingos svarbos infrastruktūrą, finansinį sektorių – taikinius, kurių veiklos sutrikdymas ar duomenų vagystė turėtų didelę įtaką, o nusikaltėliams leistų uždirbti didesnę pinigų sumą.

Be to, programišiai net nebūtinai renkasi specifinį taikinį. Didelė dalis atakų yra nukreiptos į lengvai pažeidžiamas įmones ir įstaigas, kurios skiria nepakankamą dėmesį saugumui stiprinti. Atsitiktinai aptikus pažeidžiamumą, pirmiausia įvykdoma ataka, o jau tuomet vertinama, kokie duomenys buvo pavogti ar kokios įmonės veiklą pavyko sutrikdyti, ir pagal tai sprendžiama, kokios išpirkos prašyti ar kaip kitaip būtų finansiškai naudingiausia realizuoti grobį.

Kibernetinės atakos vyksta visada, o virtualiųjų nusikaltėlių taikiniu gali tapti bet kas. Tad reikėtų tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam, kadangi, apleidus virtualiosios saugos sritį, nusikaltėliai tuo gali kaip mat pasinaudoti. Todėl svarbu suprasti, kad kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas, tai – procesas, kurį apima nuolatinis saugumo situacijos ir rizikų vertinimas, priežiūra ir potencialių pažeidžiamumų taisymas, įskaitant visų darbuotojų sąmoningumo ugdymą.

„Tas mūsų išsikėlimas į internetą, kuomet išėjome iš biurų, susirinkome kompiuterius, nuvykome į namus ir virtuvėse bei miegamuosiuose pradėjome dirbti –  iš  vienos pusės atrodo kaip galimybė ir modernaus elgesio pavyzdys, iš kitos pusės nesu tikras, kad tų organizacijų IT padaliniai, žmonės, ar juos konsultuojantys subjektai spėjo įdiegti tinkamas nuotolinio darbo apsaugos priemones“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Anot jo, kompiuteriai buvo saugūs, kol jie buvo sujungti į uždarą vietinį tinklą „fiziškai uždarame pastate“.

„Tačiau dirbant iš parko, virtuvės ar oro uosto, galioja žymiai griežtesni reikalavimai, kad ta informacija, esanti mūsų išmaniuosiuose ar darbo prietaisuose saugiai keliautų viešaisiais telekomunikacijų tinklais (...). Tikrai, saugumas sumažėjo, vienareikšmiškai, kadangi mes iš saugių aplinkų išėjome į nesaugias“, – pabrėžė jis.

Pasak E. Kerzos, šiuo metu Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai ruošia rekomendacijas bei visuomenei aiškiai suprantamą praktinį vadovą, kaip padidinti darbo iš namų saugą. Tarp rekomendacijų bus ir pastabos dėl itin aktyviai nuotoliniam mokymuisi ir darbiniams pokalbiams, konferencijoms naudojamos programos „Zoom“, nes specialistai, anot viceministro, atranda vis naujų pažeidžiamų spragų.

Tiek E. Kerza, tiek NKSC direktorius Rytis Rainys pastebi, kad pastaruoju metu programišiai ir finansiniai nusikaltėliai ėmė išnaudoti koronaviruso temą siųsdami nepageidaujamus laiškus, siekdami nukreipti vartotojus į fiktyvias neva apie COVID-19 informuojančias svetaines.

„Siunčiami elektroniniai laiškai tokiais domenais, neva apsimetant, kad ši informacija susijusi su virusu, tačiau iš tikrųjų pačiuose laiškuose įterpiamas kenkėjiškas kodas, kuris turi du pagrindinius tikslus: trikdyti jūsų veiklą, užšifruoti, pavyzdžiui, tinkle esančias paslaugas arba vogti informaciją ir išsiųsti ją – tai dažniausia taikoma pramoninio šnipinėjimo atvejams“, – teigė E. Kerza.

R. Rainys sako, kad bendras incidentų, kuriems spręsti reikalingas žmogaus įsikišimas, skaičius per pastaruosius mėnesius nepakito – jų per mėnesį fiksuojama apie 300.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad COVID-19 tematika yra aktyviai išnaudojama tuose tipiniuose incidentuose, kuriuos registravome ir anksčiau: virusai, nepageidaujami laiškai“, – sakė R. Rainys.

Anot jo, šia tema naudojasi nusikaltėlių grupuotės, turėdamos tikslą pasiekti kuo daugiau vartotojų.

„Tikslas – apkrėsti kompiuterį, reikalauti išpirkos, su COVID-19 tematika įvesti vartotojus į finansines piramides, agituoti investuoti, yra COVID-19 tematika fiktyvūs interneto tinklalapiai, kuriuose vartotojas arba virusu apsikrečia, arba yra prašoma suvesti elektroninės bankininkystės duomenis“, – teigė R. Rainys.

Kariškiai, dirbsiantys šiame padalinyje, bus apmokyti rinkti žvalgybinius duomenis, slapta sekti interneto vartotojus, taip pat jie gaus įvairių kitų darbui reikalingų įgūdžių, praneša ministerija.

Kariškiai, prisijungsiantys prie naujojo šeštojo padalinio, studijuos įvairias kultūras ir mokysis kalbų, skelbia leidinys „Independent“. Prireikus, šio padalinio atstovai bus siunčiami vykdyti operacijų užsienyje.

„Karo metodai keičiasi, riba tarp tradicinių ir netradicinių metodų vis labiau nyksta“, – pareiškė reguliariosios kariuomenės vadas generolas leitenantas Ivanas Jonesas (Aivanas Džounsas).

„Kariuomenė privalo išlaikyti sugebėjimą adaptuotis ir vystytis kaip kovinė jėga“, – pridūrė jis.

Gynybos ministerija pabrėžė, kad steigiant naują padalinį neprireiks daugiau karių ar finansavimo. Kaip skelbia laikraštis „The Daily Mail“, naujajame padalinyje dirbs 14,5 tūkst. karių, paskirtų iš kitų JK kariuomenės padalinių.

Pastaraisiais metais valstybės, vyriausybės ir teroristinės organizacijos vis dažniau griebiasi kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų, pažymi „Sky News“. Pasak kanalo, neseniai šaltiniai, susiję su Rusija, išplatino melagingų pranešimų apie nederamą britų karių elgesį per pratybas Kroatijoje.

Sprendimas įsteigti naują kibernetinio saugumo padalinį buvo priimtas po to, kai JK surengė internetinę operaciją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), verbavusį ir radikalizavusį interneto vartotojus Irake.

Interviu naujienų agentūrai AFP J.Kingas paragino Europos Sąjungą stiprinti savo gynybą augančio pavojaus akivaizdoje.

Pareigūnas pateikė Europos Komisijos pavyzdį, sakydamas, kad per praėjusius metus kibernetinių išpuolių prieš šią vykdomąją ES instituciją padaugėjo 20 procentų.

„Kibernetiniai nusikaltimai Europos ekonomikai kainavo beveik 60 mlrd. eurų 2016 metais“ ir ši sąskaita toliau auga, sakė antradienį J.Kingas prieš konferenciją kibernetinio saugumo klausimais Prancūzijos Lilio mieste.

„Vis daugiau programišių naudojasi kibernetine erdve abejonių apie mūsų politines sistemas skleidimui“, – sakė jis.

„Žmonėms, kurie bando tai daryti turėdami nusikalstamų arba kokių nors kitų tikslų, patiktų dirbti tamsoje“, – kalbėjo Europos komisaras ir buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Paryžiuje.

„Taigi, pirmas dalykas, kurį mes galime padaryti – yra nušviesti kas vyksta, kad žmonės suvoktų, kas vyksta“, – kalbėjo J.Kingas, kuris gali būti paskutinis Didžiosios Britanijos aukšto rango ES pareigūnas, britams ruošiantis pasitraukti iš Bendrijos.

Kitame SANS instituto rengtame tyrime dalyvavę per 300 IT saugumo ekspertų patvirtino, kad verslas dažnai susiduria su kenkėjiškomis programomis. Labiausiai nerimą kelia tai, kad kai kurie nežinomi kenkėjai yra sparčiai tobulinami – kas mėnesį aptinkama beveik 12 milijonų naujų kenkėjiškų programų variantų ir versijų, tarp kurių – daugiau naujų kenkėjų, nei prieš dvejus metus.

„Kenkėjiškų programų augimą sąlygoja ne tik aktyvi kibernetinių nusikaltėlių veikla, bet ir besikeičiantys verslo įpročiai. Pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas yra išaugęs iki 60 proc., o darbe naudojami asmeniniai įrenginiai neretai būna saugumo pažeidimų ir įsilaužimų priežastimi“, – komentuoja „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ projektų vadovas Deividas Pelenis.

Darbo vietose naudojami įrenginiai tampa jautriausia įmonės vieta – „CheckPoint“ tyrimo duomenimis, 75 proc. saugumo spragų aptinkama būtent juose. Be to, 39 proc. atakų sugebėjo aplenkti įmonių tinklą saugančią ugniasienę, o net 85 proc. grėsmių buvo aptiktos jau įmonių viduje.

Pasak „eScan“ saugumo ekspertų, pasirinkus tinkamus apsaugos sprendimus, didžioji dalis kenkėjų sustabdomi tinklų sąsajoje (angl. gateway), nepasiekę įmonės tinklo bei resursų. Tačiau BYOD taikymas, kai vis daugiau darbuotojų naudoja asmeninius įrenginius darbo vietose, kelia rimtą iššūkį visai saugumo politikai.

„Trys didžiausios grėsmės, kylančios išmaniesiems telefonams, yra užkrėstos programėlės, tinklo atakos ir operacinės sistemos išnaudojimas. Kibernetiniai nusikaltėliai, gavę prieigą prie užkrėsto įrenginio, pirmiausia ieško jame išsaugotų prisijungimo duomenų – ištraukę slaptažodžius jie be vargo gali prisijungti prie darbuotojo el. pašto ar įmonės duomenų bazės. O telefono operacinė sistema išnaudojama valdant jame įdiegtas programėles arba kamerą, tad toks įrenginys tampa tiksinčia bomba įmonės viduje“, – teigia D. Pelenis.

Saugumo ekspertai rekomenduoja įmonėms ne tik diegti patikimus saugumo sprendimus, bet ir ugdyti darbuotojus apie saugų įrenginių naudojimą bei naršymą internete. Laikantis saugumo higienos darbuotojams patariama atskirti asmeninius duomenis nuo su darbu susijusios informacijos, taip pat pasirūpinti asmeninių įrenginių apsauga.