Vilniaus savivaldybė pranešė, kad rudenį sostinėje tęsis lietuvių kino filmo „Sinefilija“, švedų kriminalinio trilerio „Neprarask budrumo“ (angl. With One Eye Open“) ir norvegų-lietuvių gamybos filmo „Ne juokais” (angl. Nothing to Laugh About) filmavimo darbai.

Šiuo metu mieste filmuojami filmai ir serialai, kurie turėjo būti nufilmuoti dar pavasarį, tačiau tuomet planus sujaukė COVID-19 pandemija ir karantinas.

„Karantinas labai stipriai pakenkė Lietuvos kino industrijai, numatytus filmavimus teko atšaukti ir perplanuoti kelis kartus, todėl dabar atsigaunantys filmavimo darbai vyksta visame mieste. Labai prašome vairuotojus būti atidžius ir dėkojame gyventojams už supratingumą“, – pranešime sakė Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.

Filmavimai rugsėjo 3-11 dienomis vyks Šv. Kazimiero, K. Sirvydo, Bokšto, Lenkų, Subačiaus gatvėse, prie pastato Savanorių pr. 8, Senajame Ukmergės kelyje bei kitose Vilniaus ir aplinkinėse vietose.

Informacija apie eismo ribojimus filmavimų metu:

rugsėjo 2 d. 9.30–19.30 val. filmavimo metu Šv. Kazimiero gatvės dalyje nuo Subačiaus iki Augustijonų gatvės draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus gyventojų ir aptarnaujantį transportą), taip pat trumpam (iki 3 min.) kadro metu stabdomi pėstieji minėtoje Šv. Kazimiero gatvės dalyje;

nuo rugsėjo 3 d. 19.30 val. iki rugsėjo 4 d. 4.30 val. Tilto, K. Sirvydo ir Ž. Liauksmino gatvėse draudžiamas transporto priemonių eismas Tilto gatvės dalyje nuo Radvilų iki K. Sirvydo gatvės, K. Sirvydo gatvės dalyje nuo Tilto iki Ž. Liauksmino gatvės ir Ž. Liauksmino gatvės dalyje nuo K. Sirvydo iki Tilto gatves, trumpam (iki 5 min.) kadro metu stabdant pėsčiuosius minėtose gatvėse;

nuo rugsėjo 3 d. 23 val. iki rugsėjo 4 d. 4 val. filmavimai vyks Bokšto g. 23 ir šalia pastato Šv. Dvasios g. 2-4, trumpam (iki 5 min.) stabdant transporto priemonių eismą Subačiaus gatvėje šalia pastato Subačiaus g. 11;

rugsėjo 5 d. 2–3 val. filmavimas vyks priešais pastatą Savanorių pr. 8 užtveriant pirmą eismo juostą joje pastatant vaidybinį automobilį, aptvertoje zonoje įrengiant laikiną filmavimui skirtą šviesoforą;

rugsėjo 5 d. 8-19 val. filmuojant Senajame Ukmergės kelyje galimi Vilniaus miesto viešojo transporto autobuso, maršruto Nr.87  Ateities g.–Molėtų pl.–Riešė–Bendorėliai–Šeškinė) nežymūs nukrypimai nuo tvarkaraščio.

rugsėjo 6 d. 8–19 val. Daugėliškio gatvės dalyje nuo Kintų iki Kalvarijų gatvės trumpam (iki 5 min.) ribojamas transporto priemonių eismas Daugėliškio gatvėje ir  Giedraičių, Saracėnų, Šilutės, Ratnyčios ir Kintų gatvių sankryžose su Daugėliškio gatve, taip pat draudžiama transporto priemonėms įvažiuoti (išskyrus aptarnaujantį ir gyventojų transportą) į Giedraičių gatvę nuo Žalgirio gatvės ir į Daugėliškio gatvę iš Kalvarijų gatvės;

rugsėjo 6 d. 14–19 val. Lenkų gatvėje trumpam (iki 3 min.) ribojamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas Lenkų gatvės dalyje nuo 12 iki 24 pastato ir Zanavykų gatvės dalyje nuo 15 iki 22 pastato;

rugsėjo 7 d. 10.00–11.30 val. filmavimo metu draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus viešąjį ir specialų transportą) M. Daukšos gatvės dalyje nuo K. Vanagėlio gatvės iki Bazilijonų ir Aušros Vartų gatvių sankryžos, trumpam (iki 3 min.) kadro metu bus stabdomi pėstieji M. Daukšos gatve šalia pastato M. Daukšos g. 2;

rugsėjo 11 d. 12–23 val. filmuojant šalia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastato ir automobilių stovėjimo aikštelėje (J. Lelevelio g. 6) draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus aptarnaujantį ir ministerijos) J. Lelevelio gatvėje nuo A. Vienuolio iki Vilniaus gatvės, laikinai (iki 3 min.) stabdomas pėsčiųjų eismas.

Tai istorija apie herojų, kuris atsisveikina su miestu ir pasitraukia į miško namelį, į tipišką norvegišką vienumą. Būdamas šešiasdešimt septynerių, trokšta ramios ir išmintingos vienatvės – be muzikos, televizijos, su radijo žiniomis ir šunyte Lyra jis nori ramiai nugyventi jam skirtą laiką. Tačiau kaimynystėje taip pat gyvena vienišas vyriškis su šunimi. Tai – berniukas iš seniai praėjusios 1948-ųjų vasaros, po kurios viskas pakrypo kitaip. Šiame skandinaviškai tyliame, išmintingame, rūsčiame romane vėl atrandama išsiilgta šiaurietiška ramybė.

Vilniaus kino biuras informuoja, kad nuo spalio 27 d. 10 val. pradedami paruošiamieji darbai, o spalio 28 d. (sekmadienį) 8–20 val. filmuojant filmą „Vogti arklius“ Gedimino prospekto dalyje nuo J. Tumo-Vaižganto iki Jogailos gatvės bus draudžiamas transporto priemonių eismas, 12–17 val. trumpam (iki 3 min.) draudžiamas pėsčiųjų eismas.

Nuo spalio 27 d. 22 val. iki spalio 28 d. 17 val. rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos prie pastatų A. Jakšto g. 27, A. Stulginskio g. 5, Vasario 16-osios g. 16 ir 40, sutvarkymo darbai bus atliekami iki spalio 28 d. 20 val.

Spalio 28 d. 8–20 val. draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo J. Tumo-Vaižganto iki Jogailos gatvės ir prieigose. Darbų aptvėrimo zoną prašome apvažiuoti gretimomis gatvėmis, rekomenduojama J. Tumo-Vaižganto, A. Goštauto ir Vilniaus gatvėmis..

Vilniaus kino biuras praneša, kad gegužės 10 – 17 dienomis daugiausia nepatogumų patirs S. Stanevičiaus, Fabijoniškių, Ateities, Rygos, Taikos ir kitų aplinkinių gatvių gyventojai.

Šiomis dienomis bus draudžiama statyti automobilius automobilių stovėjimo aikštelėse prie gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šiose gatvėse, dalyje gatvių bus draudžiamas pėsčiųjų ir transporto eismas.

Gegužės 13 dieną keisis viešojo maršrutinio transporto eismas 40-ojo, 53-iojo, 56-ojo bei 75-ojo maršrutų autobusai nuo 8 val. iki 21 val. važiuos pakeistomis trasomis. Atitinkamai keisis minėtų maršrutų tvarkaraščiai, jie bus skelbiami tinklalapyje stops.lt.

Pernai Lietuvos kino centras skelbė, kad HBO penkių valandų trukmės miniserialas yra antras panašaus dydžio projektas, kuris bus įgyvendinamas Lietuvoje, ir lyginamas su britų nacionalinio transliuotojo BBC filmu „Karas ir taika“. Filmuojant pastarąjį filmą Lietuvoje buvo išleista daugiau kaip 7 mln. eurų.

Britai ir amerikiečiai filmuoja „Netflix“ projektą  „Paskutiniai carai“ – tai dokumentinis TV filmas apie paskutinį Rusijos imperijos Carą Nikolajų Romanovą ir jo šeimą. Istorija pasakoja įvykius nuo pat Caro karūnavimo dienos, po kurios sekė klaidingų sprendimų virtinė, kuri privedė prie tragiškos pabaigos ne tik Romanovų dinastiją, bet ir visą Rusijos imperiją. Filmavimai vyksta Trakų Vokės dvare, kurie tapo Nikolajaus II namais ir vyks iki gegužės 4 dienos, filmavimų metu šalia Takų Vokės dvaro (Žalioji a. 2A) bus trumpam stabdomas eismas (iki 5 min.) draudžiant transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą. Už filmavimo darbus atsakinga UAB „Virtus Mediae“.

Mieste taip pat vyksta HBO serialo „Černobylis“ filmavimo darbai, britai ir amerikiečiai kuria vaidybinį serialą apie Černobylio atominės elektrinės katastrofą. Pagrindinius vaidmenis atlieka Jared Harris, žinomas iš tokių filmų kaip „Sąjungininkai“, „Reklamos vilkai“, „Šerlokas Holmsas: šešėlių pasaulyje“ ir kt., švedų kino žvaigždė Stellan Skarsgård, vadinęs tokiuose filmuose kaip „Nimfomanė“, „Gerasis Vilas Huntingas“ ir britų aktorė Emily Watson, nominuota dviems Oskarams geriausios aktorės kategorijoje filmuose „Prieš bangas“ bei „Hilari ir Džeki“.

Vilniuje filmuojamos ir lietuviško filmo „Izaokas“ scenos, todėl gegužės 1 d. 16.30-20.30 val. filmavimai vyks Rasų ir Balstogės gatvėse, Rasų gatvėje trumpam (iki 3 min.) bus stabdomas eismas (netrukdant viešojo transporto eismo). Už filmavimo darbus atsakinga VšĮ „Film Jam“.

Nuo gegužės 3 d. 20 val. iki gegužės 4 d. 6 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospektu nuo T. Vaižganto iki A. Goštauto gatvės draudžiant įvažiuoti iš šalutinių gatvių (Rotundo, Dainavos, Ankštosios ir Gynėjų gatvių) – Vilniuje australų reklamos ir kino gamybos kompanija filmuos lažybų portalo reklaminį klipą. Tai jų pirmas Lietuvoje filmuojamas projektas, ateityje numatomi dar 3 didelio biudžeto reklaminių klipų filmavimai Vilniuje. Vaizdo klipą režisuos Sidnėjuje pripažintas režisierius Craig Rasmus, vaidinęs garsiajame australų seriale „Be namų negerai“. Už reklamos filmavimo darbus atsakinga UAB „Grandma enterprise“.

Lietuvių kino gamybos kompanija „Dansu“ kartu su švedų kino kūrėjais filmuoja finansinį trilerį „Dirigentas“. Tai istorija apie jauną vyrą, kuriam tenka priimti daugybę sprendimų ir iš naujo perdėlioti vertybes, kai jis, norėdamas praturtėti, įsivelia į karą su Rusijos oligarchais ir papirkta teisėsauga.

Vilniaus kino biuras informuoja apie mieste vykstančius filmavimus bei eismo ribojimus jų metu:

Balandžio 30 d. 9–12 val. šalia pastato V. Mykolaičio-Putino g. 1, trumpam (iki 3 min.) stabdant transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą V. Mykolaičio-Putino gatvėje priešais minėtą pastatą;

Balandžio 30 d. 18.30–19 val. šalia pastato V. Mykolaičio-Putino g. 4, trumpam (iki 3 min.) stabdant transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą V. Mykolaičio-Putino gatvėje priešais minėtą pastatą.

Iš viso Vilniuje šiais metais bendradarbiaujant su kino biuru buvo nufilmuoti 42 kino projektai. Tai didesnis projektų skaičius nei 2015 m., tačiau praeitiems metams jie nusileido savo bendru biudžetu.

Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės nuomone, su praeitais metais lygintis sunku, nes 2015 m. smarkiai išsiskyrė užsienio kino kūrėjų Lietuvoje išleistų pinigų kiekiu, mat čia buvo filmuojamas didžiausias pastarųjų metų projektas – BBC serialas „Karas ir taika“.

Šiais metais Vilniuje filmuoti 22 lietuvių (įskaitant studentų ir trumpo metro filmus) ir 20 užsienio kino projektų. Iš jų – 4 lietuvių kino kompanijų bendros gamybos projektai su Prancūzija, Latvija, Lenkija, Rusija, Didžiąja Britanija ir JAV. Iš viso Vilniuje per metus filmuota 337 dienas.

Kino kūrimas – naudingas miestui

Vilniaus kino biuro direktorės manymu, tai, kad Vilniuje filmuojami užsienio kino projektai, teikia nemažai naudos: „Visų pirma, tai užsienio investicijos – pinigai, paliekami mieste, perkant paslaugas, mokant mokesčius, įdarbinant mūsų specialistus. Paprastai prie užsienio kino filmo dirba apie 100–150 žmonių, neskaičiuojant masuotės, t. y. papildomų aktorių-statistų, kuriais gali tapti bet kuris miesto gyventojas, norintis nusifilmuoti filme. O jei projektas didelis savo mastu ir apimtimi, sukurtų darbo vietų skaičių galime dvigubinti.“

Visų pirma, tai užsienio investicijos – pinigai, paliekami mieste, perkant paslaugas, mokant mokesčius, įdarbinant mūsų specialistus.

Šiais metais prie lietuviškų ir užsienio kino filmų iš viso dirbo virš 2 tūkst. žmonių. „Mes turime aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiai rodo, kad galime sėkmingai  įgyvendinti tikrai sudėtingus projektus, tačiau, kaip ir visose rinkose, taip ir kine, tarp valstybių ir miestų vyksta arši konkurencija, stengiantis prisivilioti kuo daugiau projektų“, – teigia J. Pazikaitė.

Kino kompanijos „Artbox“ prodiuserio ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininko Kęstučio Drazdausko teigimu, užsienio kino gamintojų atvykimas čia dirbti teikia ekonominės naudos ir kitiems sektoriams – atvykę čia perka drabužius, renkasi viešbučius, restoranus, pramogauja, nuomojasi techniką, transportą, užsisako maitinimą ir pan. „Neretai yra filmuojama muziejuose, koncertų salėse ir kitose vietose, už kurias yra mokama. Taip pat filmo gamyba neša tiesioginę naudą miestui, pavyzdžiui, nuvalomi grafičiai ar kitaip gražinamas miestas“, – prideda jis.

„Dansu“ prodiuserės Gabijos Siurbytės nuomone, garsūs aktoriai, režisieriai pamato miestą, dalinasi įspūdžiais ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose, pasakoja apie filmavimus savo šalių žiniasklaidai – taip sklinda žinia apie miestą. Miestą reklamuoja ir patys filmai. J. Pazikaitė prisimena ir išskirtinį atvejį, kai Vilniuje buvo sukurta speciali ekskursija po serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas – atsirado vadinamasis kino turizmas.

Projektai iš viso pasaulio

K. Drazdausko kompanija „Artbox“, jo teigimu, šiais metais dirbo su 5 projektais – tai šiuo metu vis dar filmuojamos rusų dramos „Legenda apie pabėgimą“ ir „Judėjimas aukštyn“, lietuvių dokumentinis filmas „Sutkaus Dekalogas“ bei šiuo metu postprodukcijos stadijoje jau esantys bendros gamybos projektai – lietuvių, latvių ir lenkų drama „Putos iš Burnos“ bei istorinė lietuvių ir lenkų dokumentika „Abitas ir šarvai“.

G. Siurbytės atstovaujami „Dansu“ 2016 m. dirbo su 2 užsienio projektais „Pirmasis buvo švedų TV drama „Farang“, pasakojanti apie švedą, kuris bėgdamas nuo teisėsaugos atsiduria Tailande. Pagrindinį vaidmenį sukūrė švedų įžymybė Ola Rapace, kuris yra vadinęs ir filme „Skyfall“ apie agentą Džeimsą Bondą. Antrasis – švedų filmas „2060“, kuris buvo bendros švedų ir „Dansu“ gamybos projektas. Jis pasakoja istoriją apie senelių namus 2060-aisiais ir jų gyventojų santykius, kuri kiek primena Algimanto Puipos „Edeno sodą“. Jame taip pat vaidina švedų vyresnio amžiaus kino žvaigždės“, – pasakoja ji.

Pasak vienos didžiausių kino kompanijų Lietuvoje, „Baltic Film Services“, atsakingos už serialo „Karas ir taika“ filmavimus Lietuvoje ir Latvijoje, prodiuserės Linetos Mišeikytės, 2016 m. jų kompanija kartu su užsienio kūrėjais dirbo prie 5 projektų – tai vokiečių dokumentiniai filmai „Leningrado simfonija“, amerikiečių televizijos „National Geographic“ „Kaip elgtųsi Teodoras Ruzveltas?“ ir „Popiežius prieš Hitlerį“, BBC „Karo kambarys“ bei amerikiečių televizinis vaidybinis filmas „Atlydys“.

Vilniuje buvo filmuojamos ir didžiausio iki šiol lietuviško kino projekto „Tarp pilkų debesų“ scenos. Filmas sukurtas pagal Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, tai yra Lietuvos ir JAV bendros gamybos filmas. Prodiuserio Žilvino Naujoko teigimu, Lietuva buvo pasirinkta dėl ekonominių sumetimų ir dėl to, jog tai yra gimtoji mūsų šalis.

Užsienio kino kūrėjams patinka Vilniuje

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas K. Drazdauskas mano, kad užsienio kūrėjai pasirenka Vilnių todėl, kad tai yra kurti kinui palankus miestas, jame greitai sutvarkomi filmavimų leidimai, Vilniuje gausu įvairios architektūros (miestas turi senamiestį, naujus miegamuosius rajonus, „tarybinius“ kvartalus, dangoraižius ir kt.), taip pat dėl miesto kompaktiškumo (miestas mažas, jame lengva judėti, gyventojų tankis nėra didelis), dėl profesionalių darbuotojų ir paslaugų sektoriaus bei prieinamų kainų, dėl trumpų distancijų tarp lokacijų.

L. Mišeikytė mini režisierių Chrisą Casselį, kuris dirbti į Lietuvą sugrįžo jau trečią kartą, šįkart – su projektu „Popiežius prieš Hitlerį“. „Jam čia labai patinka – jis jau žino Lietuvos architektūrą, ir kokie profesionalūs žmonės dirba mūsų kino industrijoje. Be to, pavyzdžiui, „Popiežių prieš Hitlerį“ jam čia filmuoti buvo daug pigiau ir patogiau nei tikrame Vatikane. Jis ne vienintelis toks – „Atlydžio“ komanda taip pat žada sugrįžti dirbti į Vilnių 2017 m.“, – teigia prodiuserė.

Skirtingi Vilniaus veidai

„Baltic Film Services“ prodiuserės nuomone, Vilnius yra unikalus savo architektūra ir gebėjimu keisti veidus – tapti beveik kokia tik nori pasaulio vieta. „Mūsų kompanijos prodiusuotuose filmuose jis tapo Vatikanu, Roma, Londonu, Italijos miestais, Sankt Peterburgu, Lenkija, Vokietija ar netgi XIX a. JAV, Panama arba Kuba“, – teigia L. Mišeikytė.

Jos teigimu, filme „Kaip elgtųsi Teodoras Ruzveltas?“ Verkių rūmai tapo Baltaisiais rūmais, Vilniaus gatvės 1897 m. Vašingtono gatvėmis, o netoli Vilniaus buvo filmuojamas Panamos karas. Ji pastebi, kad ne vienas Vilniuje lankęsis amerikiečių kino kūrėjas yra sakęs, kad kai kurios Vilniaus gatvės labai primena Vašingtoną, pavyzdžiui, minėtame projekte filmuota Aukų g., taip pat Vasario 16-osios g. ar netgi Gedimino prospektas.

Verkių rūmai tapo Baltaisiais rūmais, Vilniaus gatvės 1897 m. Vašingtono gatvėmis, o netoli Vilniaus buvo filmuojamas Panamos karas.

Įsimintiniausia šiais metais filmuota „Popiežius prieš Hitlerį“ scena prodiuserei buvo prie Vilniaus katedros filmuota scena, kaip naciai priartėja prie Šv. Petro bazilikos Vatikane ir įvyksta jų susirėmimas su Šveicarijos gvardiečiais, saugančiais Vatikaną. Taip pat Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo filmuojama Hitlerio pirmosios komunijos scena. „Filmuodami šį filmą bendradarbiavome su Vilniaus arkivyskupija. Be jų niekada nebūtume gavę leidimo filmuoti Vilniaus bažnyčiose“, – pasakoja ji.

G. Siurbytė pasakoja, kad „Dansu“ prodiusuotuose užsienio kino kūrėjų projektuose Vilnius „vaidino“ Tailandą: „Čia buvo filmuojama Tailando komisariato nuovada, kalėjimas bei autoservisas. Nors filmuojama buvo daugiausia interjeruose, tai vis tiek buvo labai didelis iššūkis. Kaip prodiuserė labai didžiuojuosi mūsų dailininkų darbu, mat atkurti Tailandą Lietuvoje tikrai nėra lengva užduotis. Tačiau dar didesnis iššūkis buvo surasti aktorių-statistų, nes tajų tautybės žmonių Lietuvoje beveik nėra.“

Pasak K. Drazdausko, Vilniaus senamiestis yra mėgstamiausia užsienio kūrėjų filmavimų lokacija, taip pat filmuojama Užupyje, įvairiuose parkuose, muziejuose, Vilniuje esančiuose paviljonuose, kuriuose galima statyti dekoracijas. Viskas priklauso nuo filmuojamo filmo scenarijaus. Šiais metais Vilniaus senamiestis (Vilniaus, Šv. Ignoto, Domininkonų, Stiklių g.) „Artbox“ projekte „Judėjimas aukštyn“ buvo virtęs 8-ojo dešimtmečio Vokietija, buvo pastatyta metro imitacija.

Pasak „Tarp pilkų debesų“ prodiuserio Ž. Naujoko, didžioji dalis scenų Vilniuje filmuota didžiulėje studijoje, kur buvo statytos filmo dekoracijos, tačiau taip pat nemažai filmuota net keliuose Vilniuje esančiuose muziejuose bei Vilniaus traukinių stotyje. „Įspūdingiausios, ko gero, buvo prie Vilniaus pastatytos didžiulės Sibiro Altų kalnų kaimo dekoracijos“, – mano jis.

O vokiečių filme apie legendinį XIX a. nusikaltėlį, „Džekas Skerdikas“, anot J. Pazikaitės, bus galima pamatyti Vilniaus senamiestį, Lietuvos gamtą, dvarus, pajūrį. „Šiuo atveju Vilnius buvo tapęs 1888 m. Londonu“, – teigia ji.