„Tokią sąmoningai paskleistą dezinformaciją laikome neleistinu Rusijos Federacijos kišimusi į Slovakijos Respublikos rinkimų procesą“, – sakoma Slovakijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Prašymas pateiktas pagrindiniam prokurorui Jackui Smithui (Džekui Smitui) reikalaujant, kad ši byla būtų pradėta nagrinėti sausio 2 dieną. Tai viena iš keturių baudžiamųjų bylų, kuriose figūruoja D. Trumpas, siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus.

„Visuomenės interesas yra teisingumas ir sąžiningas teismo procesas, o ne skubotas nuosprendis“, – teigė buvusio prezidento advokatai.

Jie teigė, kad bylos medžiagai apdoroti prireiks ištisų mėnesių.

„Darant prielaidą, kad dokumentus galėtume pradėti nagrinėti šiandien, turėtume kasdien peržiūrėti po 99 762 puslapius, kad iki vyriausybės pasiūlytos prisiekusiųjų atrankos datos baigtume rengti pirminę medžiagą“, – sakė jie.

„Tai yra visa [Levo] Tolstojaus „Karas ir taika“, 78 kartus per dieną, kasdien nuo dabar iki prisiekusiųjų atrankos“, – teigė teisininkai.

JAV apygardos teismo teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan) rugpjūčio 28 dieną turi paskelbti sprendimą dėl teismo posėdžio datos.

Dabartinė administracija siekia, kad jos pagrindinis politinis oponentas ir pagrindinis kandidatas artėjančiuose prezidento rinkimuose būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

„Vyriausybės siūloma bylos nagrinėjimo data yra tinkama pusiausvyra tarp kaltinamojo teisės pasirengti gynybai ir didelio visuomenės intereso, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau“, – anksčiau sakė J. Smithas teismui pateiktame pareiškime, kuriame prašoma bylos nagrinėjimą pradėti sausio mėnesį.

Ši byla yra rimčiausia iš keturių, kuriose D. Trumpui pateikta dešimtys kaltinimų, įskaitant galimą slaptą pinigų mokėjimą pornografijos žvaigždei, siekiant apeiti rinkimų kampanijos finansavimo taisykles prieš 2016 metų balsavimą.

D. Trumpas taip pat kaltinamas netinkamai tvarkant dešimtis įslaptintų dokumentų, įskaitant karinius planus ir branduolines paslaptis, kuriuos jis išsivežė iš Baltųjų rūmų palikdamas postą, ir kartu su savo darbuotojais rengiant sąmokslą, kaip juos paslėpti nuo tyrėjų.

J. Bideno generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) paskyrė J. Smithą specialiuoju patarėju federalinėje rinkimų sąmokslo byloje, pavesdamas jam priimti sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo. Tuo siekiama išvengti tikros ar numanomos politinės įtakos.

D. Trumpas ir jo komanda smerkia baudžiamąjį persekiojimą kaip politiškai šališką.

„Dabartinė administracija siekia, kad jos pagrindinis politinis oponentas ir pagrindinis kandidatas artėjančiuose prezidento rinkimuose būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – teigė jo advokatai ketvirtadienį pateiktame dokumente.

Kitų dviejų D. Trumpo teismo procesų – Niujorke valstijos lygmeniu ir Floridoje federaliniu lygmeniu – datos jau nustatytos. Teismai numatyti prieš kitų metų lapkritį įvyksiantį balsavimą: atitinkamai kovą ir gegužę.

Su rinkimais susijusių kaltinimų reketu Džordžijoje teismo posėdžio data dar nenustatyta.

Ketvirtadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“ nurodė, kad atšauks pirmadienį savo golfo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, planuotą spaudos konferenciją dėl 2020 metų rinkimų Džordžijoje.

Ten jis žadėjo atskleisti naujų įrodymų apie tariamą sukčiavimą per balsavimą šioje valstijoje. Šie jo teiginiai niekada nebuvo paremti kokiais nors įrodymais.

Tai papildė vis gausėjančius įrodymus, kad privačios įmonės visame pasaulyje pelnosi iš invazinių įsilaužimo įrankių ir socialinių tinklų platformų galios formuoti viešąją nuomonę.

Žurnalistai, prisistatę potencialiais klientais ir siekdami surinkti informacijos apie įmonės metodus ir galimybes, ją pavadino „Team Jorge“.

Ataskaitoje teigiama, kad jos vadovas 50-metis Talas Hananas yra buvęs Izraelio specialiųjų pajėgų operatyvininkas, kuris gyrėsi galintis kontroliuoti tariamai saugias „Telegram“ paskyras, tūkstančius netikrų socialinių tinklų paskyrų ir skleisti melagienas.

Tyrimą atliko žurnalistų konsorciumas iš 30 leidinių, įskaitant Prancūzijos „Le Monde“, Vokietijos „Der Spiegel“ ir Ispanijos „El Pais“, vadovaujamas Prancūzijoje įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Forbidden Stories“.

„Team Jorge“ aprašyti metodai ir būdai kelia naujų iššūkių didelėms technologijų platformoms“, – rašė „The Guardian“.

„Įrodymai apie pasaulinę privačią dezinformacijos, nukreiptos prieš rinkimus, rinką taip pat sukels nerimą demokratinėms valstybėms visame pasaulyje“, – pridūrė dienraštis.

Įrodymai apie pasaulinę privačią dezinformacijos, nukreiptos prieš rinkimus, rinką taip pat sukels nerimą demokratinėms valstybėms visame pasaulyje.

T. Hananas neatsakė į išsamius klausimus, tik pasakė: „Aš neigiu bet kokį nusižengimą.“

Trims klientais apsimetusiems žurnalistams jis sakė, kad jo paslaugomis, dažnai vadinamomis „juodosiomis operacijomis“, gali naudotis žvalgybos agentūros, politinės kampanijos ir privačios bendrovės.

„Šiuo metu dalyvaujame vienuose rinkimuose Afrikoje... Turime komandą Graikijoje ir komandą Emyratuose... [Įvykdėme] 33 prezidentinio lygmens kampanijas, iš kurių 27 buvo sėkmingos“, – jo žodžius citavo „The Guardian“.

Britanijos konsultacinė įmonė „Cambridge Analytica“, kuri jau uždaryta, buvo siejama su Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2016 metų prezidento rinkimų kampanija.

Grupė rinko ir naudojosi 87 mln. „Facebook“ naudotojų asmeniniais duomenimis, prie kurių platforma jai suteikė prieigą, todėl jai buvo skirtos didelės baudos ir iškeltos bylos.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas antradienį prisipažino sukūręs liūdnai pagarsėjusią trolių fermą, kuri įtariama kurstant nesantaiką internete ir kišantis į Vakarų rinkimus.

2021 metais „Forbidden Stories“ atliktame tyrime teigiama, kad kibernetinės žvalgybos bendrovė „NSO Group Technologies“ vyriausybėms pardavė galingą Izraelyje pagamintą šnipinėjimo programą „Pegasus“ ir panaudojo ją prieš mažiausiai 50 000 žmonių visame pasaulyje.

„Forbidden Stories“ – tai 2017 metų prancūzų dokumentinių filmų kūrėjo Laurent'o Richardo (Lorano Rišaro) iniciatyva. Organizacijai „Reporteriai be sienų“ remiant sukurtoje bendradarbiavimo platformoje dalyvauja daugiau nei 30 skirtingų žiniasklaidos priemonių iš viso pasaulio.

„Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurgiškai ir savaip, kaip sugebame. Tikslių operacijų metu iš karto pašalinsime ir inkstus, ir kepenis“, – ironiškame pareiškime, kurį citavo jo komanda, sakė J. Prigožinas.

61-erių verslininkas taip komentavo „Bloomberg“ pranešimą, kad Rusija kišasi į JAV vidurio kadencijos rinkimus.

J. Prigožinas, pramintas „Putino virėju“, nes jo bendrovė „Konkord“ tiekdavo maistą Kremliui, įtariamas interneto „trolių fabriku“ laikomos įstaigos, oficialiai vadinamos „Interneto tyrimų agentūra“ (IRA), finansavimu.

Ši Sankt Peterburge įsikūrusi firma, kaip pranešama, per 2016 metų JAV prezidento rinkimus vykdė interneto kampaniją Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai.

Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurgiškai ir savaip, kaip sugebame. Tikslių operacijų metu iš karto pašalinsime ir inkstus, ir kepenis.

Šis J. Prigožino pranešimas buvo paskelbtas paskutinę rinkimų kampanijos dieną, kadencijos vidurio rinkimų, kurie nulems likusią JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kadenciją ir gali atverti kelią D. Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus, išvakarėse.

Rugsėjį J. Prigožinas padarė galą daug metų sklandžiusioms kalboms, pripažinęs, kad jis įkūrė privačią karinę bendrovę „Wagner“, ir patvirtino, kad jos samdinių yra Lotynų Amerikos bei Afrikos šalyse.

Daugelis analitikų šį pranešimą interpretavo kaip įrodymą, kad J. Prigožinas siekia galimo politinio vaidmens Rusijoje.

„Wagner“, kuri Ukrainoje pasirodė 2014-aisiais, Vakarai įtaria nešvarių Kremliaus darbų vykdymu tokiose šalyse kaip Sirija ir Centrinės Afrikos Respublika. Rusija šiuos kaltinimus neigia.

JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

„Manome, kad tai – tik ledkalnio viršūnė“, – žurnalistams sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

JAV žvalgyba neišslaptino informacijos apie konkrečias šalis. Anksčiau JAV pareigūnai nurodė Bosniją ir Hercegoviną bei Ekvadorą kaip šalis, į kurių reikalus Rusija tiesiogiai įsikišo pasinaudodama savo finansine galia.

Vienas iš įžūliausių naujame JAV žvalgybos vertinime minimų atvejų buvo tas, kad Rusijos ambasadorius neįvardytoje Azijos šalyje suteikė milijonus dolerių vienam kandidatui į prezidentus.

Vertinime teigiama, kad Europoje Rusija naudojosi fiktyviomis sutartimis ir fiktyviomis bendrovėmis partijoms finansuoti, o jos valstybinės bendrovės tiesiogiai teikė slaptą finansavimą Centrinėje Amerikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Rusija kartais siųsdavo grynuosius pinigus, bet taip pat naudojo kriptovaliutas ir „prabangias“ dovanas, sakoma vertinime.

Paslėpti šių partijų ir jų rėmėjų iš Rusijos ryšiai kenkia demokratinių institucijų vientisumui ir visuomenės tikėjimui jomis.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija paprašė atlikti vertinimą po vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, kuri paskatino JAV dėti dideles pastangas izoliuoti Maskvą ir apginkluoti Kyjivą.

Minėtas administracijos pareigūnas teigė, kad JAV diplomatai savo išvadomis dalijasi su daugiau nei 100 šalių vyriausybėmis.

Tas pareigūnas apibūdino šias pastangas kaip dalį J. Bideno „Demokratijų viršūnių susitikimo“ iniciatyvos, kurią jis pradėjo po to, kai nugalėjo prezidento rinkimuose Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Naujajame vertinime neaptariama JAV vidaus politika, tačiau anksčiau amerikiečių žvalgyba teigė, kad Maskva kišosi į 2016 metų rinkimus, visų pirma manipuliuodama socialine žiniasklaida, kad paremtų D. Trumpą, išreiškusį susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Jungtinės Valstijos deda daug pastangų, kad išspręstų savo pažeidžiamumą, ir skatiname kitas šalis daryti tą patį“, – sakė pareigūnas.

Valstybės departamento vidiniame pareiškime JAV atstovybėms visame pasaulyje teigiama, kad Rusija vykdė slaptą kampaniją, siekdama pakeisti aplinką užsienio šalyse savo naudai.

„Rusijai „slaptas politinis finansavimas“ duoda dvejopą naudą: didina įtaką naudą gaunantiems asmenims ir partijoms bei didina tikimybę, kad šios partijos pasieks gerų rezultatų rinkimuose“, – teigiama dokumente.

„Paslėpti šių partijų ir jų rėmėjų iš Rusijos ryšiai kenkia demokratinių institucijų vientisumui ir visuomenės tikėjimui jomis“, – priduriama jame.

Rusijos pareigūnai jau seniai atmeta JAV kaltinimus dėl kišimosi į rinkimus, tvirtindami, kad CŽA rėmė perversmus tokiose šalyse kaip Iranas ir Čilė.

Teigiama, kad 2011 metais V. Putinas įtūžo, kai Jungtinės Valstijos išreiškė moralinę paramą protestuotojams Rusijoje, pareiškusiems įtarimų dėl rinkimų klastojimo.

Minėtas JAV pareigūnas atmetė bet kokį įtariamų Rusijos pastangų palyginimą su šiuolaikine JAV praktika, pavyzdžiui, rinkimų stebėtojų ir nevyriausybinių demokratiją remiančių grupių finansavimu.

JAV parama yra skaidri ir „mes neremiame konkrečios partijos ar konkretaus kandidato“, sakė pareigūnas.

„Tai susiję su demokratiniu valdymu ir pastangomis padėti kitoms demokratinėms šalims stiprinti demokratinį valdymą“, – pridūrė jis.

„Manau, kad galima svarstyti galimybę atlikti tokį tyrimą. Tačiau tai turėtų spręsti kompetentingos institucijos“, – interviu televizijai RT sakė buvęs prezidentas ir premjeras, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininkas D. Medvedevas.

Anot jo, sprendimą turi priimti Centrinė rinkimų komisija (CRK).

„Galiausiai turėtų įsitraukti ir Užsienio reikalų ministerija. Tačiau iš esmės, jei yra pakankamai įrodymų, kad jos kišosi – kodėl gi ne?“ – kalbėjo D. Medvedevas.

Jo teigimu, per tris dienas vykusius parlamento rinkimus buvo užfiksuota itin daug kibernetinių atakų prieš CRK serverius.

„Skaitmeninės plėtros ministerijos duomenimis, maždaug 50 proc. šių atakų buvo vykdomos iš Jungtinių Valstijų. Ar tai nėra priežastis pradėti tyrimą?“ – kalbėjo Saugumo tarybos vicepirmininkas.

„Pavojus sąlyginai didelis. Mums žinoma, ką gali padaryti melagingos naujienos ir iš praeitų rinkimų patirties kitose valstybėse, žinome, kad čia vykdomas tikrų tikriausias propagandinis karas“, – interviu dpa sakė politikas.

W. Schaeuble pažymėjo, kad ne visada akivaizdu, kas vykdo atakas, o „įprasti įtariamieji“ visada neigia įtarimus, net jei pateikiami akivaizdūs įrodymai.

„Man ypač nerimą kelia tai, kad nors didelė gyventojų dalis ir yra gerai integravęsi, tačiau jie gauna informaciją, kas yra teisėta, iš dalies ar daugiausiai iš užsienio žiniasklaidos“, – sakė Bundestago pirmininkas.

Anot jo, kai kurios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, „Russia Today“ (RT), akivaizdžiai nė iš tolo nesilaiko žiniasklaidos laisvės principų.

Todėl jis pabrėžė, kad situacija su žiniasklaidos laisve tokiose šalyse kaip Rusija ar Turkija taip pat paveikia rinkėjus Vokietijoje.

Paklaustas, kaip šią problemą spręsti, W. Schaeuble pripažino, kad socialiai tam pasipriešinti sudėtinga, tačiau informaciją apie manipuliacijos ir propagandos pavojų gali padėti skleisti rusiškai kalbantys nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose.

Jis pridėjo, kad liberali demokratija taip pat nėra bejėgė ir turi ne tik svajoti apie geresnį bendradarbiavimą su Rusija, bet ir kelti šias problemas su atsakingais asmenimis, įskaitant Rusijos prezidentą.

Kalbėdamas apie prieš vokiečius nukreiptas dezinformacijos kampanijas, jis pabrėžė pasitikėjimo ir kritinio mąstymo svarbą.

„Mes privalome žinoti apie pavojų, nepavargti nuo jo ir visų svarbiausia – niekam nepasiduoti“, – sakė parlamento vadovas.

Federaliniai rinkimai Vokietijoje vyks rugsėjo 26 d., o 78 metų W. Schaueble planuoja juose dalyvauti.

Įstatymų leidėjai paprašė teisminio vertinimo tvirtindami, kad vyriausybė pažeidė įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, ginančią kiekvieno piliečio teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Šio žingsnio buvo imtasi, kai liepą buvo paskelbta parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) ataskaita dėl Rusijos kišimosi. Šio dokumento paskelbimas buvo ne vieną mėnesį atidėliojamas. Tai išprovokavo opozicijos kaltinimus ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui, esą jis bando užkirsti kelią jį paviešinti.

Ataskaitoje rašoma, kad jos rengėjai negali pateikti konkrečių Rusijos kišimosi į 2016-ųjų referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ir 2014-ųjų Škotijos plebiscitą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės įrodymų.

Tačiau ISC narys leiboristas Kevanas Jonesas sakė, kad taip yra todėl, kad JK vyriausybė „visais būdais vengė kelti klausimus“.

Anot ataskaitos rengėjų, B. Johnsono vyriausybė „neskyrė tam dėmesio“. Tuo metu kritikai atkreipia dėmesį į Konservatorių partijos ryšius su turtingais rusų rėmėjais, įvardindami juos kaip vieną priežasčių, kodėl valdžia nesiėmė veiksmų Maskvos atžvilgiu.

Vyriausybė turi padaryti viską mūsų rinkimų sistemai apsaugoti

Teisminės peržiūros paprašė leiboristų įstatymų leidėjai Benas Bradshaw ir Chrisas Bryantas, Žaliųjų partijos parlamentarė Caroline Lucas, buvusi konservatorė, Lordų Rūmų narė baronienė Patience Wheatcroft, taip pat judėjimas už demokratiją „Piliečiai“ („The Citizens“).

Jie kreipėsi į teismą dėl „vyriausybės nesugebėjimo pradėti nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JK demokratinius procesus ir parengti atitinkamą teisinę bazę apsaugoti būsimus rinkimus nuo kišimosi iš užsienio“.

Anot šios grupės narių, „būtina skubiai priimti naujus teisės aktus“ JK demokratiniams procesams apsaugoti. Jie ragina įsteigti naują organą kovai su kišimusi iš užsienio.

„Piliečiai“ kaip pavyzdį pateikė Jungtines Valstijas, kur buvo atlikta virtinė tyrimų, be kita ko, ir žvalgybos agentūrų, ir nustatyta, kad Rusija bandė paveikti 2016-ųjų rinkimus.

„Britanijoje toks procesas netgi neprasidėjo. Tikimės, kad tai taps šio proceso pradžia“, – nurodė organizacija.

P. Wheatcroft savo ruožtu sakė, kad internetas „atvėrė kelią potencialiam piktavalių jėgų didelio masto kišimuisi“.

„Vyriausybė turi padaryti viską mūsų rinkimų sistemai apsaugoti... Gėdinga, kad ji atsisako daryti tai savanoriškai“, – kalbėjo baronienė.

J. Ratcliffe'as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.

Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.

Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.

„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe'as.

Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.

„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.

Tiesa, J. Ratcliffe'as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray'us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.

Ch. Wray'us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.

„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray'us.

Užkibo ant kabliuko

Šios išvados – Jungtinės Karalystės Vyriausybės inicijuoto tyrimo rezultatas. Minėtas tyrimas susijęs su informacijos šaltinio paieškomis ir pernai spalį socialiniame tinkle "Reddit" paskelbta išsamia informacija apie derybas su JAV dėl galimo prekybos susitarimo po "Brexit".

Paskelbdami slaptus vyriausybės dokumentus žinios skleidėjai įnešė sumaišties į britų parlamento rinkimų kampaniją. Tąkart pagrindinė opozicinė Leiboristų partija piktinosi tariamu įrodymu, kad šalies valdantieji nori "parduoti" Jungtinės Karalystės Nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS) amerikiečių bendrovėms. NHS finansavimas buvo viena svarbiausių kampanijos prieš gruodžio 12 d. įvykusius rinkimus temų.

Tuomet leiboristų lyderis Jeremy Corbynas "sąmokslo teorija" pavadino teiginius, kad jo kampanijos panaudotus nutekintus duomenis internete paskelbė Rusija, bet nepatikslino, iš kur jo partija gavo tuos dokumentus.

Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 m. rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus vyriausybės dokumentus.

Detalių dar neatskleidė

Tačiau ką tik baigtas konservatorių vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad prie to incidento galėjo prisidėti Maskva.

"Remdamasi išsamia analize, vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 m. visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus vyriausybės dokumentus", – parlamentui pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Po to, kai paviešinti slapti dokumentai nesukėlė rezonanso, buvo toliau bandoma skleisti internete neteisėtai įgytą medžiagą. "Nors nėra jokių įrodymų, kad Rusija vykdė plataus masto kampaniją prieš visuotinius rinkimus, bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas", – sakė britų diplomatijos vadovas.

Anot D.Raabo, šiuo metu atliekamas baudžiamasis tyrimas, todėl jis negali išsamiau komentuoti šio reikalo. Tačiau sekretorius pažadėjo, kad Didžioji Britanija "neužmerks akių prieš piktybišką veiklą ir į ją reaguos".

Bendras frontas

D.Raabas taip pat išreiškė palaikymą Vokietijos neseniai priimtam sprendimui paskelbti sankcijų Maskvai dėl įtarimų, kad 2015 m. balandį Rusijos kariuomenės programišiai šnipinėjo šalies įtakingus politikus, įskaitant kanclerę Angelą Merkel.

Tąkart į Vokietijos parlamento kompiuterius įsilaužė programišiai iš grupuotės APT28, dirbančios Rusijos kariuomenės Generalinio štabo generaliniam direktoratui. Iš Vokietijos parlamento vidaus tinklo pavogta daugybė informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kanclerės komandos pašto.

Išpuolis prieš Bundestago kompiuterinę sistemą tuo metu buvo didžiausias tokio pobūdžio nusikaltimas Vokietijoje.

Neseniai Vokietijos federalinė prokuratūra išdavė arešto orderį įsilaužėliui Dmitrijui Badinui. Jo pavardė minima ir JAV Federalinio tyrimų biuro dokumentuose: JAV jis laikomas grupės APT28 (dar vadinamos "Fancy Bear / Pawn Storm") nariu ir įtariamas išpuoliais prieš JAV demokratų partijos serverius per 2016-ųjų prezidento kampaniją. JAV taip pat yra išduotas orderis jį suimti.

Ši grupuotė pagarsėjo ir atakomis prieš Cheminio ginklo draudimo organizacijos, Antidopingo agentūros, Šveicarijos chemijos laboratorijos "Spiez" kompiuterinius tinklus. Be to, atakavo Baltuosius rūmus, Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Norvegijos, Nyderlandų ir kt. užsienio reikalų ministerijas, Danijos, Italijos ir Vokietijos gynybos ministerijas, daugybės užsienio žiniasklaidos priemonių tinklus.

Kaltinimus atmeta

Naujas kaltinimas, nors jis ir nėra tiesiogiai nukreiptas į Kremlių, tikriausiai pablogins ir taip sudėtingus Londono bei Maskvos santykius. Jie pašlijo po to, kai Didžioji Britanija apkaltino Rusiją mėginimu 2018 m. nužudyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.

Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis savo ruožtu pareiškė, kad minimas Londono pareiškimas yra nepagrįstas. "Britų valdžia vėl lipa ant to paties antirusiško grėblio ir taip dar labiau griauna ne tik dvišalius santykius su Maskva, bet ir savo pačios autoritetą", – sakė jis žurnalistams.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad D.Raabo pareiškimas apie galimą Maskvos kišimąsi į rinkimus yra "miglotas ir prieštaringas".

"Susidaro toks įspūdis, kad prasideda eilinė taktikos "highly likely" (liet. labai tikėtina) vija. Bet aš pažiūrėjau į originalą: matyt, išanalizavusi ankstesnių metų patirtį, britų vyriausybė padarė teisingą išvadą, kad vartoti termino "highly likely" daugiau nebėra prasmės. Todėl jie pavartojo kitą terminą; taigi, britų vyriausybė mums šiandien padovanojo naują perlą, dabar jis skamba taip: "beveik neabejotinai", – kalbėjo M.Zacharova ir pridūrė, kad britų taktika, nepaisant pasikeitusių terminų, lieka tokia pati.

Po incidento Solsberyje Londonas pareiškė, kad labai tikėtina, jog už Skripalių apnuodijusią Sovietų Sąjungoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiagą "Novičiok" yra atsakinga Rusija, bet Maskva paneigė, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Laukia dar vienas tyrimas

Artimiausiomis dienomis britų parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas turi paskelbti ilgai lauktą ataskaitą apie galimą Rusijos kišimąsi į britų politiką ir referendumą dėl "Brexit". Šis dokumentas, pavadintas lakoniškai "Rusija", turėjo būti paviešintas dar pernai prieš rinkimus, tačiau nepasirodė. Opozicija kaltino Borisą Johnsoną iš baimės, kad atskleista tiesa gali pakirsti jo reputaciją, vilkinant ataskaitos paviešinimą.

Apie ką kalbama šiame dokumente – neaišku. Žiniasklaidos teigimu, jame minimi imigrantai iš Rusijos, pvz., verslininkai Jevgenijus Lebedevas ir Aleksandras Temerko. Į Didžiąją Britaniją emigravę rusai dažnai finansiškai remia įvairias politines jėgas. Informacija apie aukas skelbiama viešai, tačiau neaišku, kokie papildomi argumentai pateikiami ataskaitoje ir ar jie patvirtina įtarimus apie galimą Maskvos kišimąsi į rinkimus.

Jau anksčiau Nacionalinės kriminalinės agentūros tyrėjai aiškinosi 8 mln. svarų sterlingų, kuriuos prieš referendumą "Brexit" lobistams pervedė verslininkas Arronas Banksas, kilmę. Įtarimą kėlė ir verslo vidutinioko dosnumas bei jo keisti ryšiai su rusų diplomatais, kurie po pasikėsinimo į Skripalius abu buvo išsiųsti iš Didžiosios Britanijos. Britų tyrėjus pasiekė dokumentai, iš kurių paaiškėjo, kad A.Banksas iš Maskvos sulaukęs pasiūlymo dalyvauti aukso telkinių paieškose Rusijoje.

Atakų tikslas – vakcina?

Jungtinės Karalystės kibernetinio saugumo agentūra apkaltino vieną programišių grupę, pasak jos, "beveik neabejotinai" veikiančią išvien su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir bandančią vogti informaciją, susijusią su koronaviruso vakcinų kūrimu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) nurodė, kad tarp grupės APT29 taikinių yra Jungtinės Karalystės, JAV, ir Kanados vakcinų tyrimo ir tobulinimo institucijos. Šiam vertinimui pritaria ir atitinkamos institucijos kitapus Atlanto: JAV nacionalinė saugumo agentūra bei Kanados ryšių saugumo agentūra.

"APT29, dar vadinama "Cozy Bear", beveik neabejotinai veikia kaip Rusijos žvalgybos tarnybų dalis", – nurodoma NCSC pranešime.

Britų užsienio reikalų sekretorius sakė esąs pasipiktinęs dėl tokių išvadų, kurios buvo paskelbtos drauge su rekomendacijomis, kaip organizacijos gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. "Visiškai nepriimtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos taikosi į tuos, kurie stengiasi kovoti su koronaviruso pandemija, – sakė D.Raabas. – Kol kiti neatsakingu elgesiu siekia savo savanaudiškų interesų, Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės sunkiai dirba, kad sukurtų vakciną ir apsaugotų visuotinę sveikatą.

Britų diplomatijos vadovas patikina, kad jo šalis ir toliau kovos su tais, kurie vykdo tokias kibernetines atakas, ir dirbs su savo sąjungininkais, kad patrauktų kaltininkus atsakomybėn. NCSC tokias kibernetines atakas laiko bandymu pavogti intelektinę nuosavybę, o ne sutrikdyti tyrimus.

Kremlius savo ruožtu atmetė ir šiuos Londono kaltinimus. "Neturime jokios informacijos, kas galėjo įsilaužti į Britanijos farmacinių bendrovių ir tyrimų centrų tinklus, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Galime pasakyti tik tai: Rusija neturi nieko bendra su šiais bandymais."

D.Raabas nenurodė, kokios organizacijos galėjo būti atakuojamos, tačiau Oksfordo universiteto tyrėjai laikomi šių lenktynių dėl pirmosios vakcinos lyderiais. Britų mokslininkai pirmieji, dar balandį, pranešė pradėję vakcinos tyrimus su žmonėmis.