Aktuali tema

KKPDA ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje „Pramonė ir dirbtinis intelektas“ dalyvavo apie 80 verslo atstovų iš visos šalies. Tai rodo, kad tema – aktuali, svarbi, tačiau dar ne iki gal suprantama, todėl naudinga dalytis patirtimi, kaip pramonė jau pritaikė šią priemonę, su kokiais iššūkiais susiduria.

„Vienas pirmųjų DI pavyzdžių – skaičiuotuvas, pakeitęs iki tol naudotus medinius skaitytuvus, tad akivaizdu, kad DI jau seniai egzistuoja. Žinoma, dabar technologijos labai sparčiai pasistūmėjo, todėl klausimas, kaip mes tai sugebame panaudoti. Dabar svarbu DI naudoti ten, kur galima sutaupyti daug laiko, modernizuoti procesus.

DI gali būti ir puikus pagalbininkas, ir pats blogiausias išradimas. Viskas priklauso, kaip bus naudojamas, bet, visgi, mes galvojame, kad kuo greičiau patys pradėsime tai taikyti versle, optimizuosime veiklą kompiuteriams atidavę paprastas, bet laiko reikalaujančias operacijas, tuo greičiau galėsime koncentruoti dėmesį į esminius dalykus ir taip kurti didesnę vertę. Mūsų nuomone, DI padeda efektyviau veikti“, – kalbėjo KKPDA prezidentas, bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Todėl konferencijos pagrindinis tikslas – supažindinti su galimybėmis ir pramonėje pradėti plačiau taikyti DI.

Efektyvu: pasak M. Horbačausko, dirbtinis intelektas padeda pasiekti geresnių rezultatų. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kur jau pritaikoma?

Dalis pramonės atstovų konferencijoje tikino, kad po truputį DI įsileidžia į verslą, ši priemonė leidžia pamatyti algoritmus, kurie sudėlioti apdorojant milžinišką informacijos kiekį. Taip taupomos lėšos ir darbuotojų laikas, galima pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

„Matyt, transporto sektoriuje DI aiškiausiai bus matyti, kai nebereikės vairuotojų ir keleivius vežios autonominiai autobusai, tačiau, mano nuomone, šis pokytis nebus labai greitas. Visgi, šiame sektoriuje DI jau taikome, kur reikia sudėtingų algoritmų, kai planuojami, tarkim, visos šalies maršrutai, kad nebūtų taip, jog keleiviui reikia persėsti iš traukinio į autobusą, o šis – jau išvažiavęs. Žinoma, galima tai daryti ir rankiniu būdu, tačiau, DI perdavus tam tikras užduotis, galima pamatyti visumą ir tvariai vykdyti veiklą“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau veikti.

„Pradžioje nereikia didelių investicijų, nes yra sukurta programų, kuriomis verslas jau naudojasi. Vėliau, kai bus platesnės pritaikymo galimybės, manau, investicijos didės. Dauguma jų bus susijusios ne tik su DI priemonių įsigijimu, bet ir darbuotojų švietimu, kaip visa tai galima panaudoti. DI iš tiesų padeda atrasti naujų dalykų“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Visgi M. Horbačauskas pripažino, kad „Volfas Engelman“ alaus darykloje ne visuose procesuose galima pritaikyti DI. Štai gėrimai gaminami pagal griežtą receptūrą, tad čia DI nereikalingas. Tačiau ši priemonė jau leido greičiau sukurti galimus etikečių pavyzdžius, sudėlioti darbuotojų darbo grafikus taip, kad ir jiems būtų patogu, ir gamyba nenutrūktų.

Apie tai, kad DI galima panaudoti ne visur, konferencijoje kalbėjo ir bendrovės „Gaschema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Pasak jo, trąšų gamybos procese – ne vieta interpretacijoms, nes viskas turi atitikti standartus, saugumą ir pan. „Pas mus gamyboje – uždaras procesas, tad dėl saugumo, kad niekas kitas neprisiliestų, DI neįsileidžiame. Tačiau vadyboje ir rinkodaroje DI tikrai naudojamas ir duoda rezultatų“, – kalbėjo jis.

Visgi, specialistai pastebi, kad Lietuvoje DI nėra plačiai naudojamas dėl to, kad trūksta duomenų lietuvių kalba. Davus užduotį DI neturi pakankamai duomenų, kad galėtų visapusiškai įvertinti situaciją, pateikti geriausią sprendimą, kaip veikti toliau. Todėl ekspertai įsitikinę, kad reikia turėti kuo daugiau turinio, iš kurio DI galėtų imti informaciją, ją naudoti, apdoroti. Kol nėra pakankamai įvairiausių šaltinių, tol DI gali pateikti labai netikslius rezultatus. Kai buvo pabandyta sukurti J. Biliūno apsakymu paremtą istoriją apie Brisių, DI šį personažą susiejo su žmogumi, nes DI trūko kontekstinės informacijos, tad tąkart rezultatas neturėjo jokios logikos.

Darbuotojų vis tiek reikės

Dar viena baimė labiau pasinerti į DI panaudojimo galimybes – kad jis pakeis žmones ir nebereikės darbuotojų. Visgi, konferencijos dalyviai laikėsi pozicijos, kad DI nepakeis žmogaus vaizduotės, kūrybos, emocijų, todėl tikrai bus sričių, kuriose darbuotojai turės dirbti.

„Tikrai nesutikčiau, kad DI pakeis darbuotojus. Manau, kad DI atliks mažos vertės operacijas, o žmogaus potencialas bus panaudojamas kuriant aukštesnę vertę. Tai ne alternatyva žmogui, o pagalba jam“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Statybos sektoriuje DI dar taip pat nemoka visiškai ir tinkamai atlikti užduočių. Nors jau sukurti robotai, kurie deda plytas, tačiau viso namo be žmogaus rankų pastatyti kol kas neįmanoma. „Paprašiau DI suprojektuoti namą, tai gavau instrukciją, kaip tai padaryti, ir paveikslėlių“, – apie technologijos netobulumus kalbėjo bendrovės „Transfirus“ vadovas Irmantas Sadeckis.

Diskusija: konferencijos dalyviai sutarė, kad DI tikrai nepakeis žmogaus, tačiau gali jo darbus papildyti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Teisinis reguliavimas

Verslą nuo platesnių investicijų į DI sritį kol kas pristabdo ir ne iki galo aiškus reguliavimas, kur ir kaip naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau situacija jau keičiasi.

„Kovo pabaigoje ES priėmė DI naudojimo aktą. Tai visai naujas dokumentas, dar ne į visas Europos kalbas išverstas, tačiau tai jau tapo apibrėžimu, kaip etiškai naudoti, plėtoti DI, kad jis nepakenktų kitiems. Čia apibrėžiamos taisyklės, kur DI gali būti beveik neribojamas, pavyzdžiui, kuriant žaidimus, ir kokie dalykai visiškai nepriimtini, kaip, tarkime, DI negalės atlikti teisėjų darbo.

Tačiau Lietuvoje jau seniai turime Darbo ir Civilinį kodeksus, kuriuose aiškiai nurodomos darbuotojų ir darbdavių atsakomybės, kad nebūtų kitiems daroma žala“, – apie tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys DI sritį, dar tik kuriami, kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ teisininkas Marius Endzinas.

Visgi, pramonininkai raginami nebijoti, išbandyti DI galimybes, atrasti sritis, kuriose gali efektyviau valdyti procesus ir taip turėti konkurencinį pranašumą. „Raginu visus būti smalsius, pažaisti su DI, atrasti kartais ir netikėtose vietose, kur DI gali būti panaudotas, ir pritaikyti jį savo versluose“, – pridūrė M. Horbačauskas.

Kaip minėjo arkivyskupas, „dešimtyje Dievo įsakymų nėra tokio įsakymo, kaip dirbk, bet tikrai yra švęsk. Tad labai svarbu visiems Advento laike sugebėti sustoti, apmąstyti ir skirti laiko brangiems žmonėms, ramiai susėsti su artimaisiais prie bendro stalo“.

Susitikime dalyvavusius pramonės ir verslo bei mokslo institucijų vadovus sveikino KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas, kuris pristatė du naujus asociacijos narius, gamintojus – „Stiklitos“ vadovą Rimantą Nemeikštį bei „A-Pak“ vadovą Andrių Vyšniauską.

Metus asociacija pabaigia su solidžia ir stipria Kauno regiono pramonininkų, verslo ir mokslo vadovų komanda. Kiti metai bus kupini iššūkių, tad atsikvėpus šventiniu laiku, vėl bus aktyviai koncentruojamasi į darbus – narių atstovavimą, bendradarbiavimą su savivaldos bei mokslo atstovais ir priemones, kurios padeda auginti regioną, skatinti jo inovacijų ir investicijų pritraukimą.

Susirinkimo šeimininkas, KKPDA prezidentas bei AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas susirinkusiems vadovams minėjo, jog džiugu pabaigti sezoną, kai rezultatai pranoksta lūkesčius.

Asociacija, vertindama savo veiklą, įvykdė sau išsikeltus tikslus, o narių skaičiumi pranoko prognozes. Net ir paskutiniame susirinkime nariais tapo dar keturios naujos įmonės – AB „Aksa“, UAB „Equinox Europe“, UAB „Elmova“ bei VŠĮ „Energetikų mokymo centras“.

Naujieji nariai džiaugėsi, jog prisijungia prie augančios organizacijos, kuri ne tik atstovauja savo narių interesus, bet ir puoselėja narių bendruomenės vieningumą.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė džiaugėsi, jog šiais metais asociacija kaip regioninė Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė įsitraukė į skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo projektą, kuris visiems pramonininkams atneš maksimalias žinias, galimybes ir kontaktus, siekiant rasti geriausius skaitmenizacijos sprendimus savo organizacijoms.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, kurios pagrindinis tikslas yra orientuotis į kokybę ir vertės kūrimą savo nariams, jau dabar dėlioja planus naujajam sezonui ir neabejoja, jog kitas sezonas bus ne ką mažiau aktyvus, nes laikmetis negaili nei iššūkių, nei netikėtumų.

KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas, sveikindamas naujus narius pabrėžė, jog džiugina tokie energingi vadovai, besijungiantys į asociacijos gretas, kurie kaip G. Kukauskas minėjo „neieško naudos sau, bet tikisi prisidėti prie sprendimų ir veiklų, kurios augina ir stiprina Kauno regioną“.

Į asociaciją prisijungęs A. Uptas – aktyvus ir energingas vadovas, vedantis savo gamyklą augimo, eksporto plėtros ir sėkmės keliu – tikisi savo patirtimi ir idėjomis pasidalinti ir su asociacijos bendruomene.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė pabrėžė, jog Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija yra išskirtinė tuo, jog narystė joje yra garbinga ir vertinga. Tai reiškia, kad vadovai, dalyvaujantys veikloje, pirmiausiai atstovauja bendriems pramonininkų interesams, ieškodami vertingiausių susitarimų su mokslo, valdžios institucijų bei visuomenės atstovais, siekdami sukurti kuo geresnes sąlygas dirbti žmonėms, kurie ir prisideda prie verslų sėkmės bei skatina inovacijų, skaitmeninės transformacijos ir investicijų pritraukimą visame Kauno regione.

Kai kurių ekspertų vertinimu, tokio augimo nebuvo nuo 2008 m. Praėjusius metus vertinu kaip tikrai neblogus“, – sakė asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelmann“ generalinis direktorius.

Vienas iš pokyčių pačioje KKPDA yra tai, kad praėjusių metų birželio 29-ąją ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje ilgametis asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius vadovavimą perdavė ketverių metų kadencijai išrinktam M. Horbačauskui.

Prisitaikė prie sunkių sąlygų

Pasak naujojo KKPDA vadovo, prasidėjusi pandemija atnešė didelių neaiškumų, gal buvo ir kažkiek panikos. Kai kurios įmonės buvo sustojusios, nes didieji užsakovai nustojo pirkti produkciją, bet viskas grįžo į ankstesnes vėžes, o apimtis gal net ir padidėjo.

„2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonės įmonės, ypač Kauno regiono, yra gana atsparios negandoms. Tradicines pramonės šakas pandemija paveikė mažiau, todėl ir valstybės pagalbos joms reikėjo mažiau. Valstybės asignavimai buvo aktualesni viešbučių, restoranų ir turizmo sektoriui, parodų organizatoriams, nes jų veikla buvo ribojama.

Tačiau išryškėjo dar vienas dalykas – sunyko tiekimo grandinės. Susidūrėme su nauja realybe, kad atsargas – ir produkcijos, ir žaliavų – turime laikyti didesnes. Šis poreikis atskleidė kitą problemą – sandėliavimo patalpų trūkumą. Jau 2021 m. antrojoje pusėje laukė kai kurie iššūkiai – didžiulis žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas. Pramonėje dirbu apie 20 metų, tačiau nesu matęs, kad taip vienu metu viskas pradėtų brangti. Nežinomybė, kokios bus dujų ir elektros kainos, išlieka ir šiais metais. Reikės prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – kalbėjo KKPDA prezidentas.

Iššūkis – klimato kaita

M. Horbačausko teigimu, dar vienas iššūkis, kuris laukia Lietuvos įmonių, – klimato kaita. Apklausos rodo, kad tvarumas kol kas palyginti retai minimas tarp šalies įmonių prioritetų. Tačiau ši situacija netolimoje ateityje turės keistis. Įmonėms atsiveria galimybės pasinaudoti ES atsigavimo fondo lėšomis, iš kurių Lietuva bent 841 mln. eurų galės skirti kovos su klimato kaita ir žaliosios transformacijos priemonėms įgyvendinti. Per pandemiją klimato kaitos ar žalumo problemų sprendimas sustojo. Ilgainiui bus grįžtama prie žaliojo kurso, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos. Perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turės įtakos įmonių veiklai ilguoju laikotarpiu. Štai tokios ateities tendencijos. Pokyčių įvyko ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijoje. Visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas naujas prezidiumas. „Sulaukiau jūsų pasitikėjimo išrenkant mane asociacijos prezidentu. Šį pasitikėjimą labai vertinu ir branginu. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametį darbą asociacijoje prezidentui J.Guzavičiui. Kartu toliau tęsime pradėtus darbus. Sieksiu, kad asociacija būtų matoma, girdima ir lyderiaujanti verslo organizacija Kauno regione“, – sakė M.Horbačauskas.

Vizija ir strateginiai tikslai

Pernai vasarą visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas ir naujas KKPDA prezidiumas. Naujai suburta vadovų komanda išsigrynino, kokia asociacijos misija, pasitarė dėl vizijos, suformulavo strateginius tikslus.

2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis.

„Pagrindinis tikslas – pramonės transformavimas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Labai svarbu, kad pramonė būtų konkurencinga, todėl pabrėžiamas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Jeigu kalbėtume tik apie verslą, būtų vienas kelias, bet kai kalbama apie transformacijas, pokyčius ir perversmus visame pasaulyje – be mokslo šį kelią verslas nueis sunkiau. Be galo svarbios ir visuomenės pastangos. Tad norime sujungti tiek interesus, tiek pastangas. Suvokimas, kad tai tik verslo reikalai, nėra ateities sėkmės garantas. Reikia žiūrėti plačiau, – sakė M. Horbačauskas. – Būtinas aktyvesnis verslo dalyvavimas konfederacijos ir asocijuotų struktūrų veikloje, nes tik stiprus ir vieningas verslas gali būti išgirstas ir išklausytas. Mūsų asociacija turi potencialą augti. Visi matome, kiek investicijų ateina į Kauną ir visą Kauno regioną, kiek stiprių įmonių veikia visame Kauno regione, tad potencialas augti ir plėstis yra labai didelis ir neišnaudotas. Tam reikia labai kryptingo ir tikslingo veikimo.“

Asociacijos istorija

1930 m. balandžio 12 d. buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija – Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga, kuri vėliau pasivadino Verslininkų sąjunga.

Pagrindiniai šios sąjungos tikslai, kaip skelbė jos įstatai, buvo „kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvių prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus, rūpinantis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikaciją, remiant Lietuvos prekybą, pramonę ir amatus“. Sąjunga gynė savo narių interesus valstybinėse įstaigose, visuomeninėse organizacijose, organizavo juridinę pagalbą.

Po beveik 60 metų, 1989 m. gruodžio 22 d., buvo įsteigta Kauno pramonininkų asociacija. Formuojantis naujiems veiklos prioritetams ir prisijungiant naujiems nariams, 1996 m. rugpjūčio 15 d. asociacija perregistruota ir pavadinta Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Jos misija ir veiklos prioritetai išliko iki šiol.

KKPDA – savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas yra suvienyti Kauno regiono pramonės įmones, kitus juridinius ir fizinius asmenis, vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais atstovauti narių teisėtiems interesams ir juos ginti valstybinės, vietos valdžios ir kitose institucijose, siekiant valstybės ir verslo bendruomenės socialinės, ekonominės ir finansinės politikos suderinamumo. Asociacijai priklauso įvairių pramonės šakų ir teikiamų paslaugų įmonės, mokymo įstaigos ir advokatų kontora. 

„Turime būti aktyvūs ir visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į verslo telkimą“, – sakė bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius M.Horbačiauskas.

KKPDA jau 28-erius metus priklauso Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Tiesa, pastaraisiais metais Kaune ją nustelbė kitos verslo organizacijos.

M.Horbačiauskas atviras – asociacijoje būtini pokyčiai. Vakar jis pristatė savo viceprezidentų komandą. Šalia dviejų verslo atstovų – „Kautros“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko ir „Achemos grupės“ įmonės „Gaschema“ generalinio direktoriaus Valdemaro Vareikos – Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

„Kauno dienos“ pokalbis su M.Horbačiausku apie verslo padėtį regione, ateities viziją ir kokių pokyčių svarbu imtis.

Kad ta transformacija būtų sėkminga ir mūsų verslai, įmonės po visų virsmų įgautų konkurencinių pranašumų, mokslas yra be galo svarbus.

Transformacija neišvengiama

– Pateisinote posakį, kad nauja šluota naujai šluoja.

– Per pusantro vasaros mėnesio kažko labai nuveikti nepavyko. Revoliucijų mes nesitikime ir nemanau, kad jų reikia. Laikmetis toks, kad šiuo metu mums reikia transformuotis ir greitinti viso to tempą. Turime visas galimybes organizacijos viduje. Reikia tik būti atviresniems ir susitarti, ko mes norime.

Jeigu vizija visiems tinka, kitas žingsnis – susidėlioti strategiją, kaip mes tai pasieksime. Per daugelį metų organizacija buvo gal kiek uždaroka. Atvirumas ir kalbėjimasis turi duoti naudos.

– Tik išrinktas prezidentu pabrėžėte verslo ir mokslo bendradarbiavimo svarbą. Kuo tai yra taip svarbu?

– Viena pagrindinių temų, kurią kaip pramonininkai planuojame gvildenti, yra pramonės transformavimas. Artimiausius 5–10 metų turėsime tuo užsiimti. Ta transformacija reiškia, kad labai daug kas pasikeis, kalbant apie žiedinę ekonomiką, CO2 emisijos mažinimą ar žaliąją ekonomiką ir panašiai.

Pasikeisti reikės visiems. Kad ta transformacija būtų sėkminga ir mūsų verslai, įmonės po visų virsmų įgautų konkurencinių pranašumų, mokslas yra be galo svarbus. Reikia sukurti daug naujų dalykų, kurių šiuo metu nėra, o tai padaryti pačiam verslui be mokslo, manau, neįmanoma.

Anot M.Horbačiausko, jeigu nori, kad tave ilgai lydėtų sėkmė ir dirbtum pelningai, negali būti savanaudiškas, todėl turi su visuomene dalytis sukuriamu gėriu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Todėl tarp jūsų viceprezidentų yra ir Kauno technologijos universiteto rektorius?

– Tai yra žingsnis, kad ne kalbomis, o realiai mes norime bendradarbiauti. Kad bendravimas būtų sėkmingas, reikia visais lygiais bendrauti.

Viceprezidentų asmeninės savybės ir sritys, kurioms jie atstovauja, parodo, kad šie asmenys nusimano, kodėl yra būtina transformacija, ir jiems tai taip pat aktualu. Tikimės, kad mūsų vizija apie transformaciją bus sėkminga.

– Ar anksčiau bendradarbiavimo su mokslu nebuvo, ar jis buvo per lėtas, ar ne pagal verslo poreikius?

– Vienoks ar kitoks bendradarbiavimas buvo visą laiką. Tačiau dalis jo buvo labiau deklaratyvus negu realus. Dar ir dabar yra nepasitikėjimo. Verslas nori iš mokslo greitų sprendimų, išradimų, kuriuos galėtų iš karto pritaikyti, bet taip greitai neišeina. Didele dalimi – tai nepasitikėjimo ir nesusišnekėjimo klausimas. Taip pat kantrybės klausimas.

Aišku, ateina lietuviško verslo branda, tie lietuviški verslai užaugo, gali ilgesnį laiką investuoti į tuos pačius išradimus, naujų produktų, technologijų vystymą. Anksčiau, esant mažesniam verslui, to nebuvo. Natūralu, kad visi tuomet galvojo, kaip dabar išgyventi, apie ateitį buvo sunkiau svarstyti. Tačiau su artėjančiais pokyčiais į regionus ateina didžiuliai europiniai pinigai, kurie ir bus skirti transformacijai.

Daug kas dar nelabai įsivaizduoja, kas čia bus. Bet jeigu nieko nedarysime, kai kuriems verslams, kurie yra taršesni, reikės užsidaryti.

Atlieka apklausą

– Sakote, kad daug kas dar nelabai įsivaizduoja, kas čia bus, bet vis dėlto, į ką turėtų orientuotis pramonė, kur turėtų būti pagrindiniai akcentai?

– Tradiciniai verslo būdai keičiasi, ateina skaitmenizacija, technologijos. Iš vienos pusės, tai suteikia konkurencinių pranašumų, nes gali veikti greičiau, efektyviau, iš kitos pusės, jei nepasirengi pokyčiams – lieki šone.

Tie patys ES gamtosaugos reikalavimai, kaip pavyzdys CO2 mažinimas. Dabar vieni gamina, važinėja, bet jei jie nieko nekeis, ateityje jų verslas taps labai brangus arba iš viso bus uždraustas. Apie tai galvoti reikia jau dabar. Jei nekalbėsime ir nesiaiškinsime, kaip turės būti, ateitis gali būti liūdna.

Jei sėkmingai sujungsime, verslą, mokslą, lėšas iš Europos ir valstybinių institucijų veiklą, transformacija gali suteikti didžiulį pranašumą.

Daugeliu atvejų manoma, kad nauji verslai, vadinami startup’ais, išgelbės pasaulį, tačiau didžiąją dalį produktų sukuria tradiciniai verslai. Transformuojant tradicinius verslus, atsiveria žymiai didesnės galimybės. Nesakau, kad startup’ų nereikia. Inovacijos būtinos, bet nereikia pamiršti, iš ko duoną valgome.

Tradiciniai verslai, sukuriantys pagrindinį šalies produktą ir suteikiantys darbo vietų, turėtų kilti į aukštesnį lygį.

– Rugsėjį Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija pradėjo savo narių apklausą, siekdama išsiaiškinti įmonių energijos poreikius, galimybes ją efektyviai naudoti ir taupyti. Kodėl to prireikė?

– Žinių yra. Vieni žino daugiau, kiti – mažiau, vieni toliau pažengę į priekį, kiti – mažiau, tačiau pavienis gelbėjimasis būtų neefektyvus. Veikiame kaip asociacija, jungianti pajėgas ir suvienijanti potencialą Kauno regione.

Sukaupta labai daug tiek mokslo, tiek verslo žinių ir jei pavyktų sujungus nukreipti viena linkme, turint ES lėšų transformacijai, turėtume sulaukti sėkmės.

Kauno ypatybės

– Ko gero, visi Lietuvos regionai turi savo ypatumų. Kuo išsiskiria Kaunas?

– Kauno regionas ir yra didele dalimi tradicinės pramonės. Ta pramonė gal neatrodo tokia patraukli kaip finansinės technologijos ar kažkas kitas, bet ji, kaip minėjau, sukuria visos gerovės pagrindą.

Pavyzdys – Lietuvoje ir Kaune pandemija praėjo gana sėkmingai. Todėl, kad čia daug tradicinės pramonės, kurios kaip tik tokiu laiku ir reikia. Kažkas net ir pasakė, kaip Lietuvai pasisekė, nes gaminome tuos daiktus, kurių ir reikia.

Reikia pokalbių ir diskusijų, kad švietimo įstaigos žinotų ir darytų, o ne deklaruotų, kad mes ruošiame specialistus, nors realiai taip nėra.

Kauno regionui ypač aktualūs pokyčiai, nes ir kalbame apie tradicinę pramonę, kurios čia labai daug. Kaune daug ir aukštųjų mokyklų, todėl miestas turi didžiulį šio virsmo potencialą ir po kelerių metų galėtų būti svarbiausias regionas Lietuvoje.

– Verslas neretai skundžiasi, kad mokslus baigę jauni žmonės sunkiai įsilieja į darbo rinką. Ar tai signalas, kad studijos šiandien atitrūkusios nuo verslo, nežino ar neparengia specialistų, galinčių iš karto įsilieti į pramonės įmonių veiklą?

– Manau, kad taip. Ir atitrūkęs, ir dominuoja įsivaizdavimas, kad mes geriau žinome ir einame savo keliu. Tai negerai. Man pačiam yra tekę būti vienos aukštosios mokyklos taryboje, dalyvauti universitetų jungimuose. Manau, kad aukštajame moksle yra daug inercijos ir savitikslio įsivaizdavimo, kad einame savo keliu ir neįdomu, koks yra poreikis.

Būtent apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, diskusiją, ko iš tikrųjų reikia, ir kalbame. Jeigu reikia daugiau IT specialistų, gal jų ir reikia daugiau ruošti, jeigu reikia daugiau inžinierių –  stenkimės, kad jų daugiau ir būtų. Negalima sakyti, kad nereikia socialinių ar humanitarinių mokslų specialistų, tačiau svarbu žiūrėti, ko iš tikrųjų reikia labiausiai, ir dar nuspėti, ko reikės po penkerių ar dešimties metų.

Neseniai vyko diskusija su vienos aukštosios mokyklos atstovais apie tai, kodėl nerengia IT specialistų. Pasirodo, todėl, kad neturi dėstytojų. O jų neturi, nes atlyginimai maži ir niekas nenori mokyti. Užburtas ratas, o paklausa didžiulė.

Tarkime, jei verslas jaučia paklausą, iš karto randa resursų, skolinasi pinigų, kad ta paklausa būtų patenkinta. O mokyklose metai iš metų vyksta tos pačios programos, kurių jau nebereikia.

Šnekėti reikia ir su ministerijomis – gal tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užduotis, kad požiūris būtų kitoks. Infrastruktūra universiteto lyg ir yra, bet nėra kam rengti IT specialistų, kurių jau dabar yra didžiulis poreikis.

Todėl ir sakau, kad reikia pokalbių ir diskusijų, kad švietimo įstaigos žinotų ir darytų, o ne deklaruotų, kad ruošia specialistus, nors realiai taip nėra.

– Ar pramonės vystymosi srityje Kauno regione pastebite kokių nors naujų tendencijų?

– Gal kiek mažoka naujų startup’o verslų. Bet pavyzdys – Kauno laisvoji ekonominė zona, kur įsikūrę verslai, gaminantys aukštą pridėtinę vertę. Na, kad ir biotechnologijos, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu.

Yra gražių tendencijų, tačiau jos gal kiek pavienės. Susiranda vieni kitus ir veikia. Gal ir gerai, negi sakysi – laukite, mes centralizuotai viską padarysime.

Tačiau yra verslo ir mokslo nesusikalbėjimas, nusivylimas ir nenoras šnekėti. Atrodo, kad bandėme, neišėjo ir pamiršome.

Aš pats turiu patirties su viena aukštąja mokykla. Turėjome konkretų projektą, susijusį su žiedine ekonomika. Alaus pramonėje, išvirus alui, susidaro didžiuliai kiekiai nenaudojamo salyklo. Ir ką su juo daryti? Kaip sukurti pridėtinę vertę su tuo šalutiniu produktu, kuris dabar sušeriamas gyvuliams arba juo tręšiami laukai. Konkreti užduotis, o jie sako, gal mes padarysime kokį tyrimą, gal mes tik kokią vieną dalį pasiimtume. Nesuvokiama, kad yra problema ir ją reikia išspręsti. Atrodo, kad būtum tas, kuris jų darbą paverčia sudėtingu. Susidaro įspūdis, kad jie gauna pinigų iš ES projektų ir jiems neįdomu. Tam ir reikia diskusijos, nes žinių ir potencialo yra, tik jis nerealizuojamas.

– Kalbate apie didelius pokyčius ir būtinybę keistis. Tačiau be aukštųjų mokyklų yra bendrojo lavinimo mokyklos, galiausiai ir visuomenės požiūris į verslą, ko gero, taip pat turėtų keistis.

– Šiuo metu vyksta savotiškas verslo demonizavimas visuomenėje. Verslas ar verslininkas suvokiami kaip tie, dėl kurių blogai gyvename. Ši nuostata yra neteisinga. Vienu metu, gal taip ir buvo, ypač kai buvo jauni verslai atkurtos nepriklausomybės pradžioje. Bet situacija keičiasi, ateina nauja karta vadovų, baigusių ekonominius, verslo mokslus Lietuvoje ar užsienyje, todėl požiūris jau yra pasikeitęs ir jis keičiasi. Dabar verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, iš kurių kuriama valstybės gerovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Suvokimas, kad pinigai iš bankomato, o verslininkas yra tas, kuris mažai moka atlyginimo, turi keistis. Tai mes norime daryti per pavyzdžius ir bendradarbiavimą.

Yra graži tradicija su Lietuvos „Junior Achievement“ organizacija, siekiant kurti palankesnę visuomenės nuomonę apie verslą ir skatinant verslumą tarp jaunimo. Asociacijos narių atstovai, tapę mentoriais, aktyviai padės Lietuvos mokytojų praktinių verslumo ugdymo žinių ir įgūdžių mokymuose. Iš altruistinių paskatų nori padėti mokytojams susigaudyti, kas yra verslas, ir perduoti tai mokiniams.

Verslininkai supranta, kad trumpalaikis pelnas – netvarus verslas. Henris Fordas yra sakęs, kad verslas, kuris galvoja tik apie pelną yra varganas verslas. Todėl buvimas visuomenės dalimi ir prisidėjimas prie visuomenės gerovės bendrais projektais ar mecenavimu yra labai svarbus.

Jeigu nori, kad ilgai lydėtų sėkmė ir dirbtum pelningai, negali būti savanaudiškas, turi su visuomene dalytis sukuriamu gėriu. Tokiu atveju visi lieka laimėtojais.

KKPDA, atsiliepdama į Finansų ministerijos kvietimą, pateikė savo siūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Verslo bendruomenės siūlymu, mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atliekama atsižvelgiant į joms keliamus tikslus, poveikį verslui, visuomenei bei valdžios biudžeto pajamoms.

Pasak KKPDA prezidento Jono Guzavičiaus, svarbu ir tai, ar lengvata, tinkamai nukreipta.

„Mūsų asociacijos nuomone, lengvatos turėtų būti skiriamos toms verslo sritims, kurių vystymui valstybėje taikomas prioritetas, ir kurios ateityje duos valstybei didžiausią mokestinę grąžą. Taip pat – toms gyventojų grupėms, kurios yra socialiai pažeidžiamos. Tai – dirbantys neįgalūs asmenys. Arba yra numatyti jų skatinimo per mokesčių lengvatas tikslai, pvz., – gimstamumo didinimas, parama jaunoms šeimoms“, – teigia J. Guzavičius.

Kauno pramonininkų įsitikinimu, mokesčių lengvatos turi duoti numatytą ekonominę, socialinę ar aplinkosauginę naudą, jos turėtų būti pagrįstos išsamia susijusių išlaidų ir naudos analize. Taip pat lengvatos dydis turėtų būti adekvatus, o jos administravimo kaštai maži.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomosios direktorės ir miesto savivaldybės Tarybos narės Editos Gudišauskienės teigimu, mokesčių lengvata – tam tikra subsidijos/paramos forma, todėl turi būti vertinama, ar mokesčių jos taikymas administracine prasme yra efektyvesnis nei kitų subsidijų/paramos formos. Ar paprasčiau mažas pajamas gaunantiems asmenims yra taikyti mokesčių lengvatas, ar kitokias finansinės paramos formas. Kalbant apie skaidrumo principo laikymąsi, tai visuomenė turėtų matyti, kiek kainuoja mokesčių lengvatos, ir kas gauna naudą.

Lengvatos turėtų būti skiriamos toms verslo sritims, kurių vystymui valstybėje taikomas prioritetas, ir kurios ateityje duos valstybei didžiausią mokestinę grąžą.

Kauno pramonininkų ir darbdavių įsitikinimu, mokesčių lengvatos kai kuriais atvejais turėtų būti ribotos trukmės, pvz., jeigu jos skirtos tam tikros verslo srities skatinimui. Ir visai neabejotina, kad mokesčių lengvatos turi būti taikomos moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, prie aplinkosaugos problemų prisidedančioms priemonėms, eksporto skatinimui, verslo konkurencingumui pasaulinėse rinkose remti, investicijoms į šalį pritraukti.

„Labai svarbu identifikuoti valstybės prioritetus vystant vienas ar kitas verslo sritis, įvertinti išorės mokestinę aplinką, kitų šalių analogiškoms verslo sritims taikomas lengvatas“, – primena Asociacijos vadovas J. Guzavičius.

Anot UAB „Inti“ finansų direktorės Laisvydos Stonės,  iš esmės Lietuvos mokesčių sistema nėra nei pati geriausia, nei pati blogiausia Europos Sąjungoje. Tačiau mokesčių lengvatos skatina tik tam tikras verslo sritis, todėl iškreipia sveiką konkurenciją, tolygią mokesčių naštą versle.

„Pavyzdžiui, lengvatos žemės ūkio sektoriui – kurui, taršai, pelno mokesčiui, nekilnojamam turtui ir panašiai. Reikia paminėti ir netolygų darbo pajamų apmokestinimą pagal veiklos formas. Ir tai, kad verslo liudijimai, tarkim, statybos darbų grupėms (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių bei darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas ir t.t.) skatina nesąžiningą konkurenciją ir mokesčių naštą.

Mūsų nuomone, turėtų būti leidžiama verslo liudijimą įsigijusiam fiziniam asmeniui atlikti tik elementarius statybos darbus, kurių atlikimas yra paprastas, nereikalingos ilgalaikės garantijos. Tai gali būti apdailos darbai: dažymas, plytelių klijavimas, smulkūs remonto darbai, valymas“, – atkreipia dėmesį L. Stonė.

Asociacija taip pat siūlo nelaikyti GPM objektu išlaidų darbuotojų apgyvendinimui (įdarbinant iš regiono), transporto išlaidų kelionei į darbą/iš darbo. Greta to politikams patariama pasigilinti į pelno apmokestinimo klausimą.

„Visų pirma mokamas avansinis pelno mokestis. Vėliau mokamas pelno mokestis nuo viso uždirbto pelno. Dalis pelno nėra išmokama akcininkams, jis lieka įmonėje. Todėl, gal būtų tikslinga mažinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui“,– sako J. Guzavičius, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas.

Apibendrindama Asociacijos siūlymus, prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, pažymėjo, jog visos mokesčių lengvatos turi būti taikomos, derinant valdžios ir verslo, valdžios ir gyventojų interesus, kurie dažnai yra priešingi. Ir be abejo, lengvatų taikymui arba jų naikinimui turi būti atliekamas ekonominio, socialinio, aplinkosauginio poveikio vertinimas, taip pat modeliuojama pakeitimų įtaka valdžios pajamoms, verslo vystymui, gyventojų pajamoms ir kitiems tikslams.

ELTA primena, kad Finansų ministerija imasi peržiūrėti mokesčių lengvatas. Jas pirmiausia analizuos darbo grupė, kurioje dalyvaus ir verslo atstovai. Jos tikslas – įvertinti galiojančių mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrint šias lengvatas ir kitas specialias sąlygas, išimtis, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, bei pateikti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimų. Remiantis darbo grupės rezultatais, mokesčių teisės aktų pakeitimo projektai bus pateikti viešosioms konsultacijoms su visuomene šių metų kovui baigiantis, o balandžio antroje pusėje – ir Vyriausybei.